Trumpam relikvija sugrįžo į Bitėnus

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus rugpjūčio 24 d. dalyvaudamas Lietuvos šimtmečio Muziejų kelyje „Nepriklausomybės metų ženklai“ pakvietė į Bitėnus. Čia buvo suteikta unikali proga susipažinti su brangiausia Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus relikvija – „Amžinąja Rambyno kalno knyga“ (tai didelio formato prabangiai įrištas leidinys, sveriantis 23,5 kg). Ši svečių knyga Martynui Jankui Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga buvo įteikta 1928 m. birželio 24 d. per Jonines ant Rambyno kalno. Tai buvo Lietuvos visuomenės dovana Martynui Jankui už nuopelnus prijungiant Klaipėdos kraštą prie Didžiosios Lietuvos.

„Amžinoji Rambyno kalno knyga“ tapo M. Jankaus ir Mažosios Lietuvos svečių knyga, joje pasirašė įžymiausi to meto Lietuvos žmonės. Garbė pirmajam atminimo įrašą palikti šioje knygoje buvo suteikta Vydūnui. Jis savo ranka įrašė: „Tegul auga lietuvių tautoje visa kas gera, kas gražu, išmintinga, teisinga ir tvirta. Rambyne 1928 m. Birželio 24 d.“.

„Amžinoji Rambyno kalno knyga“ yra įspūdingų matmenų ir sveria net 23,5 kg.

Šiuo metu knyga saugoma Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyriuje. Minint unikalaus raštijos dokumento 90-metį, knyga pirmą kartą, beveik po aštuonių dešimtmečių sugrįžo į Bitėnus. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus gavo leidimą šią knygą eksponuoti iki šių metų lapkričio 30 dienos.

Susirinkę dalyviai turėjo unikalią galimybę akies krašteliu žvilgtelėti į knygos įrašus. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, mūvėdama specialiomis  pirštinėmis, vartė knygą ir dalyvių akivaizdoje parodė originalius įrašus, darytus prieš 90 metų.

Susirinkusieji buvo pakviesti šios iškilmingos šventės proga palikti įrašus Amžinosios Rambyno kalno knygos kopijoje, kuri padedant vietos verslininkams muziejui buvo sukurta 2002 m. Gražiu šventės akcentu tapo Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio padėka „Už nuopelnus ir meilę Pagėgių kraštui“. Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus kolektyvui įteikta suvenyrinė „Amžinosios Rambyno kalno knygos“ kopija.

Pasibaigus renginio pirmajai daliai, visi buvo pakviesti į muziejaus teritorijoje 2015 metais atstatytą Martyno Jankaus sodybos klėtį, kurios rūsyje M. Jankus laikė slaptą knygų sandėlį. Klėties antrajame aukšte pristatoma paroda, skirta Martyno Jankaus 160-osios gimimo metinėms paminėti „Gyvenimas vienos Lietuvos vardan“. Parodos sukūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Pagėgių savivaldybės administracija. Šios istorinės ekspozicijos sukūrimo ir gamybos ėmėsi Šilutės UAB „Reklamos priedai“. Beje, tai jau antroji paroda, kurią sukūrė ši bendrovė. Muziejaus darbuotojai dėkingi dizainerei Lijanai Lamsodytei už pasiaukojamą darbą ir profesionalumą.

Po parodos atidarymo kocertavo folkloro ansamblis „Kamana“, padainavęs Martyno Jankaus surinktų ir įdainuotų Mažosios Lietuvos dainų. Martyno Jankaus muziejaus kolektyvas nuoširdžiai dėkoja visiems prisidėjusiems prie renginio sėkmės: Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Pagėgių savivaldybės administracijai, UAB „Reklamos priedai“,  folkloro ansambliui „Kamana“ ir vadovei Aksaverai Mikšienei, kitiems.

Parengta pagal Martyno Jankaus muziejaus informaciją, Petro Skutulo nuotr.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savininką piktina jo miške verčiamos svetimos šiukšlės

Klaipėdietis Antanas nebesistebi savo privačiame miške netoli Šilutės aerodromo vis randąs šiukšlių. Kaskart jas kantriai surenka ir išveža į konteinerius. Deja, šįsyk miško savininkas griebiasi už galvos – 41 ha ploto miške atsirado stambių automobilių atliekų, kažkas išvertė seną stogo dangą, sutręšusias lentas, kilimus… Antanas miške praleidžia daug laiko, ypač pavasariais. Žmogus pasakojo, kaip rūpestingai gražina ir puoselėja savo mišką: geni ąžuoliukus, sodina jaunus medžius (ypač žavisi bukais), renka sulą, samdo miško kirtėjus. Ir praėjusią savaitę Antanas vyko į mišką

H. Šojaus muziejuje – vėl rūbai iš A. Vasiljevo kolekcijos

Gegužės 15-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje svečiavosi vienas iš garsiausių pasaulio mados istorikų Aleksandras Vasiljevas – kolekcininkas, interjero dizaineris, meno kritikas, scenografas iš Rusijos. Trečiadienį muziejuje atidaryta A. Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Mada tarpukario metais 1918-1938“ skirta priminti tarpukario Europos madą ir jos pokyčius. Tai antroji kolekcininko paroda, eksponuojama H. Šojaus muziejuje. Iš viso rodoma 57 suknelės ir vyriški kostiumai, aksesuarų, fotografijos, atspindinčios Europos mados permainas 1920–1930 metais. Tuo metu vyravo art deco stilius, pakeitęs ne tik architektūrą, interjero apdailą,

16-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius į 16-ąjį Pagėgių literatūrinį pavasarį „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šiemet į Pasaulio lietuvių metams paminėti dedikuotą šventę atvyko iškilmingiausios šio tradicinio renginio dalies – nominacijų „Pagėgių krašto garsintojas“ ir „Jaunoji viltis“ steigėja bei mecenatė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen (Jablonskytė). Viešnią ir kitus renginyje dalyvavusius garbius svečius pristatė bei vakaro metu skambėsiančiais poezijos posmais sušildyti širdis kraštiečiams palinkėjo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

Šilutės gimnazistai šoko Turkijoje

Šilutės pirmosios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“ Savivaldybės sprendimu balandžio pabaigoje vyko į Turkiją, Alanijos miestą, su kuriuo bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė, paminėti Turkijos nacionalinio suvereniteto ir Vaikų dienos. Į savaitės viešnagę vyko 12 mokinių, šokančių lietuvių liaudies šokius (vadovė R. Kurpeikytė), ir Pamario pagrindinės mokyklos mokytojos Asta Grigalienė (vertėjavo kelionės metu) ir Virginija Macijauskienė. Alanijos miesto svečiais buvo pakviestos šokių grupės iš Murmansko, Saratovo (Rusijos Federacija), Latvijos, Suomijos, Tuniso, Azerbaidžano, Lenkijos ir dar viena Lietuvos grupė iš Trakų. Tautiniais