Trys nuomonės: laiškas, komentaras, padėka

Šilutės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius nuolat turi 60-70 pacientų, daugelis iš jų nevaikšto. Šiame skyriuje mirtis – ne retenybė. Artimojo netektis, virtusi dideliu skausmu, kartais išliejama laišku, skundu, o tuo pat metu kitas žmogus parašo padėką. Tad šįkart pateikiame tėvo netekusios dukros laišką, Šilutės ligoninės vyr. gydytojo Dariaus Steponkaus komentarą ir paciento iš minėtojo skyriaus padėką.

„…Tai lyg duoklė mirusiam tėvui už patirtas kančias
Garbaus amžiaus mūsų tėvas susilaužė koją, jis buvo paguldytas į Šilutės ligoninės Traumatologijos skyrių, padaryta operacija. Po jos praėjus kelioms dienoms, žmogus buvo perkeltas į Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių, kurį tiksliau būtų vadinti „mirties pasikvietimo ligonine“. Po kelių savaičių mūsų tėvas jau pats nebegalėjo valgyti, reikėjo jį maitinti, o po 6 savaičių išvežėm į kapus.
Į mūsų situaciją norėčiau pažiūrėti ir iš kito taško. Kodėl žmogus, susilaužęs koją ir operuotas Traumatologijos skyriuje, po kelių dienų tarsi išmetamas į slaugos skyrių. Juk logiškai mąstant, kol traumatologas nepastatys žmogaus ant kojų, tol pacientas turi būti gydomas ir prižiūrimas tame skyriuje. Slaugos ligoninėje apie traumų gydymą niekas neturi jokio supratimo, ten dirba pulmonologė, terapeutė.
Atskira tema – skyriaus personalas, kuris dirba tarsi „atsipūtęs“. Susidaro toks įspūdis, kad jiems jokia atsakomybė neegzistuoja. Jeigu tik negali pats atsikelti iš lovos, esi tarsi nurašytas. Tas atsainus požiūris atsiskleidžia bendraujant su pačiais gydytojais. Kaip reikia jaustis, kai palatos gydytoja, mums kiekvieną kartą apsilankius ligoninėje ir paklausus apie tėvo sveikatą, susiraukia ir atsako, esą ji kiekvieną rytą eidama į darbą pasvarstanti, ar ras atėjusi jį gyvą. Girdi, ko benorėti – toks amžius, po tokios traumos nepasveikstama…
Bet juk gydytojas turėtų būti paskutinis, kuris pralaimi kovą su mirtimi, o čia – tarsi niekuo neįpareigojantis nuosprendis…
Gydytojai dirba dar ir kitur, todėl amžinai jie skuba, užsiėmę, norint vien su jais susitikti, reikia gerokai pasistengti. Mūsų tėvas jau 10 metų gyveno po širdies šuntavimo operacijos, vartojo vaistus. Užuot leidusi tėvukui vartoti anksčiau jo terapeutės paskirtus vaistus, gydytoja jų paskyrė savo nuožiūra. Šie vaistai iki pavojingos ribos sumažino kraujo spaudimą, o jis skyriuje matuojamas tik tris kartus per savaitę…
Tėvukas vis silpo, kol pats nebegalėjo nė pavalgyti. Kai ateidavom dieną, tai slaugytojų skyriuje būdavo lyg ir pakankamai, bet senam žmogui pamaitinti jų ir laiko pritrūksta. Po poros savaičių tėvas nebesugebėjo pats nė šaukšto nulaikyti. Slaugytoja ateina, porą šaukštų sumaitina, senas žmogus nelabai spėja sukramtyti… Pasisamdėme moterį, kuri jį prižiūrėdavo, maitindavo dienos metu. Tėvas pasijuto geriau.
Pragulos… Net dabar pyktis ima iš bejėgiškumo. Gulinčiam ligoniui jų atsiranda greitai, bet yra ir gydymo priemonių. Ligoninėje yra „Bioptron“ lempa, bet šios procedūros tėvui neskyrė. Nupirkome specialų pleistrą praguloms gydyti, parodėme palatos gydytojai pulmonologei. Ji tik gūžtelėjo pečiais ir prisipažino apie pragulas nieko neišmananti – gal reikėsią su kuo nors pasikonsultuoti… Kai pragulos žaizda pasiekė kaulą, vėl kreipėmės į gydytojus, prašėme „Bioptron“ lempos procedūrų, parodėme pleistrą. Tąkart jau iš kitos gydytojos išgirdome, kad esą per vėlu, pleistrą reikėję naudoti prieš dvi savaites. Bet mes tada ir buvome jį atnešę!
Skyriaus vedėja tik gūžtelėjo pečiais, tačiau po šio pokalbio pati perrišinėjo pragulas, šildė lempa.
Kyla klausimas, kodėl žmogus, visą gyvenimą mokėjęs sveikatos draudimo mokesčius, susirgęs yra pasmerkiamas kankinančiai mirčiai. Juk žmogus galų gale turi teisę ir oriai numirti. Niekas negali garantuoti, kad mūsų tėvas būtų pasveikęs, tačiau tinkamai slaugomas jis galėjo nepatirti tokių kančių.
Pabaigai – tėvo mirtis. Trivietėje palatoje guli numiręs mūsų tėvas, šalia sėdi senutė jo žmona, prie durų gulintis ligonis knarkia, šalia a. a. tėvo gulintis pragerto proto ligonis dvi valandas rėkauja, kaip jis nori šlapintis, veržiasi iš lovos…
Tokioje aplinkoje mes su mama tas dvi valandas išlydime tėvą iš šio pasaulio.
Ar neatsirastų ligoninėje mažos patalpėlės, kur ką tik miręs žmogus tas privalomas dvi valandas praleistų tikroje ramybėje?
Labai prašyčiau išspausdinti šį straipsnelį – tai lyg duoklė mirusiam tėvui už patirtas kančias…

Dalia Sakalauskaitė
Komentaras be emocijų
Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus, supažindintas su „Pamariui“ atsiųstu laišku, pirmiausia jį pavadino padiktuotu netekties skausmo ir su tuo susijusių emocijų, todėl komentarą pažadėjo pateikti tik išsamiai susipažinęs su minimo paciento ligos istorija, į ją įsigilinęs, situaciją išsiaiškinęs su gydytojais. Vakar vyr. gydytojas pateikė trumpą komentarą.
Šiam pacientui buvo 91-eri metai. Vyras turėjęs ligų, operuotos širdies kraujagyslės, o ligoninėje atsidūrė po šlaunikaulio lūžio, sunkios būklės, tačiau sudėtingą lūžį traumatologai įveikė. Vyr. gydytojas D. Steponkus iš paciento ligos istorijos aplanko ištraukė rentgeno nuotrauką… 15 dienų šis pacientas gydytas Traumatologijos skyriuje, 43 – Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Tai sudaro du mėnesius, tačiau per tiek laiko niekas iš šio paciento artimųjų nesikreipė į ligoninės vadovus, neužėjo, neišsakė savo abejonių, neprašė pagalbos. Kodėl?
Viskas, ką buvo įmanoma padaryti, buvo padaryta. Slaugos skyriuje personalas patikino, kad šiam pacientui tekę dėmesio net gerokai daugiau negu priklauso. Atlikta daug tyrimų.
„Žinoma, skaudu, liūdna, tačiau 91 metų amžiaus žmonės kartais numiršta…“ – sakė vyr. gydytojas, pažadėjęs pasirūpinti, kad mirusieji ligoninėje privalomas dvi valandas būtų laikomi atskiroje patalpoje, ramybėje, tyloje su artimaisiais šalia.
Padėka, pavadinta pareiškimu
Šį pareiškimą gegužės 10 d. gavo Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus. Jį „su didžiausia pagarba“ pasirašė Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje po sudėtingos operacijos atsidūrusi šilutiškė. Pateikiame keletą citatų.
„Gerb. Vadove, šiuo metu gydausi Jūsų vadovaujamoje įstaigoje po operacijos – kojos amputacijos. Gerą įspūdį paliko aplinka ir interjeras, kuris labai skoningai sutvarkytas. Visi paveikslai, gėlės ir kiti dirbiniai ant sienų, koridoriuose pakelia nuotaiką ir džiugina akį tokiai pacientei, kokia esu aš. Operacija atlikta balandžio 24 d. Nuo tos akimirkos, kai atsidūriau palatoje, jaučiu puikaus darbuotojų kolektyvo dėmesį. Matau daug sunkių ligonių, kuriems pagalba ir priežiūra reikalinga kiekvieną minutę. Aš džiaugiuosi, kad patekau į šią gydymo įstaigą. Jūsų darbuotojos tikrai nuoširdžiai ir sąžiningai atlieka savo darbą. Už rūpestį ir suteiktas noro gyventi vilties minutes noriu nuoširdžiai padėkoti visam Jūsų kolektyvui, ypač – Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus gydytojai Nijolei Ramanauskienei, vyresniajai slaugytojai Daivai Staigienei…“

Šiame pareiškime jo autorė paminti dar kelias Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus moteris, vadindama jas pačiomis nuoširdžiausiomis, užjaučiančiomis ir mokančiomis palaikyti gerą paciento nuotaiką.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite