Ūkininkai žengia koja kojon su pažanga

Vidutinis Šilutės rajono ūkininkų amžius – apie 60 metų, jaunimas ūkininkauti nesiveržia. Vainuto seniūnijoje ūkininkaujančių Ksaveros ir Jono Stirbių didžiausia svajonė, kad būtų kam palikti ūkį. Panašu, kad šioji svajonė išsipildys – sūnus Ernestas jau ūkininkauja pats, jo sužadėtinė Karolina iš Vilniaus taip pat nesipurto kaimiško gyvenimo. Jaunėlis Lukas, einantis į penktą klasę, jau pats dirba su kai kuria technika ir smarkiai domisi ūkio reikalais.

Ūkininkų Stirbių šeimyna. Iš kairės: Jonas Stirbys, ūkininkaitis Lukas su mama Ksavera Stirbiene bei jaunasis ūkininkas Ernestas Stirbys su sužadėtine Karolina.

Ksavera ir Jonas Stirbiai kilę iš Vainuto, ten ir gyveno. Jonas Stirbys ilgą laiką dirbo Šilutėje. Jonas baldininkas, Ksavera turi buhalterės išsilavinimą. „Nusipirkome sklypą Šilutėje, ten planavome pasistatyti namą ir toliau gyventi, tačiau šeimos taryba nusprendė, kad reikėtų pabandyti ūkininkauti ir tapti patiems sau šeimininkais“, – pasakojo J. Stirbys. Sodybą, esančią už 1,5 kilometro nuo Vainuto, teko įsigyti patiems, 1991 metais pasistatė namą, kuriame daugelį su mediena susijusių darbų atliko pats Jonas. Pamažu ūkis plėtėsi. Šiuo metu Jonas ir Ksavera dirba apie 100 hektarų nuosavos ir nuomojamos žemės, laiko apie 80 pieninių galvijų. Vilniaus Gedimino technikos universitetą baigęs Ernestas turi apie 60 hektarų žemės ir užsiima augalininkyte. Dalį užaugintų javų tiekia tėvų ūkiui, dalį parduoda. Su sužadėtine Karolina jis jau šią vasarą atšoks vestuves ir, įgyvendindamas tėvų svajonę, dar giliau įleis šaknis į gimtąją žemę.
Tiek savo ūkį turintis jaunasis ūkininkas Ernestas Stirbys, tiek pati Ksavera Stirbienė, kuriai formaliai priklauso vyresniųjų Stirbių ūkis, dalyvauja įvairiose programose. Tai padėjo įsigyti naujos technikos. Apskritai Stirbių šeimyna stengiasi ūkininkauti moderniai, nes tik taip pavyksta padidinti našumą ir sumažinti produkcijos savikainą. Prieš 3 metus į Lietuvą pirmą kartą atvežtas žolės presas „Lely Welger RPC 445 Tornado“ atsidūrė pas Stirbius. Ir dabar jis išlieka vienas našiausių Europoje. Aprūpintas moderniausiomis kompiuterinėmis technologijomis, vaizdo kameromis presas visą savo pajėgumą gali pademonstruoti tik patyrusiose rankose, todėl bet ko už jį tempiančio traktoriaus vairo nepasodinsi. Ūkininkai turi porą patyrusių nuolatinių darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas didesnis už šalies vidurkį. Jis priklauso nuo ūkio veiklos rezultatų, todėl darbuotojai suinteresuoti, kad sektųsi ūkininkauti. Išmokamos premijos, priedai. Sezono metu tenka samdyti papildomos darbo jėgos. „Žmonės kalba, kad ūkininkai daug uždirba. Bet jie ir dirba daug. Sezono metu po 16 valandų kasdien. Jeigu mieste gaunantis 1500 litų darbuotojas dirbtų ne 8, o 16 valandų, kaip mes, tai ir jie daug uždirbtų“, – dalinosi savo mintimis J. Stirbys.
Pasak J. Stirbio, norint uždirbti, reikia eiti koja kojon su laiku. Todėl ūkininkai mielai lankosi parodose, seminaruose ir stengiasi įgytas žinias pritaikyti savo ūkyje. Stirbiai stengiasi, jog technika dirbtų taip, kad atsipirktų per 5 metus. Paskui ateina laikas dairytis naujos, modernesnės, nes senoji nebe tokia naši ir vis dažniau pradeda gesti. „Žingsnį žengęs į priekį, turi eiti pirmyn“, – apie nuolat didinamą darbo našumą kalbėjo Jonas Stirbys. Bendradarbiaudami su Baisogalos gyvulininkystės institutu, ūkininkai pradėjo atnaujinti galvijų bandą ir labai džiaugiasi šio instituto mokslininko Jono Kurtos konsultacijomis.
Iš pradžių jie augino vokiečių Holšteino ir lietuviškų juodmargių veislės galvijus. Dabar pradeda kryžminti vokiškus ir amerikietiškus Holšteinus. Tam įsigijo 5 vietą pasaulyje užimančio buliaus Planet spermos, kurios vienos porcijos savikaina beveik 90 litų. Jau auga 4 telyčaitės, kurioms 6-8 mėnesiai, ir į savo tėvą Planet sudėjimu bei spalva labai panašus buliukas. Jeigu viskas pavyks, ūkininkai turės puikų reproduktorių ir tikisi iš vienos karvės per metus primelžti 8-9 tonas pieno, kurį parduoda AB „Žemaitijos pienas“.

Ūkininkai Ksavera ir Jonas Stirbiai pirmieji Lietuvoje įsigijo vieną našiausių Europoje žolės presų „Lely Welger RPC 445 Tornado“.

Kalbėdami apie šiuos metus, ūkininkai nelabai tesidžiaugia. Pavasarinės šalnos ir sausra pakenkė žolei ir ji ne tokia maistinga. Kaip aiškino J. Stirbys, kiek ir ko karvei sušersi, tiek ir pieno išbėgs. Paprastai žiemos metu pašarai pagerinami priedais, tačiau dabar to daryti neskubama, nes sumažėjo pieno supirkimo kainos. Nuo daugiau kaip lito jos krito iki septyniasdešimt centų už litrą. Kad nepatirtų nuostolių dėdami papildų į pašarus, ūkininkai stengiasi galvijus maitinti šviežia žole. „Žinoma, stebime, kad maistinių medžiagų netrūktų, jei prireiks, pagerinsime racioną, negalima dėl blogo pašaro sugadinti bandos“, – aiškino K. Stirbienė.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Renata Ščensnovičienė

    Šaunoliai mes labai džiaugiamės , kad jaunimas nebijo sunkumu dirbti žemejė:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite