Ūkininkai žengia koja kojon su pažanga

Vidutinis Šilutės rajono ūkininkų amžius – apie 60 metų, jaunimas ūkininkauti nesiveržia. Vainuto seniūnijoje ūkininkaujančių Ksaveros ir Jono Stirbių didžiausia svajonė, kad būtų kam palikti ūkį. Panašu, kad šioji svajonė išsipildys – sūnus Ernestas jau ūkininkauja pats, jo sužadėtinė Karolina iš Vilniaus taip pat nesipurto kaimiško gyvenimo. Jaunėlis Lukas, einantis į penktą klasę, jau pats dirba su kai kuria technika ir smarkiai domisi ūkio reikalais.

Ūkininkų Stirbių šeimyna. Iš kairės: Jonas Stirbys, ūkininkaitis Lukas su mama Ksavera Stirbiene bei jaunasis ūkininkas Ernestas Stirbys su sužadėtine Karolina.

Ksavera ir Jonas Stirbiai kilę iš Vainuto, ten ir gyveno. Jonas Stirbys ilgą laiką dirbo Šilutėje. Jonas baldininkas, Ksavera turi buhalterės išsilavinimą. „Nusipirkome sklypą Šilutėje, ten planavome pasistatyti namą ir toliau gyventi, tačiau šeimos taryba nusprendė, kad reikėtų pabandyti ūkininkauti ir tapti patiems sau šeimininkais“, – pasakojo J. Stirbys. Sodybą, esančią už 1,5 kilometro nuo Vainuto, teko įsigyti patiems, 1991 metais pasistatė namą, kuriame daugelį su mediena susijusių darbų atliko pats Jonas. Pamažu ūkis plėtėsi. Šiuo metu Jonas ir Ksavera dirba apie 100 hektarų nuosavos ir nuomojamos žemės, laiko apie 80 pieninių galvijų. Vilniaus Gedimino technikos universitetą baigęs Ernestas turi apie 60 hektarų žemės ir užsiima augalininkyte. Dalį užaugintų javų tiekia tėvų ūkiui, dalį parduoda. Su sužadėtine Karolina jis jau šią vasarą atšoks vestuves ir, įgyvendindamas tėvų svajonę, dar giliau įleis šaknis į gimtąją žemę.
Tiek savo ūkį turintis jaunasis ūkininkas Ernestas Stirbys, tiek pati Ksavera Stirbienė, kuriai formaliai priklauso vyresniųjų Stirbių ūkis, dalyvauja įvairiose programose. Tai padėjo įsigyti naujos technikos. Apskritai Stirbių šeimyna stengiasi ūkininkauti moderniai, nes tik taip pavyksta padidinti našumą ir sumažinti produkcijos savikainą. Prieš 3 metus į Lietuvą pirmą kartą atvežtas žolės presas „Lely Welger RPC 445 Tornado“ atsidūrė pas Stirbius. Ir dabar jis išlieka vienas našiausių Europoje. Aprūpintas moderniausiomis kompiuterinėmis technologijomis, vaizdo kameromis presas visą savo pajėgumą gali pademonstruoti tik patyrusiose rankose, todėl bet ko už jį tempiančio traktoriaus vairo nepasodinsi. Ūkininkai turi porą patyrusių nuolatinių darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas didesnis už šalies vidurkį. Jis priklauso nuo ūkio veiklos rezultatų, todėl darbuotojai suinteresuoti, kad sektųsi ūkininkauti. Išmokamos premijos, priedai. Sezono metu tenka samdyti papildomos darbo jėgos. „Žmonės kalba, kad ūkininkai daug uždirba. Bet jie ir dirba daug. Sezono metu po 16 valandų kasdien. Jeigu mieste gaunantis 1500 litų darbuotojas dirbtų ne 8, o 16 valandų, kaip mes, tai ir jie daug uždirbtų“, – dalinosi savo mintimis J. Stirbys.
Pasak J. Stirbio, norint uždirbti, reikia eiti koja kojon su laiku. Todėl ūkininkai mielai lankosi parodose, seminaruose ir stengiasi įgytas žinias pritaikyti savo ūkyje. Stirbiai stengiasi, jog technika dirbtų taip, kad atsipirktų per 5 metus. Paskui ateina laikas dairytis naujos, modernesnės, nes senoji nebe tokia naši ir vis dažniau pradeda gesti. „Žingsnį žengęs į priekį, turi eiti pirmyn“, – apie nuolat didinamą darbo našumą kalbėjo Jonas Stirbys. Bendradarbiaudami su Baisogalos gyvulininkystės institutu, ūkininkai pradėjo atnaujinti galvijų bandą ir labai džiaugiasi šio instituto mokslininko Jono Kurtos konsultacijomis.
Iš pradžių jie augino vokiečių Holšteino ir lietuviškų juodmargių veislės galvijus. Dabar pradeda kryžminti vokiškus ir amerikietiškus Holšteinus. Tam įsigijo 5 vietą pasaulyje užimančio buliaus Planet spermos, kurios vienos porcijos savikaina beveik 90 litų. Jau auga 4 telyčaitės, kurioms 6-8 mėnesiai, ir į savo tėvą Planet sudėjimu bei spalva labai panašus buliukas. Jeigu viskas pavyks, ūkininkai turės puikų reproduktorių ir tikisi iš vienos karvės per metus primelžti 8-9 tonas pieno, kurį parduoda AB „Žemaitijos pienas“.

Ūkininkai Ksavera ir Jonas Stirbiai pirmieji Lietuvoje įsigijo vieną našiausių Europoje žolės presų „Lely Welger RPC 445 Tornado“.

Kalbėdami apie šiuos metus, ūkininkai nelabai tesidžiaugia. Pavasarinės šalnos ir sausra pakenkė žolei ir ji ne tokia maistinga. Kaip aiškino J. Stirbys, kiek ir ko karvei sušersi, tiek ir pieno išbėgs. Paprastai žiemos metu pašarai pagerinami priedais, tačiau dabar to daryti neskubama, nes sumažėjo pieno supirkimo kainos. Nuo daugiau kaip lito jos krito iki septyniasdešimt centų už litrą. Kad nepatirtų nuostolių dėdami papildų į pašarus, ūkininkai stengiasi galvijus maitinti šviežia žole. „Žinoma, stebime, kad maistinių medžiagų netrūktų, jei prireiks, pagerinsime racioną, negalima dėl blogo pašaro sugadinti bandos“, – aiškino K. Stirbienė.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Renata Ščensnovičienė

    Šaunoliai mes labai džiaugiamės , kad jaunimas nebijo sunkumu dirbti žemejė:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 situacija Šilutės ligoninėje

Dėl nepalankios epidemiologinės situacijos, Šilutės ligoninėje atidedamos visos planinės operacijos ir hospitalizacijos, pacientų lankymas draudžiamas nuo 2021 m. spalio 27 d. Lietuvai galynėjantis su ketvirtąja COVID-19 užkrato banga, vis naujų iššūkių patiria ir Šilutės ligoninė. Esant įtarimams, atlikus antrąjį PGR testą, koronavirusas diagnozuotas Vidaus ligų skyriaus pacientui. Nedelsiant profilaktiniai testai buvo atlikti ir kitiems skyriaus pacientams bei darbuotojams. Šiandien paaiškėjo, kad infekcija pasitvirtino dar 9 pacientams. Sergančių darbuotojų nenustatyta. Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, pranešama, kad Šilutės ligoninėje buvo imtasi visų

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas, per nelaimę nukentėjo vienas darbininkas. Pirmadienį apie 10.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Grabupiuose, Kiaulių auginimo ūkyje, įvyko sprogimas malūno viduje, kilo gaisras. Atvykus gelbėtojams, iš pastato veržėsi dūmai. Kilusį gaisrą vandens laistymo žarna gesino vienas darbuotojas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Sprogimo banga išgriovė 30 metrų aukščio pastato sieną, išdužo visi pirmo aukšto langai, išvirto lauko durys, užsidegė viduje laikyti polietileniniai maišai su miltais. Per gaisrą nukentėjo viduje buvęs darbininkas. Nukentėjusysis patyrė

Vietinės bitės Lietuvoje gali išnykti

Lietuvos mokslininkai vos prieš kelerius metus atrado vietines – lietuviškas – bites, tačiau šiandien joms gresia išnykti. Todėl svarstoma jas saugoti valstybės kontroliuojamuose selekciniuose branduoliuose. Apie tai, kas ir kaip galėtų tapti tokiais selekciniais branduoliais, kas galėtų parengti vietinių bičių išsaugojimo programą, Žemės ūkio ministerijos atstovai Marcinkonyse diskutavo su Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovybe ir mokslininkais. Mokslininkai ištyrė, kad kai kuriuose tradiciškai bitininkaujančiuose bitynuose dar yra apie 45 proc. išlikusių motininių linijų, priklausančių vietinio medunešės

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Taip pat skaitykite