Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele.

„Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.

 

Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio  

Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama, jog projekte kareivinių pastatai bei visa aplinka pasitarnautų ne tik kaip militaristinis objektas, apgaubtas istorinėmis datomis, ar faktais. Kūrybinės komandos išsikelta užduotis – per raudonų plytų pastatus  įkūnyti karų būvį, nulėmusį žmonių migravimo (įsikūrimo ar priešingai – pasitraukimo) priežastis.

Taip patyriminėje ekskursijoje „Migrantas“ dalyviai bus kviečiami nusikelti į skirtingus siužetus: į XX a. pradžioje vykusią kareivinių statybą; sudalyvauti mūrininkų streiko pokalbyje su vietiniais ir čia atvykusiais italais; patirti meilės ilgesį kartu su kareivio parašytu laišku savo sesei; išgyventi prancūzmečio, Lietuvos kariuomenės įsikūrimo, Antrojo pasaulinio karo nuotaikas; išjausti Vilko vaikų ir trėmimų istorijas, Šv. Jono bažnyčios liekanų, miesto nuo griuvenų valymą; suvokti naujo miesto tapatybės kūrimą. Galiausiai, panirti į Sąjūdį ir kareivinių virsmą Klaipėdos universitetu – simboline prasme – taikos ir permąstymų vietą.

Bandomosios patyriminės ekskursijos jau įvyko birželio gale. Jas išbandę Klaipėdos miesto ir rajono muziejininkai bei mokytojai negailėjo gražių komentarų. Galimybė pabūti kitame laike, įsigyventi į kito žmogaus patirtis, išgirsti kito žmogaus mintis – šiomis patirtimis siekiama „Migrantą“ padaryti unikaliu produktu.

Verta paminėti ir tai, jog vienas iš kūrybinės komandos sau išsikeltų iššūkių buvo ir 5 pojūčių ekskursijos metu suaktyvinimas: lytėjimas, klausa, regėjimas, uoslė, skonis… Kaip visa tai pavyko – bus galima išbandyti ir atsakyti jau rudenį.

 

Istorijos įgarsinimas

Ekskursijos metu girdimi tekstai – rašytojos Sondros Simanos kruopštus darbas. Siekiant kuo organiškiau perteikti juodraščiuose nugulusio istorinio siužeto dvasią, istorijų įgarsinimui „Migrantui“ pasitelkti profesionalių aktorių balsai, įtraukti ir Klaipėdos miesto bei rajono gyventojai. Skirtingus asmenis per vasarą įgarsina mokytojai, kitų sričių specialistai; nauja patirtimi – padirbėti su gerai žinomu kompozitoriumi – Kristijonu Lučinsku – jo įgarsinimo studijoje itin džiaugiasi mokiniai.

Didelės kūrybinės komandos padėkos jau keliavo, tačiau vertos atskiro paminėjimo dar kartą prie įgarsinimo prisidėjusiems, mieste gyvenantiems kitataučiams – italams, prancūzams, žydams, ukrainiečiams…

Ateityje numatoma sukurti ir parodą – kiekvieno projekte girdimo „balso“ atvykimo į Klaipėdą istorija: asmeniniai ar šeimos narių atsiminimai, patirtys, ateities mieste vizijos. 

Pirmaisiais  dviem lagaminais projektui pasidalino klaipėdietė I. Urnikienė. Jie mena ne tik jos tėčio –  tremtinio P. Žukausko – istoriją, bet ir prosenelės pokario meto išgyvenimus. Projekto kūrybinė komanda siekia ateityje visas šias istorijas įprasminti parodoje ar atskirame leidinyje.

Gyventojų prašo dalinti senais lagaminais 

Kiekvienas, norintis dalyvauti patyriminėje migracijų ekskursijoje, susidurs su nauja savo tapatybės istorija, kurią ras sename lagamine. Norėdami sujungti kuo daugiau prasmių, paskatinti mąstyti apie žmonių vidinių ir išorinių migracijų patirtis, kūrybinė grupė kviečia dalintis senais lagaminais, kurie taps šioje ekskursijoje migrantų atributais, jų palydovais*.

Pirmiesiems patyriminės ekskursijos bandymams kūrybinė komanda jau buvo surinkusi net 11 lagaminų. Jaudina kartu su lagaminais atkeliavusios jų istorijos; dalijamės viena iš jų:

„<…> šiam lagaminui, tikriausiai, daugiau kaip 80 metų. Jis talpino kuklią mantą į Sibirą ištremtų žmonių. Lagamine tilpo keturių šeimos narių rūbai, sutaupyta nuo davinio duona, druskos ryšulėlis. Netilpo tik vargas, ašaros, didelės netekties skausmas… <…> Prieš maždaug 60 metų lagamino šeimininkas – P. Žukauskas – grįžo į Lietuvą, į Klaipėdą. Čia jis sukūrė šeimą; dirbo statybose – miestą reikėjo pakelti iš pamatų… <…> Lagaminas slepia visą tremties istoriją. Gal prabils Jums? <…>“.  

*Kūrybinė komanda iš anksto dėkoja visiems, kurie pasidalins savo lagaminais. Esant galimybėms labai kviečiame lagamino šeimininkus pasidalinti ir lagamino istorija, lagamino savininko nuotrauka.

Turinčius senų lagaminų kviečiame skambinti projekto edukatorei Rimai tel. 8 463 98 649 arba rašyti el. p. rima.dackauskyte@gmail.com.

Projektui pasibaigus bus galimybė lagaminus susigrąžinti.

Raimonda NABAŽAITĖ, Milda KONTRIMĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite