Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele.

„Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.

 

Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio  

Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama, jog projekte kareivinių pastatai bei visa aplinka pasitarnautų ne tik kaip militaristinis objektas, apgaubtas istorinėmis datomis, ar faktais. Kūrybinės komandos išsikelta užduotis – per raudonų plytų pastatus  įkūnyti karų būvį, nulėmusį žmonių migravimo (įsikūrimo ar priešingai – pasitraukimo) priežastis.

Taip patyriminėje ekskursijoje „Migrantas“ dalyviai bus kviečiami nusikelti į skirtingus siužetus: į XX a. pradžioje vykusią kareivinių statybą; sudalyvauti mūrininkų streiko pokalbyje su vietiniais ir čia atvykusiais italais; patirti meilės ilgesį kartu su kareivio parašytu laišku savo sesei; išgyventi prancūzmečio, Lietuvos kariuomenės įsikūrimo, Antrojo pasaulinio karo nuotaikas; išjausti Vilko vaikų ir trėmimų istorijas, Šv. Jono bažnyčios liekanų, miesto nuo griuvenų valymą; suvokti naujo miesto tapatybės kūrimą. Galiausiai, panirti į Sąjūdį ir kareivinių virsmą Klaipėdos universitetu – simboline prasme – taikos ir permąstymų vietą.

Bandomosios patyriminės ekskursijos jau įvyko birželio gale. Jas išbandę Klaipėdos miesto ir rajono muziejininkai bei mokytojai negailėjo gražių komentarų. Galimybė pabūti kitame laike, įsigyventi į kito žmogaus patirtis, išgirsti kito žmogaus mintis – šiomis patirtimis siekiama „Migrantą“ padaryti unikaliu produktu.

Verta paminėti ir tai, jog vienas iš kūrybinės komandos sau išsikeltų iššūkių buvo ir 5 pojūčių ekskursijos metu suaktyvinimas: lytėjimas, klausa, regėjimas, uoslė, skonis… Kaip visa tai pavyko – bus galima išbandyti ir atsakyti jau rudenį.

 

Istorijos įgarsinimas

Ekskursijos metu girdimi tekstai – rašytojos Sondros Simanos kruopštus darbas. Siekiant kuo organiškiau perteikti juodraščiuose nugulusio istorinio siužeto dvasią, istorijų įgarsinimui „Migrantui“ pasitelkti profesionalių aktorių balsai, įtraukti ir Klaipėdos miesto bei rajono gyventojai. Skirtingus asmenis per vasarą įgarsina mokytojai, kitų sričių specialistai; nauja patirtimi – padirbėti su gerai žinomu kompozitoriumi – Kristijonu Lučinsku – jo įgarsinimo studijoje itin džiaugiasi mokiniai.

Didelės kūrybinės komandos padėkos jau keliavo, tačiau vertos atskiro paminėjimo dar kartą prie įgarsinimo prisidėjusiems, mieste gyvenantiems kitataučiams – italams, prancūzams, žydams, ukrainiečiams…

Ateityje numatoma sukurti ir parodą – kiekvieno projekte girdimo „balso“ atvykimo į Klaipėdą istorija: asmeniniai ar šeimos narių atsiminimai, patirtys, ateities mieste vizijos. 

Pirmaisiais  dviem lagaminais projektui pasidalino klaipėdietė I. Urnikienė. Jie mena ne tik jos tėčio –  tremtinio P. Žukausko – istoriją, bet ir prosenelės pokario meto išgyvenimus. Projekto kūrybinė komanda siekia ateityje visas šias istorijas įprasminti parodoje ar atskirame leidinyje.

Gyventojų prašo dalinti senais lagaminais 

Kiekvienas, norintis dalyvauti patyriminėje migracijų ekskursijoje, susidurs su nauja savo tapatybės istorija, kurią ras sename lagamine. Norėdami sujungti kuo daugiau prasmių, paskatinti mąstyti apie žmonių vidinių ir išorinių migracijų patirtis, kūrybinė grupė kviečia dalintis senais lagaminais, kurie taps šioje ekskursijoje migrantų atributais, jų palydovais*.

Pirmiesiems patyriminės ekskursijos bandymams kūrybinė komanda jau buvo surinkusi net 11 lagaminų. Jaudina kartu su lagaminais atkeliavusios jų istorijos; dalijamės viena iš jų:

„<…> šiam lagaminui, tikriausiai, daugiau kaip 80 metų. Jis talpino kuklią mantą į Sibirą ištremtų žmonių. Lagamine tilpo keturių šeimos narių rūbai, sutaupyta nuo davinio duona, druskos ryšulėlis. Netilpo tik vargas, ašaros, didelės netekties skausmas… <…> Prieš maždaug 60 metų lagamino šeimininkas – P. Žukauskas – grįžo į Lietuvą, į Klaipėdą. Čia jis sukūrė šeimą; dirbo statybose – miestą reikėjo pakelti iš pamatų… <…> Lagaminas slepia visą tremties istoriją. Gal prabils Jums? <…>“.  

*Kūrybinė komanda iš anksto dėkoja visiems, kurie pasidalins savo lagaminais. Esant galimybėms labai kviečiame lagamino šeimininkus pasidalinti ir lagamino istorija, lagamino savininko nuotrauka.

Turinčius senų lagaminų kviečiame skambinti projekto edukatorei Rimai tel. 8 463 98 649 arba rašyti el. p. rima.dackauskyte@gmail.com.

Projektui pasibaigus bus galimybė lagaminus susigrąžinti.

Raimonda NABAŽAITĖ, Milda KONTRIMĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite