Tremtinių likimai skrieja laiškais, gula į knygas

Kretingiškis tremtinys 73-ejų Vladas Petrauskas ne per seniausiai į Rusijos Krasnojarsko srities Irbej miestą išsiuntė laišką šiame mieste gyvenančiam likimo draugui Antonui Boos, kuris rašo knygą apie tremtį, įvairių tautybių – lietuvių, vokiečių ir kitų – tremtinių likimą.

Kretingiškis tremtinys 73-ejų Vladas Petrauskas

„Aš ir mano bičiuliai tremtiniai – 10 šeimų – turėjome rūpesčio perversti albumus, surasti išlikusias tremtyje darytas nuotraukas, jas atrinkti, kad tiktų knygai“, – teigė V. Petrauskas, kurį likimas su Pavolgio vokiečiu, taip pat tremtiniu, A. Boos suvedė praėjusių metų rugpjūtį, kai grupė žemaičių krašto tremtinių sumanė aplankyti protėvių kapus tolimajame Sibire. Krasnojarską pasiekę lėktuvu, kraštiečiai dar daugiau kaip 200 km važiavo autobusu, kol atsidūrė Irbej mieste, kuris dydžiu panašus į Kretingą ir į kurį buvo tremiamos ne tik lietuvių šeimos.

„Irbej mieste pasisamdžiau taksi, kad nuvežtų į kapines. Automobilį, kaip tyčia, vairavo Antono Boos sūnus. Kai išsikalbėjome, paaiškėjo, kad visai netoli mano tėvo Vytalio kapo palaidotas ir Antono tėvas, – apie kelionės netikėtumą papasakojo V. Petrauskas. – Antonas dar surado mano tėvo buvusį bendradarbį Vladimirą Jermišą. Naujieji mūsų draugai padėjo sutvarkyti kapus, o per Tėvo dieną, žinau, nunešė gėlių, uždegė žvakių.“

Nuotr. iš asmeninio pašnekovo albumo

Petrauskui buvo 7-eri, kai ištrėmė jo tėvus – Jadvygą ir Vytalį Petrauskus, gyvenusius Joskaudų kaime. Trėmė Vladą, jo seserį Petrutę, o 5 mėnesių jų brolį tėvams pavyko perduoti Palangoje gyvenusiems pažįstamiems. „Būtų neatlaikęs tokios baisios kelionės, kaip neatlaikė ir dar viena Sibire gimusi sesuo Janina – mirė 6 mėnesių nuo plaučių uždegimo“, – prisiminė vyras.

Jų šeimą, įsitikinęs jis, ištrėmė per kaimo seniūno „durnumą“. „Niekas netiki, kai papasakoju. Turėjo būti motinos sesers vestuvės. Tas seniūnas nuolat pas mus nakvodavo, tad tėvai ir pagalvojo, jog nėra reikalo jo atskirai pakviesti – juk jeigu nuolat čia būna, tai ir vestuvėse kartu su visais pauliavos. Bet seniūnas įsižeidė, ir po savaitės tėvai, būdami Palangoje, išgirdo, jog jiems jau ruošiama kelionė į platųjį Sibirą… Seniūnas tada paskundė, jog mano tėvas neva agituoja žmones nestoti į kolūkį“, – tolimus 1949-ųjų kovo įvykius prisiminė V. Petrauskas.

Irbejuje jų šeimą gelbėjo tėvo darbštumas, motinos sumanumas: abu jie įsidarbino Irbejaus promkombinate, kuris siuvo šimtasiūles, vėlė veltinius, plėtė kitokią gamybą – tėvas dirbo staliumi, motina – siuvėja. Deja, tėvą pakirto insultas, ir į Lietuvą 1958-aisiais šeima grįžo jau be pagrindinio maitintojo, motina išgyveno iki 2007-ųjų.

Ritos Nagienės nuotr.

„Tėvui pastatyti paminklą pavyko dar 1976-aisias, kada tremtinė Liuda Barasaitė-Piekienė, dirbusi Darbėnų geležinkelio stoties budėtoja, suorganizavo konteinerį, kuriuo ir nugabenome paminklus ne vieno lietuvio kapui“, – sakė V. Petrauskas, prisipažinęs, jog kelionė į Sibirą sužadino daugybę jausmų bei prisiminimų: ir kaip tėvai ilgėjosi Tėvynės, ir kokius šalčius tekdavo iškentėti, ir kaip mirties dieną tylos minute tremtinių vaikai mokykloje turėjo pagerbti tironą Staliną…

Petrauskas sakė, jog tremtinių karta pamažu nyksta. Kol dar yra gyvų – į Sibirą keliauja laiškai, likimo broliai bei seserys susisiekia ir telefonu.

Laiškai į Sibirą keliauja ir Lietuvos politkalinių ir tremtinių sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkės Valerijos Žalienės, kuri prieš beveik dešimtmetį, po kelionės į Sibirą, įkūrė asociaciją „Tremties dienoraštis“, rūpesčiu. Asociacija ne tik įamžino ekspediciją (aprašė ją, sukūrė filmą), bet ir išleido tremtinės Leokadijos Kaukėnienės knygą „Prisiminimai“, Agotos Daugnoraitės-Vičiulienės poezijos rinktinę „Trupiniai“, surinko informacijos knygai „Laiko atodangos“, kuri skirta tremtinių veiklos 25-ečiui. V. Žalienė pripažino – reikia skubėti surinkti ir susisteminti tą istoriją, kurios liudininkų greitai visai nebeliks.

„Mūsų laiškai skrenda į Krasnojarską, Bogučianą, Oktiabrskij kaimą, iš ten – į mūsų tremtinių šeimas. Ne visuose juose – geros naujienos: senoji karta išeina, tačiau lieka jų vaikai, anūkai, kurie nori pažinti tą kraštą, kuris tebesaugo jų šaknis“, – kalbėjo V. Žalienė akcentuodama, jog Sibire likusių tremtinių palikuonys, viešėdami protėvių žemėje, sustiprina ir įprasmina tą ryšį, kurį lėmė istorijos vingiai.

 

Audronė PUIŠIENĖ „Pajūrio naujienos“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite