Triušių paroda suteikė džiaugsmo vaikams ir naudos suaugusiems

Lietuvos veislinių triušių asociacija Šilutėje surengė trečią tarptautinę triušių parodą, kuri sulaukė didelio susidomėjimo. Nuo pat ryto vaikai grožėjosi įvairių veislių triušiais, glostė juos, o tėveliai sužinojo, kaip juos auginti, galėjo įsigyti šių gyvūnėlių ir su jais susijusių produktų.

Pasižiūrėti veislinių triušių parodos šilutiškiai į meno mokyklos salę rinkosi nuo pat jos atidarymo.

Pasižiūrėti veislinių triušių parodos šilutiškiai į meno mokyklos salę rinkosi nuo pat jos atidarymo.

Lietuvos veislinių triušių asociacijos nariai pasistengė, kad kuo daugiau šilutiškių sužinotų apie šią parodą. Apie tai buvo informuota žiniasklaidoje, mieste pastatytuose stenduose.
Parodos atidaryme dalyvavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, o triušių savininkams įvairius prizus teikė Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis. Beje, Vienos juodųjų veislės triušio savininkas iš Latvijos Aldis Kaldikis apdovanojimą pelnė jau antrus metus iš eilės. Pernai jis buvo pagerbtas panašioje parodoje, vykusioje Telšiuose. Šioje triušių parodoje apsilankę šilutiškiai galėjo pamatyti 21 veislės 103 veislinius triušius. Ir ne tik pamatyti. Gyvūnėlių savininkai mielai leido vaikams glostyti savo augintinius, o kiek savo atžalų nuotraukų prie triušių narvelių mobiliaisiais telefonais padarė mamos, sunku ir besuskaičiuoti. Vaikai dalyvavo piešinių konkurse „Mano triušis“, o parodos organizatoriai jiems dovanojo vaisių. Suaugusieji galėjo sužinoti apie triušių auginimą, įsigyti mezginių iš jų vilnos, ekologiškų kremų su triušio taukais.
Apie veislinių triušių auginimą mielai sutiko papasakoti Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijos pirmininkas Edmundas Reimerys ir vienas pirmųjų veislinių triušių augintojų Lietuvoje Eduardas Kubilius. Šiuo metu Kazlų Rūdoje įsikūrusi Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacija turi 34 narius. Jos tikslas – įgyti oficialų triušių veisėjų statusą, triušių auginimą populiarinti įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje. Paklausti, kodėl ši paroda surengta Šilutėje, organizatoriai paaiškino, kad tokias parodas stengiasi rengti skirtingose vietose – Šilutėje panašios parodos iki šiol dar nebuvę.
„Tikimės, kad triušininkystė laikui bėgant įgis didesnę reikšmę mūsų ūkyje, o jaunimą tai paskatins ne vien prie kompiuterių sėdėti“, – kalbėjo Edmundas Reimerys.
Eduardas Kubilius prisiminė, kad pirmuosius veislinius triušius iš Prancūzijos parsivežė dar 1996 metais ir nuo to laiko jo gyvenimas vienaip ar kitaip susijęs su triušiais. Jo auginamų triušių mėsa buvo tiekiama prekybos centrui IKI, 4 metus triušiena kaip dietinis maistas alergiškiems vaikams bei širdies kraujagyslių ligomis sergantiems ligoniams buvo vežama į Kauno klinikas, „Bernelių užeigos“ viešojo maitinimo įstaigų tinklui ir kitur. Per metus būdavo užauginama apie 10 tūkst. triušių. Šiuo metu daugiau dėmesio E. Kubilius koncentruoja į veislininkystę ir triušių populiarinimą.
Asociacijos pirmininkas Edmundas Reimerys, kurio augintinis šiemet iškovojo „Metų triušio“ titulą, jam pritarė, pasakodamas, kaip paprasta ir naudinga auginti triušius. Net neturint daug žemės vietos pakaks porai patelių ir patinui. Iš jų ne tik visa šeima, bet ir kaimynai bei giminės visus metus bus aprūpinti triušiena. Įsiterpęs Eduardas Kubilius pridūrė, kad triušių taukai, sumaišyti su kaulažolėmis ar medetkomis malšina uždegimą, skausmą, kraujavimą, padeda gydant sumušimus, tinimą, gelbsti nuo infekcinių ir alerginių odos ligų.
Kalbėdamas apie triušių auginimą Šilutės rajone, Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis sakė, kad stambių triušių augintojų mūsų rajone nesą, bet po keletą triušių savo reikmėms laiko daugelis.
Vaidotas VILKAS

Iš kairės: vienas pirmųjų veislinius triušius Lietuvoje pradėjęs auginti Eduardas Kubilius, Šilutės kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis ir Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijos pirmininkas Edmundas Reimerys su savo „Metų triušio“ titulą pelniusiu augintiniu.

Iš kairės: vienas pirmųjų veislinius triušius Lietuvoje pradėjęs auginti Eduardas Kubilius, Šilutės kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis ir Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijos pirmininkas Edmundas Reimerys su savo „Metų triušio“ titulą pelniusiu augintiniu.

Parodoje buvo galima pamatyti 103 triušius, atstovaujančius 21 skirtingai veislei.

Parodoje buvo galima pamatyti 103 triušius, atstovaujančius 21 skirtingai veislei.

Daugiausiai džiaugsmo švelniakailiai ilgaausiai žvėreliai suteikė vaikams.

Daugiausiai džiaugsmo švelniakailiai ilgaausiai žvėreliai suteikė vaikams.

Parodos lankytojai galėjo pasižiūrėti, kaip verpiama triušių vilna.

Parodos lankytojai galėjo pasižiūrėti, kaip verpiama triušių vilna.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.