Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele.

„Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.

 

Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio  

Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama, jog projekte kareivinių pastatai bei visa aplinka pasitarnautų ne tik kaip militaristinis objektas, apgaubtas istorinėmis datomis, ar faktais. Kūrybinės komandos išsikelta užduotis – per raudonų plytų pastatus  įkūnyti karų būvį, nulėmusį žmonių migravimo (įsikūrimo ar priešingai – pasitraukimo) priežastis.

Taip patyriminėje ekskursijoje „Migrantas“ dalyviai bus kviečiami nusikelti į skirtingus siužetus: į XX a. pradžioje vykusią kareivinių statybą; sudalyvauti mūrininkų streiko pokalbyje su vietiniais ir čia atvykusiais italais; patirti meilės ilgesį kartu su kareivio parašytu laišku savo sesei; išgyventi prancūzmečio, Lietuvos kariuomenės įsikūrimo, Antrojo pasaulinio karo nuotaikas; išjausti Vilko vaikų ir trėmimų istorijas, Šv. Jono bažnyčios liekanų, miesto nuo griuvenų valymą; suvokti naujo miesto tapatybės kūrimą. Galiausiai, panirti į Sąjūdį ir kareivinių virsmą Klaipėdos universitetu – simboline prasme – taikos ir permąstymų vietą.

Bandomosios patyriminės ekskursijos jau įvyko birželio gale. Jas išbandę Klaipėdos miesto ir rajono muziejininkai bei mokytojai negailėjo gražių komentarų. Galimybė pabūti kitame laike, įsigyventi į kito žmogaus patirtis, išgirsti kito žmogaus mintis – šiomis patirtimis siekiama „Migrantą“ padaryti unikaliu produktu.

Verta paminėti ir tai, jog vienas iš kūrybinės komandos sau išsikeltų iššūkių buvo ir 5 pojūčių ekskursijos metu suaktyvinimas: lytėjimas, klausa, regėjimas, uoslė, skonis… Kaip visa tai pavyko – bus galima išbandyti ir atsakyti jau rudenį.

 

Istorijos įgarsinimas

Ekskursijos metu girdimi tekstai – rašytojos Sondros Simanos kruopštus darbas. Siekiant kuo organiškiau perteikti juodraščiuose nugulusio istorinio siužeto dvasią, istorijų įgarsinimui „Migrantui“ pasitelkti profesionalių aktorių balsai, įtraukti ir Klaipėdos miesto bei rajono gyventojai. Skirtingus asmenis per vasarą įgarsina mokytojai, kitų sričių specialistai; nauja patirtimi – padirbėti su gerai žinomu kompozitoriumi – Kristijonu Lučinsku – jo įgarsinimo studijoje itin džiaugiasi mokiniai.

Didelės kūrybinės komandos padėkos jau keliavo, tačiau vertos atskiro paminėjimo dar kartą prie įgarsinimo prisidėjusiems, mieste gyvenantiems kitataučiams – italams, prancūzams, žydams, ukrainiečiams…

Ateityje numatoma sukurti ir parodą – kiekvieno projekte girdimo „balso“ atvykimo į Klaipėdą istorija: asmeniniai ar šeimos narių atsiminimai, patirtys, ateities mieste vizijos. 

Pirmaisiais  dviem lagaminais projektui pasidalino klaipėdietė I. Urnikienė. Jie mena ne tik jos tėčio –  tremtinio P. Žukausko – istoriją, bet ir prosenelės pokario meto išgyvenimus. Projekto kūrybinė komanda siekia ateityje visas šias istorijas įprasminti parodoje ar atskirame leidinyje.

Gyventojų prašo dalinti senais lagaminais 

Kiekvienas, norintis dalyvauti patyriminėje migracijų ekskursijoje, susidurs su nauja savo tapatybės istorija, kurią ras sename lagamine. Norėdami sujungti kuo daugiau prasmių, paskatinti mąstyti apie žmonių vidinių ir išorinių migracijų patirtis, kūrybinė grupė kviečia dalintis senais lagaminais, kurie taps šioje ekskursijoje migrantų atributais, jų palydovais*.

Pirmiesiems patyriminės ekskursijos bandymams kūrybinė komanda jau buvo surinkusi net 11 lagaminų. Jaudina kartu su lagaminais atkeliavusios jų istorijos; dalijamės viena iš jų:

„<…> šiam lagaminui, tikriausiai, daugiau kaip 80 metų. Jis talpino kuklią mantą į Sibirą ištremtų žmonių. Lagamine tilpo keturių šeimos narių rūbai, sutaupyta nuo davinio duona, druskos ryšulėlis. Netilpo tik vargas, ašaros, didelės netekties skausmas… <…> Prieš maždaug 60 metų lagamino šeimininkas – P. Žukauskas – grįžo į Lietuvą, į Klaipėdą. Čia jis sukūrė šeimą; dirbo statybose – miestą reikėjo pakelti iš pamatų… <…> Lagaminas slepia visą tremties istoriją. Gal prabils Jums? <…>“.  

*Kūrybinė komanda iš anksto dėkoja visiems, kurie pasidalins savo lagaminais. Esant galimybėms labai kviečiame lagamino šeimininkus pasidalinti ir lagamino istorija, lagamino savininko nuotrauka.

Turinčius senų lagaminų kviečiame skambinti projekto edukatorei Rimai tel. 8 463 98 649 arba rašyti el. p. rima.dackauskyte@gmail.com.

Projektui pasibaigus bus galimybė lagaminus susigrąžinti.

Raimonda NABAŽAITĖ, Milda KONTRIMĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Dėmesio centre – mirtingumas, o ne ekonomika

Liepą Šilutės rajone sulaukta 40 naujagimių, mirė 63 žmonės, sutuokta 60 porų, iširo 11 šeimų. Tokią informaciją paskelbė Savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris. Jo duomenimis, šiemet per 7 mėnesius rajone sulaukta 208 naujagimių, mirė 443 žmonės, sutuokta 141 pora, buvo 81 ištuoka. Iširus 81 šeimai, su motinomis gyventi liko 78 vaikai, nė vieno – su tėvu. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos rezultatai yra geri, tačiau mažas gimstamumas ir didelis gyventojų mirštamumas jau kelia rūpesčių: per pirmąjį pusmetį

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamos saugaus eismo stotelės pradeda kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius. Š. m. rugpjūčio 2 – rugsėjo 3 dienomis Lietuvos miestuose ir miesteliuose veiks 102 saugaus eismo stotelės, kuriose Kelių direkcijos saugaus eismo specialistai konsultuos lankytojus saugaus eismo temomis. Didžiausias dėmesys bus skirtas labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems, dviračių, paprastų ir elektrinių paspirtukų vairuotojams. Žinoma, kad atsakymus į juos dominančius klausimus išgirs ir kitų transporto priemonių vairuotojai, keleiviai. Rugpjūčio 9 d. nuo 10

Nuo rugpjūčio 2 d. parvykusiems iš Italijos ir Prancūzijos reikės izoliuotis

COVID-19 paveiktų šalių sąraše Italijai ir Prancūzijai atsidūrus raudonoje zonoje, nuo pirmadienio iš jų atvykstantys asmenys, nepaskiepyti nuo COVID-19 ligos ir nesirgę šia liga per paskutinį pusmetį, turės prieš kelionę atlikti tyrimą ir atvykus į Lietuvą izoliuotis. Nauji reikalavimai atvykstantiems iš Austrijos, Estijos, Islandijos, Norvegijos ir Taso salos – vykstantiems iš šių šalių reikės išsitirti prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą, nes šios šalys pateko į geltoną zoną. Žalios zonos valstybių sąrašą, iš kur atvykstant reikalaujama atsivežti neigiamą COVID-19

Taip pat skaitykite