Trumpam relikvija sugrįžo į Bitėnus

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus rugpjūčio 24 d. dalyvaudamas Lietuvos šimtmečio Muziejų kelyje „Nepriklausomybės metų ženklai“ pakvietė į Bitėnus. Čia buvo suteikta unikali proga susipažinti su brangiausia Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus relikvija – „Amžinąja Rambyno kalno knyga“ (tai didelio formato prabangiai įrištas leidinys, sveriantis 23,5 kg). Ši svečių knyga Martynui Jankui Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga buvo įteikta 1928 m. birželio 24 d. per Jonines ant Rambyno kalno. Tai buvo Lietuvos visuomenės dovana Martynui Jankui už nuopelnus prijungiant Klaipėdos kraštą prie Didžiosios Lietuvos.

„Amžinoji Rambyno kalno knyga“ tapo M. Jankaus ir Mažosios Lietuvos svečių knyga, joje pasirašė įžymiausi to meto Lietuvos žmonės. Garbė pirmajam atminimo įrašą palikti šioje knygoje buvo suteikta Vydūnui. Jis savo ranka įrašė: „Tegul auga lietuvių tautoje visa kas gera, kas gražu, išmintinga, teisinga ir tvirta. Rambyne 1928 m. Birželio 24 d.“.

„Amžinoji Rambyno kalno knyga“ yra įspūdingų matmenų ir sveria net 23,5 kg.

Šiuo metu knyga saugoma Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyriuje. Minint unikalaus raštijos dokumento 90-metį, knyga pirmą kartą, beveik po aštuonių dešimtmečių sugrįžo į Bitėnus. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus gavo leidimą šią knygą eksponuoti iki šių metų lapkričio 30 dienos.

Susirinkę dalyviai turėjo unikalią galimybę akies krašteliu žvilgtelėti į knygos įrašus. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, mūvėdama specialiomis  pirštinėmis, vartė knygą ir dalyvių akivaizdoje parodė originalius įrašus, darytus prieš 90 metų.

Susirinkusieji buvo pakviesti šios iškilmingos šventės proga palikti įrašus Amžinosios Rambyno kalno knygos kopijoje, kuri padedant vietos verslininkams muziejui buvo sukurta 2002 m. Gražiu šventės akcentu tapo Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio padėka „Už nuopelnus ir meilę Pagėgių kraštui“. Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus kolektyvui įteikta suvenyrinė „Amžinosios Rambyno kalno knygos“ kopija.

Pasibaigus renginio pirmajai daliai, visi buvo pakviesti į muziejaus teritorijoje 2015 metais atstatytą Martyno Jankaus sodybos klėtį, kurios rūsyje M. Jankus laikė slaptą knygų sandėlį. Klėties antrajame aukšte pristatoma paroda, skirta Martyno Jankaus 160-osios gimimo metinėms paminėti „Gyvenimas vienos Lietuvos vardan“. Parodos sukūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Pagėgių savivaldybės administracija. Šios istorinės ekspozicijos sukūrimo ir gamybos ėmėsi Šilutės UAB „Reklamos priedai“. Beje, tai jau antroji paroda, kurią sukūrė ši bendrovė. Muziejaus darbuotojai dėkingi dizainerei Lijanai Lamsodytei už pasiaukojamą darbą ir profesionalumą.

Po parodos atidarymo kocertavo folkloro ansamblis „Kamana“, padainavęs Martyno Jankaus surinktų ir įdainuotų Mažosios Lietuvos dainų. Martyno Jankaus muziejaus kolektyvas nuoširdžiai dėkoja visiems prisidėjusiems prie renginio sėkmės: Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Pagėgių savivaldybės administracijai, UAB „Reklamos priedai“,  folkloro ansambliui „Kamana“ ir vadovei Aksaverai Mikšienei, kitiems.

Parengta pagal Martyno Jankaus muziejaus informaciją, Petro Skutulo nuotr.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po