Triušių paroda suteikė džiaugsmo vaikams ir naudos suaugusiems

Lietuvos veislinių triušių asociacija Šilutėje surengė trečią tarptautinę triušių parodą, kuri sulaukė didelio susidomėjimo. Nuo pat ryto vaikai grožėjosi įvairių veislių triušiais, glostė juos, o tėveliai sužinojo, kaip juos auginti, galėjo įsigyti šių gyvūnėlių ir su jais susijusių produktų.

Pasižiūrėti veislinių triušių parodos šilutiškiai į meno mokyklos salę rinkosi nuo pat jos atidarymo.

Pasižiūrėti veislinių triušių parodos šilutiškiai į meno mokyklos salę rinkosi nuo pat jos atidarymo.

Lietuvos veislinių triušių asociacijos nariai pasistengė, kad kuo daugiau šilutiškių sužinotų apie šią parodą. Apie tai buvo informuota žiniasklaidoje, mieste pastatytuose stenduose.
Parodos atidaryme dalyvavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, o triušių savininkams įvairius prizus teikė Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis. Beje, Vienos juodųjų veislės triušio savininkas iš Latvijos Aldis Kaldikis apdovanojimą pelnė jau antrus metus iš eilės. Pernai jis buvo pagerbtas panašioje parodoje, vykusioje Telšiuose. Šioje triušių parodoje apsilankę šilutiškiai galėjo pamatyti 21 veislės 103 veislinius triušius. Ir ne tik pamatyti. Gyvūnėlių savininkai mielai leido vaikams glostyti savo augintinius, o kiek savo atžalų nuotraukų prie triušių narvelių mobiliaisiais telefonais padarė mamos, sunku ir besuskaičiuoti. Vaikai dalyvavo piešinių konkurse „Mano triušis“, o parodos organizatoriai jiems dovanojo vaisių. Suaugusieji galėjo sužinoti apie triušių auginimą, įsigyti mezginių iš jų vilnos, ekologiškų kremų su triušio taukais.
Apie veislinių triušių auginimą mielai sutiko papasakoti Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijos pirmininkas Edmundas Reimerys ir vienas pirmųjų veislinių triušių augintojų Lietuvoje Eduardas Kubilius. Šiuo metu Kazlų Rūdoje įsikūrusi Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacija turi 34 narius. Jos tikslas – įgyti oficialų triušių veisėjų statusą, triušių auginimą populiarinti įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje. Paklausti, kodėl ši paroda surengta Šilutėje, organizatoriai paaiškino, kad tokias parodas stengiasi rengti skirtingose vietose – Šilutėje panašios parodos iki šiol dar nebuvę.
„Tikimės, kad triušininkystė laikui bėgant įgis didesnę reikšmę mūsų ūkyje, o jaunimą tai paskatins ne vien prie kompiuterių sėdėti“, – kalbėjo Edmundas Reimerys.
Eduardas Kubilius prisiminė, kad pirmuosius veislinius triušius iš Prancūzijos parsivežė dar 1996 metais ir nuo to laiko jo gyvenimas vienaip ar kitaip susijęs su triušiais. Jo auginamų triušių mėsa buvo tiekiama prekybos centrui IKI, 4 metus triušiena kaip dietinis maistas alergiškiems vaikams bei širdies kraujagyslių ligomis sergantiems ligoniams buvo vežama į Kauno klinikas, „Bernelių užeigos“ viešojo maitinimo įstaigų tinklui ir kitur. Per metus būdavo užauginama apie 10 tūkst. triušių. Šiuo metu daugiau dėmesio E. Kubilius koncentruoja į veislininkystę ir triušių populiarinimą.
Asociacijos pirmininkas Edmundas Reimerys, kurio augintinis šiemet iškovojo „Metų triušio“ titulą, jam pritarė, pasakodamas, kaip paprasta ir naudinga auginti triušius. Net neturint daug žemės vietos pakaks porai patelių ir patinui. Iš jų ne tik visa šeima, bet ir kaimynai bei giminės visus metus bus aprūpinti triušiena. Įsiterpęs Eduardas Kubilius pridūrė, kad triušių taukai, sumaišyti su kaulažolėmis ar medetkomis malšina uždegimą, skausmą, kraujavimą, padeda gydant sumušimus, tinimą, gelbsti nuo infekcinių ir alerginių odos ligų.
Kalbėdamas apie triušių auginimą Šilutės rajone, Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis sakė, kad stambių triušių augintojų mūsų rajone nesą, bet po keletą triušių savo reikmėms laiko daugelis.
Vaidotas VILKAS

Iš kairės: vienas pirmųjų veislinius triušius Lietuvoje pradėjęs auginti Eduardas Kubilius, Šilutės kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis ir Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijos pirmininkas Edmundas Reimerys su savo „Metų triušio“ titulą pelniusiu augintiniu.

Iš kairės: vienas pirmųjų veislinius triušius Lietuvoje pradėjęs auginti Eduardas Kubilius, Šilutės kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis ir Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijos pirmininkas Edmundas Reimerys su savo „Metų triušio“ titulą pelniusiu augintiniu.

Parodoje buvo galima pamatyti 103 triušius, atstovaujančius 21 skirtingai veislei.

Parodoje buvo galima pamatyti 103 triušius, atstovaujančius 21 skirtingai veislei.

Daugiausiai džiaugsmo švelniakailiai ilgaausiai žvėreliai suteikė vaikams.

Daugiausiai džiaugsmo švelniakailiai ilgaausiai žvėreliai suteikė vaikams.

Parodos lankytojai galėjo pasižiūrėti, kaip verpiama triušių vilna.

Parodos lankytojai galėjo pasižiūrėti, kaip verpiama triušių vilna.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite