Triušių paroda suteikė džiaugsmo vaikams ir naudos suaugusiems

Lietuvos veislinių triušių asociacija Šilutėje surengė trečią tarptautinę triušių parodą, kuri sulaukė didelio susidomėjimo. Nuo pat ryto vaikai grožėjosi įvairių veislių triušiais, glostė juos, o tėveliai sužinojo, kaip juos auginti, galėjo įsigyti šių gyvūnėlių ir su jais susijusių produktų.

Pasižiūrėti veislinių triušių parodos šilutiškiai į meno mokyklos salę rinkosi nuo pat jos atidarymo.

Pasižiūrėti veislinių triušių parodos šilutiškiai į meno mokyklos salę rinkosi nuo pat jos atidarymo.

Lietuvos veislinių triušių asociacijos nariai pasistengė, kad kuo daugiau šilutiškių sužinotų apie šią parodą. Apie tai buvo informuota žiniasklaidoje, mieste pastatytuose stenduose.
Parodos atidaryme dalyvavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, o triušių savininkams įvairius prizus teikė Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis. Beje, Vienos juodųjų veislės triušio savininkas iš Latvijos Aldis Kaldikis apdovanojimą pelnė jau antrus metus iš eilės. Pernai jis buvo pagerbtas panašioje parodoje, vykusioje Telšiuose. Šioje triušių parodoje apsilankę šilutiškiai galėjo pamatyti 21 veislės 103 veislinius triušius. Ir ne tik pamatyti. Gyvūnėlių savininkai mielai leido vaikams glostyti savo augintinius, o kiek savo atžalų nuotraukų prie triušių narvelių mobiliaisiais telefonais padarė mamos, sunku ir besuskaičiuoti. Vaikai dalyvavo piešinių konkurse „Mano triušis“, o parodos organizatoriai jiems dovanojo vaisių. Suaugusieji galėjo sužinoti apie triušių auginimą, įsigyti mezginių iš jų vilnos, ekologiškų kremų su triušio taukais.
Apie veislinių triušių auginimą mielai sutiko papasakoti Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijos pirmininkas Edmundas Reimerys ir vienas pirmųjų veislinių triušių augintojų Lietuvoje Eduardas Kubilius. Šiuo metu Kazlų Rūdoje įsikūrusi Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacija turi 34 narius. Jos tikslas – įgyti oficialų triušių veisėjų statusą, triušių auginimą populiarinti įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje. Paklausti, kodėl ši paroda surengta Šilutėje, organizatoriai paaiškino, kad tokias parodas stengiasi rengti skirtingose vietose – Šilutėje panašios parodos iki šiol dar nebuvę.
„Tikimės, kad triušininkystė laikui bėgant įgis didesnę reikšmę mūsų ūkyje, o jaunimą tai paskatins ne vien prie kompiuterių sėdėti“, – kalbėjo Edmundas Reimerys.
Eduardas Kubilius prisiminė, kad pirmuosius veislinius triušius iš Prancūzijos parsivežė dar 1996 metais ir nuo to laiko jo gyvenimas vienaip ar kitaip susijęs su triušiais. Jo auginamų triušių mėsa buvo tiekiama prekybos centrui IKI, 4 metus triušiena kaip dietinis maistas alergiškiems vaikams bei širdies kraujagyslių ligomis sergantiems ligoniams buvo vežama į Kauno klinikas, „Bernelių užeigos“ viešojo maitinimo įstaigų tinklui ir kitur. Per metus būdavo užauginama apie 10 tūkst. triušių. Šiuo metu daugiau dėmesio E. Kubilius koncentruoja į veislininkystę ir triušių populiarinimą.
Asociacijos pirmininkas Edmundas Reimerys, kurio augintinis šiemet iškovojo „Metų triušio“ titulą, jam pritarė, pasakodamas, kaip paprasta ir naudinga auginti triušius. Net neturint daug žemės vietos pakaks porai patelių ir patinui. Iš jų ne tik visa šeima, bet ir kaimynai bei giminės visus metus bus aprūpinti triušiena. Įsiterpęs Eduardas Kubilius pridūrė, kad triušių taukai, sumaišyti su kaulažolėmis ar medetkomis malšina uždegimą, skausmą, kraujavimą, padeda gydant sumušimus, tinimą, gelbsti nuo infekcinių ir alerginių odos ligų.
Kalbėdamas apie triušių auginimą Šilutės rajone, Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis sakė, kad stambių triušių augintojų mūsų rajone nesą, bet po keletą triušių savo reikmėms laiko daugelis.
Vaidotas VILKAS

Iš kairės: vienas pirmųjų veislinius triušius Lietuvoje pradėjęs auginti Eduardas Kubilius, Šilutės kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis ir Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijos pirmininkas Edmundas Reimerys su savo „Metų triušio“ titulą pelniusiu augintiniu.

Iš kairės: vienas pirmųjų veislinius triušius Lietuvoje pradėjęs auginti Eduardas Kubilius, Šilutės kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis ir Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijos pirmininkas Edmundas Reimerys su savo „Metų triušio“ titulą pelniusiu augintiniu.

Parodoje buvo galima pamatyti 103 triušius, atstovaujančius 21 skirtingai veislei.

Parodoje buvo galima pamatyti 103 triušius, atstovaujančius 21 skirtingai veislei.

Daugiausiai džiaugsmo švelniakailiai ilgaausiai žvėreliai suteikė vaikams.

Daugiausiai džiaugsmo švelniakailiai ilgaausiai žvėreliai suteikė vaikams.

Parodos lankytojai galėjo pasižiūrėti, kaip verpiama triušių vilna.

Parodos lankytojai galėjo pasižiūrėti, kaip verpiama triušių vilna.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite