Trys namai – trims vaikų šeimynoms

Rugsėjo 19 d. iškilmingai atidaryti nauji Pagėgių vaikų globos namų pastatai. Juose jau įsikūrė ir gyvena trys globotinių šeimynos. Atidarymo metu grojo Lietuvos karinių oro pajėgų orkestras (vad. Pranciškus Memėnas), atvyko garbingų svečių delegacija: Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, Seimo narys Artūras Skardžius, kaimyninių Šilutės, Tauragės, Šilalės savivaldybių merai Vytautas Laurinaitis, Sigitas Mičiulis, Jonas Gudauskas.

Naujieji vaikų namai.

 

Jaukios patalpos
Dabartinių Pagėgių globos namų vietoje kadaise stovėjo tik vienas pastatas, kuriame buvo planuojama įkurdinti Pagėgių vaikų lopšelį-darželį. Vėliau buvo nuspręsta darželį įrengti buvusiose vaikų globos namų patalpose. Už 875 tūkst. € rekonstravus senąjį ir pastačius dar du naujus tokius pat pastatus, čia atsikraustė Pagėgių vaikų globos namų auklėtiniai.
„Kadaise šis pastatas turėjo tapti vaikų darželiu, bet tam nebuvo skirta lėšų. Buvo priimtas sprendimas čia pastatyti dar du namus ir įrengti vaikų globos namus. Tuomet globojamų vaikų buvo arti 50 ir nebuvo aišku, ar pavyks visus čia sutalpinti. Džiaugiuosi, kad šiandien visiems užteko vietos ir vaikai įsikūrė išties jaukiose ir puikiai suremontuotose patalpose“, – atidarymo iškilmių metu sakė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis.
Į naujus namus globotiniai persikėlė mokslo metų pradžioje – rugsėjo 1 d. Atskiruose trijų aukštų namuose apsigyveno po 10 vaikų: dvejose šeimynose gyvena broliai su seserimis, vienoje šeimynoje – vaikai iš skirtingų šeimų. Kiekviename pastate vaikai turi savo virtuvę, valgomąjį, 4 miegamuosius kambarius, poilsio-užimtumo erdvę, bendrą holą, sandėlius, rūbines, taip pat įrengti socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų kambariai bei sanitarinės patalpos.
„Visi džiaugiamės persikėlę į naujai suremontuotus namus. Senosiose patalpose reikėjo vidaus remonto, o tam neturėjome lėšų. Kiek galėdami pasitvarkydavome savo jėgomis, rėmėjai padėdavo. Labai svarbu, kad dabartinėje vietoje nėra jokių kitų įstaigų, turime savo teritoriją. Patalpos labai gražios, o kambariai jaukūs“, – sakė Pagėgių vaikų globos namų direktorė Elena Pūtienė.
Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena 31 vaikas. Jiems teikiama nuolatinė globa. Dauguma jų mokosi: 7 vaikai lanko pradinę mokyklą, 14 mokosi A. Mackaus gimnazijoje, 2 – Smalininkų specialiojoje mokykloje, 6 – profesinėse mokyklose. Yra ir du mažyliai, kurie dar nelanko mokyklos – jie gyvena „Voriukų“ šeimynoje kartu su savo vyresniais broliais ir seserimis.

Simbolinę juostą perkirpo Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, direktorė Elena Pūtienė, Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė, meras Virginijus Komskis.

Kviečia apsilankyti
Pasak Pagėgių vaikų globos namų direktorės Elenos Pūtienės, nuo kitų metų šeimose vaikai gyvens po 8-9, mat jau tvarkodmi dokumentai dėl 6 vaikų įsivaikinimo. Du vaikus įsivaikins lietuvių šeimos, 4 – italų šeimos. Nuo 2004 m. iš Pagėgių vaikų globos namų yra įsivaikinti 22 vaikai. Šiuo metu 8 vaikai yra įtraukti į galimų įvaikinti vaikų apskaitą,
„Dažnai mus aplanko buvę globotiniai ir negaili gerų žodžių. Taip pat palaikome ryšį su vaikais, kuriuos įsivaikina ir jie išvyksta gyventi kitur. Įstaigoje globojame vaikus nuo 1 m. iki pilnametystės arba, kol jie įgyja vidurinį išsilavinimą“, – pasakojo E. Pūtienė.
Globojamiems vaikams paslaugas teikia socialinės pedagogės, socialinės darbuotojos, psichologė, būrelių vadovai, slaugytojos. Iš viso įstaiga turi 35 etatus. Darbuotojai pamainomis dirba ir dieną, ir naktį.
„Darėme ne vieną akciją, ieškojome žmonių, kurie norėtų vaikus pasiimtų į namus vasaros atostogoms. Deja, bet tokia idėja žmonių susidomėjimo nesulaukė. Įsivaikinti dažniausiai norima iki 1 metų amžiaus kūdikius“, – sakė vaikų namų vadovė.
Direktorė neslėpė, kad vaikų globos namų durys atviros visiems pageidaujantiems čia apsilankyti – kviečiami norintieji surasti jaunesnį draugą arba tapti jo globėju. Ji pasidžiaugė, kad Pagėgių vaikų globos namai turi nemažai rėmėjų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurie nėra abejingi čia gyvenantiems vaikams. Teikiama pagalba gerina vaikų gyvenimo sąlygas. Kiekvienais metais įstaiga organizuoja atvirų durų dieną ir Padėkos vakarą, kurio metu dėkoja visiems geradariams.

Simonas SKUTULAS

Hits: 54

2 komentarai

  • Anonimas

    31 vaikas, 35 darbuotojai. Ar ne per didelė prabanga?

  • Žiauru

    vaikus išmėtė, kad tilptų į naujus namus o darbuotojus visus paliko, netgi tokius, kurie toleruoja jų gėrimą ir nesibodi su girtais gatvėmis vaikščiot…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite