Trumpam relikvija sugrįžo į Bitėnus

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus rugpjūčio 24 d. dalyvaudamas Lietuvos šimtmečio Muziejų kelyje „Nepriklausomybės metų ženklai“ pakvietė į Bitėnus. Čia buvo suteikta unikali proga susipažinti su brangiausia Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus relikvija – „Amžinąja Rambyno kalno knyga“ (tai didelio formato prabangiai įrištas leidinys, sveriantis 23,5 kg). Ši svečių knyga Martynui Jankui Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga buvo įteikta 1928 m. birželio 24 d. per Jonines ant Rambyno kalno. Tai buvo Lietuvos visuomenės dovana Martynui Jankui už nuopelnus prijungiant Klaipėdos kraštą prie Didžiosios Lietuvos.

„Amžinoji Rambyno kalno knyga“ tapo M. Jankaus ir Mažosios Lietuvos svečių knyga, joje pasirašė įžymiausi to meto Lietuvos žmonės. Garbė pirmajam atminimo įrašą palikti šioje knygoje buvo suteikta Vydūnui. Jis savo ranka įrašė: „Tegul auga lietuvių tautoje visa kas gera, kas gražu, išmintinga, teisinga ir tvirta. Rambyne 1928 m. Birželio 24 d.“.

„Amžinoji Rambyno kalno knyga“ yra įspūdingų matmenų ir sveria net 23,5 kg.

Šiuo metu knyga saugoma Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyriuje. Minint unikalaus raštijos dokumento 90-metį, knyga pirmą kartą, beveik po aštuonių dešimtmečių sugrįžo į Bitėnus. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus gavo leidimą šią knygą eksponuoti iki šių metų lapkričio 30 dienos.

Susirinkę dalyviai turėjo unikalią galimybę akies krašteliu žvilgtelėti į knygos įrašus. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, mūvėdama specialiomis  pirštinėmis, vartė knygą ir dalyvių akivaizdoje parodė originalius įrašus, darytus prieš 90 metų.

Susirinkusieji buvo pakviesti šios iškilmingos šventės proga palikti įrašus Amžinosios Rambyno kalno knygos kopijoje, kuri padedant vietos verslininkams muziejui buvo sukurta 2002 m. Gražiu šventės akcentu tapo Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio padėka „Už nuopelnus ir meilę Pagėgių kraštui“. Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus kolektyvui įteikta suvenyrinė „Amžinosios Rambyno kalno knygos“ kopija.

Pasibaigus renginio pirmajai daliai, visi buvo pakviesti į muziejaus teritorijoje 2015 metais atstatytą Martyno Jankaus sodybos klėtį, kurios rūsyje M. Jankus laikė slaptą knygų sandėlį. Klėties antrajame aukšte pristatoma paroda, skirta Martyno Jankaus 160-osios gimimo metinėms paminėti „Gyvenimas vienos Lietuvos vardan“. Parodos sukūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Pagėgių savivaldybės administracija. Šios istorinės ekspozicijos sukūrimo ir gamybos ėmėsi Šilutės UAB „Reklamos priedai“. Beje, tai jau antroji paroda, kurią sukūrė ši bendrovė. Muziejaus darbuotojai dėkingi dizainerei Lijanai Lamsodytei už pasiaukojamą darbą ir profesionalumą.

Po parodos atidarymo kocertavo folkloro ansamblis „Kamana“, padainavęs Martyno Jankaus surinktų ir įdainuotų Mažosios Lietuvos dainų. Martyno Jankaus muziejaus kolektyvas nuoširdžiai dėkoja visiems prisidėjusiems prie renginio sėkmės: Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Pagėgių savivaldybės administracijai, UAB „Reklamos priedai“,  folkloro ansambliui „Kamana“ ir vadovei Aksaverai Mikšienei, kitiems.

Parengta pagal Martyno Jankaus muziejaus informaciją, Petro Skutulo nuotr.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tarp turtingiausių šalies politikų – Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris

Turtingiausi šalies politikai yra ne Seime. Daugiausia jų dirba savivaldybių tarybose. Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, didžiausią turtą kartu su žmona valdo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo partneris. Turtingiausias Seimo narys yra valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Į DELFI skelbiama 50-uką pateko ir Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris ir Dalia Kelnerienė – 2,46 mln. eurų. Jie saraše užėmė 23-ąją vietą. Pagėgių rajono politikas Remigijus Kelneris kartu su šeimos nariais valdo

Socialiniuose tinkluose plinta daina „Papa Frančesko“, skirta popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metinėms

Lygiai prieš metus, 2018 metų rugsėjo 22-23 dienomis, popiežius Pranciškus pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Vizito metinių proga Julius Vaicenavičius pristato dainą ir vaizdo klipą „Papa Frančesko“. „Daina gimė praeitais metais išlydint popiežių Pranciškų Vilniaus oro uoste. Viskas įvyko labai spontaniškai, norėjosi džiugiai ir smagiai atsisveikinti. Tuo metu buvo ankstus rytas, daugybė savanorių ir puiki nuotaika,“ – pasakoja Julius Vaicenavičius. Dainoje ir vaizdo klipe nuotaikingai vaizduojamos pagrindinės popiežiaus vizito Lietuvoje akimirkos: susitikimas su jaunimu Katedros aikštėje, apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų

Ankstyvas ruduo Mažojoje Lietuvoje: vokiškos kultūros takais

Jei lankysitės pajūryje, turizmo specialistai pataria pasižvalgyti po pamarį ir išbandyti naują turistinį maršrutą, pavadintą „Migruojančios kultūros“. Šis maršrutas kviečia nuo pajūrio keliauti Šilutės link ir daugiau sužinoti apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje gyvavusias tradicijas, pamario krašto gamtą ir jos žmones, iki šiol save vadinančius lietuvininkais. Įdomu tai, kad Mažoji Lietuva Lietuvos valstybei nepriklauso nei 100 metų. „Tai autentiškos Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) sodybos, tradiciniai mažlietuvių valgiai, senosios Klaipėdos krašto dainos. Tiesa, šis maršrutas įspūdingesnis keliaujant su gidu, nes tik

Pokalbis apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas

Rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams, paaiškėja ir tikras mokinių skaičius. Dabar rajono bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose yra 4473 mokiniai. Šiemet, palyginus su praėjusių metų rugsėju, sulaukta 172 vaikais mažiau, įskaičiuojant ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdomus vaikus. Vien mokyklas lankančiųjų šiemet sumažėjo 135. Apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas „Pamarys“ pakalbino Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Dainorą BUTVYDIENĘ. – Jūsų pateiktieji skaičiai teikia optimizmo. Bent jau šį rudenį mokinių nesumažėjo keliais šimtais, kaip būdavo anksčiau. – Tačiau mažiau devintokų