Tremtinių likimai skrieja laiškais, gula į knygas

Kretingiškis tremtinys 73-ejų Vladas Petrauskas ne per seniausiai į Rusijos Krasnojarsko srities Irbej miestą išsiuntė laišką šiame mieste gyvenančiam likimo draugui Antonui Boos, kuris rašo knygą apie tremtį, įvairių tautybių – lietuvių, vokiečių ir kitų – tremtinių likimą.

Kretingiškis tremtinys 73-ejų Vladas Petrauskas

„Aš ir mano bičiuliai tremtiniai – 10 šeimų – turėjome rūpesčio perversti albumus, surasti išlikusias tremtyje darytas nuotraukas, jas atrinkti, kad tiktų knygai“, – teigė V. Petrauskas, kurį likimas su Pavolgio vokiečiu, taip pat tremtiniu, A. Boos suvedė praėjusių metų rugpjūtį, kai grupė žemaičių krašto tremtinių sumanė aplankyti protėvių kapus tolimajame Sibire. Krasnojarską pasiekę lėktuvu, kraštiečiai dar daugiau kaip 200 km važiavo autobusu, kol atsidūrė Irbej mieste, kuris dydžiu panašus į Kretingą ir į kurį buvo tremiamos ne tik lietuvių šeimos.

„Irbej mieste pasisamdžiau taksi, kad nuvežtų į kapines. Automobilį, kaip tyčia, vairavo Antono Boos sūnus. Kai išsikalbėjome, paaiškėjo, kad visai netoli mano tėvo Vytalio kapo palaidotas ir Antono tėvas, – apie kelionės netikėtumą papasakojo V. Petrauskas. – Antonas dar surado mano tėvo buvusį bendradarbį Vladimirą Jermišą. Naujieji mūsų draugai padėjo sutvarkyti kapus, o per Tėvo dieną, žinau, nunešė gėlių, uždegė žvakių.“

Nuotr. iš asmeninio pašnekovo albumo

Petrauskui buvo 7-eri, kai ištrėmė jo tėvus – Jadvygą ir Vytalį Petrauskus, gyvenusius Joskaudų kaime. Trėmė Vladą, jo seserį Petrutę, o 5 mėnesių jų brolį tėvams pavyko perduoti Palangoje gyvenusiems pažįstamiems. „Būtų neatlaikęs tokios baisios kelionės, kaip neatlaikė ir dar viena Sibire gimusi sesuo Janina – mirė 6 mėnesių nuo plaučių uždegimo“, – prisiminė vyras.

Jų šeimą, įsitikinęs jis, ištrėmė per kaimo seniūno „durnumą“. „Niekas netiki, kai papasakoju. Turėjo būti motinos sesers vestuvės. Tas seniūnas nuolat pas mus nakvodavo, tad tėvai ir pagalvojo, jog nėra reikalo jo atskirai pakviesti – juk jeigu nuolat čia būna, tai ir vestuvėse kartu su visais pauliavos. Bet seniūnas įsižeidė, ir po savaitės tėvai, būdami Palangoje, išgirdo, jog jiems jau ruošiama kelionė į platųjį Sibirą… Seniūnas tada paskundė, jog mano tėvas neva agituoja žmones nestoti į kolūkį“, – tolimus 1949-ųjų kovo įvykius prisiminė V. Petrauskas.

Irbejuje jų šeimą gelbėjo tėvo darbštumas, motinos sumanumas: abu jie įsidarbino Irbejaus promkombinate, kuris siuvo šimtasiūles, vėlė veltinius, plėtė kitokią gamybą – tėvas dirbo staliumi, motina – siuvėja. Deja, tėvą pakirto insultas, ir į Lietuvą 1958-aisiais šeima grįžo jau be pagrindinio maitintojo, motina išgyveno iki 2007-ųjų.

Ritos Nagienės nuotr.

„Tėvui pastatyti paminklą pavyko dar 1976-aisias, kada tremtinė Liuda Barasaitė-Piekienė, dirbusi Darbėnų geležinkelio stoties budėtoja, suorganizavo konteinerį, kuriuo ir nugabenome paminklus ne vieno lietuvio kapui“, – sakė V. Petrauskas, prisipažinęs, jog kelionė į Sibirą sužadino daugybę jausmų bei prisiminimų: ir kaip tėvai ilgėjosi Tėvynės, ir kokius šalčius tekdavo iškentėti, ir kaip mirties dieną tylos minute tremtinių vaikai mokykloje turėjo pagerbti tironą Staliną…

Petrauskas sakė, jog tremtinių karta pamažu nyksta. Kol dar yra gyvų – į Sibirą keliauja laiškai, likimo broliai bei seserys susisiekia ir telefonu.

Laiškai į Sibirą keliauja ir Lietuvos politkalinių ir tremtinių sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkės Valerijos Žalienės, kuri prieš beveik dešimtmetį, po kelionės į Sibirą, įkūrė asociaciją „Tremties dienoraštis“, rūpesčiu. Asociacija ne tik įamžino ekspediciją (aprašė ją, sukūrė filmą), bet ir išleido tremtinės Leokadijos Kaukėnienės knygą „Prisiminimai“, Agotos Daugnoraitės-Vičiulienės poezijos rinktinę „Trupiniai“, surinko informacijos knygai „Laiko atodangos“, kuri skirta tremtinių veiklos 25-ečiui. V. Žalienė pripažino – reikia skubėti surinkti ir susisteminti tą istoriją, kurios liudininkų greitai visai nebeliks.

„Mūsų laiškai skrenda į Krasnojarską, Bogučianą, Oktiabrskij kaimą, iš ten – į mūsų tremtinių šeimas. Ne visuose juose – geros naujienos: senoji karta išeina, tačiau lieka jų vaikai, anūkai, kurie nori pažinti tą kraštą, kuris tebesaugo jų šaknis“, – kalbėjo V. Žalienė akcentuodama, jog Sibire likusių tremtinių palikuonys, viešėdami protėvių žemėje, sustiprina ir įprasmina tą ryšį, kurį lėmė istorijos vingiai.

 

Audronė PUIŠIENĖ „Pajūrio naujienos“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,