Ugniagesiai įsikūrė naujajame pastate be įkurtuvių

Šiemet ugniagesių globėjo šv. Florijono diena Šilutės rajone atšvęsta kukliai, be viešų apdovanojimų, iškilmingos eisenos ar šilutiškių apsilankymų ugniagesių buveinėje. Užtat Šilutės rajono ugniagesius gelbėtojus džiugina karantino metu sumažėjęs gaisrų skaičius.

Daliai trečiadienį budėjusios pamainos ugniagesių išvykus su užduotimi, Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos būstinėje liko (iš kairės) pamainos vadas Rimantas Macijauskas, vairuotojas Rolandas Čiužauskas, tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas, budėtojas Osvaldas Girskis.

Apie ugniagesių darbą karantino metu „Pamariui“ pasakojo Klaipėdos apskr. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas.

Planavo iškilmes
Šilutės PGT ugniagesiai jau nuo gegužės pradžios įsikūrė naujose patalpose, kurių atidarymo iškilmės buvo planuotos gegužės 4-ąją – Šv. Florijono dieną. Ilgai laukta naujo pastato statybų pabaiga gelbėtojai norėjo pasidžiaugti kartu su šilutiškiais. Deja, oficialias pastato iškilmes bus galima planuoti tik pasibaigus karantinui.

„Norėjome padaryti šventę, iš visos Klaipėdos valdybos padalinių turėjo suvažiuoti ugniagesių mašinos, planavome žygiuoti Šilutės gatvėmis… Dar norėjome žmones pakviesti apžiūrėti mūsų automobilius, turimą įrangą. Karantinas sugadino mums visą šventę…“ – apie neįvykusią šventę pasakojo R. Mačijauskas. Jis pažymėjo, kad karantino metu draudžiami bet kokie gyventojų apsilankymai, mat privalu apsaugoti kiekvieną ugniagesį nuo koronaviruso. Jei bent vienam ugniagesiui būtų patvirtintas COVID-19, anot viršininko, visi ugniagesiai privalėtų izoliuotis ir rajone būtų nebesaugu.

Ant ugniagesių gelbėtojų treniravimosi bokšto iškelta vėliava, ko gero, aukščiausiai Šilutėje besiplaikstanti Trispalvė.

Persikėlimas į naujas patalpas – geriausia, anot R. Mačijausko, kas nutiko šiais metais. Jau ir gaisrams gesinti skirtos mašinos laikomos naujame pastate. Iki tol žiemos metu ugniagesių mašinos buvo laikomos UAB „Šilumos tinkluose“, nes nebuvo kur jų laikyti.
„Ugniagesiai džiaugiasi – gražu, tvarkinga, jauku. Sudarytos visos sąlygos mankštintis. Yra bokštas pratyboms. Kai baigsis karantinas, pastatas bus šventinamas, galės ir žmonės apsilankyti, įvertinti, kaip statybininkai atliko darbus“, – kalbėjo viršininkas.

Senojo, istorinio ugniagesių pastato likimas nėra aiškus. Žadama, kad jis bus perduotas Turto fondui, kuris ir spręs, ką su tuo pastatu daryti. Karti sanatorijos pastatų istorija sufleruoja, kad procesas gali užtrukti metų metus, kol iš tvirto statinio liks krūva apgriuvusių sienų su kiauru stogu…

Patys ugniagesiai svarsto, gal šiame pastate galėtų veikti ugniagesių muziejus.

Reikalavimai griežtesni
Pandemijos metu ugniagesių darbas nepasikeitė, žinoma, privalu laikytis griežtesnių reikalavimų. „Ugniagesiai, administracija privalo laikytis griežtų nurodymų: neįleisti į patalpas gyventojų, dėvėti daugkartines kaukes, pirštines. Jei interesantai atvyksta, dokumentai jiems išnešami į lauką“, – paaiškino Klaipėdos apskr. PGV Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas.

Klaipėdos apskr. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas patenkintas naująja gelbėtojų buveine.

Jis patvirtino, kad rajone dirbantys ugniagesiai yra pakankamai aprūpinti apsaugos priemonėmis. 5 litrus dezinfekcinio skysčio parūpino Šilutės r. savivaldybė, 15 litrų – Klaipėdos apskr. PGV. „Valdyba kiekvienam ugniagesiui skyrė po dvi daugkartinio naudojimo apsaugines kaukes. Jeigu viena išskalbta, galima naudoti kitą. Apsaugos priemonių tikrai užtenka“, – sakė R. Mačijauskas.

Viršininkas paaiškino, kad prireikus gelbėti galimai užskrėtusį koronavirusu asmenį, į vietą vyksta du specialiai kovai su COVID-19 suformuoti ekipažai.

„Mūsų tarnybos darbuotojai nevyksta į šiuos iškvietimus. Tam buvo sudaryta moderni grupė Klaipėdoje ir Tauragėje. Apie įvykį šią komandą nedelsiant informuoja Bendrojo pagalbos centro darbuotojai“, – paaiškino R. Mačijauskas.

Iškvietimų mažiau
Šilutės r. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Darius Endzelis pasidžiaugė, kad didelių nelaimių karantino metu išvengta. Prisiminta, kad po kovo viduryje prasiautusios audros rimtų gelbėjimo darbų nebuvo, tik kilo keli gaisrai.

„Per ketverius savo darbo metus pastebėjau, kad šį pavasarį sumažėjo pievų gaisrų. Per šį laikotarpį 6 kartus vykome gesinti padegtos žolės. Miškas degė pernai, šiemet – ramu. Dar keli kaminai degė Vainute, Švėkšnoje, bet po audros didelių nelaimių išvengta“, – informavo D. Endzelis ir pridūrė apie neseniai Pakišio kaime (Šilalės r.) degusią pirtį, kurią tris valandas teko gesinti Vainuto ugniagesių komandai.

Apie sumažėjusius gaisrų atvejus kalbėjo ir R. Mačijauskas. Karantinas tam įtakos, anot viršininko, neturėjo, atvirkščiai – žmonės tapo sąmoningesni.

Didėjo atlyginimai
Vos prieš pusmetį prie Vyriausybės, Vinco Kudirkos aikštėje, į mitingą rinkosi savivaldybių ugniagesiai, prašydami geresnių darbo sąlygų. Antradienį abiejų tarnybų viršininkų teiravomės, ar pagerėjo darbo sąlygos ugniagesiams.

Pasak D. Endzelio, balandžio 30-ąją parengti visi būtini dokumentai ES finansuojamam projektui naujam ugniagesių automobiliui įsigyti: „Nestovime vietoje. Džiaugiamės ir nauju automobiliu – tai stiprus žingsnis į priekį. Nežinau, ar mitingas turėjo tam įtakos, gal anksčiau jau buvo nuspręsta, tačiau tuomet Seime buvo nuspręsta skirti dar papildomai lėšų ugniagesiams. Iš viso 2,5 mln. eurų“.

Po ketverių metų statybų ugniagesiai įsikūrė naujai pastatytose patalpose.

Dėl šios priežasties šiemet Savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos biudžetas išaugo 80 tūkst. eurų, kurie skirti atlyginimas. Nuo sausio Savivaldybės ugniagesys vidutiniškai uždirba nu 570-640 eurų atskaičius mokesčius.

Trūksta darbuotojų
Ugniagesiu, anot R. Mačijausko, gali dirbti visi iki 55-erių metų žmonės. Žinoma, jiems dar reikia praeiti sveikatos ir fizinę patikrą, kurie net sudėtingesni negu policijos pareigūnams. Viršininkas pasakojo, kad visada į juos kreipdavosi nemažai jaunuolių, kurie norėjo tapti ugniagesiais, tačiau ne visada būdavo laisvų darbo vietų. Šiuo metu į pensiją išėjo 8 žmonės. Laisvų darbo vietų ugniagesiams – 10, tad R. Mačijauskas ragina norinčiuosius tapti ugniagesiais gelbėtojais domėtis ir rinktis šį darbą.

Viktorija SKUTULIENĖ, Petro Skutulo nuotr.

Hits: 284

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Puikios kokybės manikiūro priemonės

Įvairios manikiūro priemonės padės mėgautis gražia nagų išvaizda, kuri išliks nepakitusi ilgą laiką. Skaitydami šį straipsnį sužinosite apie įvairiems poreikiams pritaikytą manikiūro asortimentą ir galėsite įsigyti aukštos kokybės manikiūro įrankių pagal individualius poreikius. Tiek pradedantieji, tiek pažengusieji manikiūro meistrai ras daug naudingos informacijos ir sau tinkamų priemonių asortimentą.    Įvairus manikiūro priemonių asortimentas Sunku būtų įsivaizduoti manikiūrą ar pedikiūrą be reikalingų geros kokybės priemonių. Patikimi tiekėjai bendradarbiauja su profesionaliais manikiūro priemonių gamintojais, todėl gali pasiūlyti patikimų ir kokybiškų gaminių už

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Taip pat skaitykite