Tradicinėje Vydūno atminimo konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Rugpjūčio 4 dieną įvykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio.

Vydūno vardu pavadintoje Pagėgių bibliotekoje kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti darbai ar kitos svarbios temos, susijusios su vydūnistika.

Tai pandemija, tai karas…

Šių metų renginį pradėjo jį ir vedusi Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė.

Bibliotekos vadovė sakė, jog kasmet susirinkus į konferenciją aplinkybės būna vis kitokios – užklupusi pandemija, ekonominė krizė, o šiemet – Ukrainoje vykstančio karo nuotaikos. Tačiau aplankius bet kokioms negandoms visuomet galima pasiremti  Vydūno išmintimi bei patirtimis.

Konferencija simboliškai pradėta sugiedant Vydūno „Lietuvių giesmę“ bei vydūnietės Eglės Burgšaitytės dainuojama jautria karo daina.

Susirinkusiuosius sveikino Vydūno draugijos pirmininkė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė. Draugijos pirmininkė apžvelgė Vydūno kūrybą, kurioje jis gvildena karo temas bei akcentavo Vydūno pateikiamus patarimus ir būdus, kaip išvengti karų. Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus sveikinimus ir linkėjimus perdavė bei organizuojama konferencija pasidžiaugė mero pavaduotoja Ligita Kazlauskienė.

Įkvepiančių žodžių susirinkusiems skyrė Lietuvos Respublikos Seimo narys, sveikuolis bei Vydūno idėjų propaguotojas Dainius Kepenis. Parlamentaras pasidžiaugė, jog Pagėgiai tampa vienu iš svarbiausių Vydūno pagerbimo centrų, kur Vydūno idėjos yra gyvos. Anot svečio, kas benutiktų, Vydūnas turėjo visus atsakymus. Lietuvai šis išminčius dabar yra reikalingas kaip niekada anksčiau.

Solidūs pranešėjai

Pirmasis pranešimą tema Vilius Storosta (Vydūnas) Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro ir diplomato Jurgio Šaulio (1879-1948 m.) gyvenimo kelyje skaitė Lietuvos diplomatas, istorikas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Petras Plečkaitis.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus konferencijos dalyviams pristatė Stasio Šalkauskio knygą Dviejų pasaulių sandūroje. Vydūno idėjas Viktoro Falkenhano novelėse apie aisčius apžvelgė sociologas, teisininkas, teisės psichologas prof. habil. dr. Viktoras Justickis.

Mąstytojas, etnologas, rašytojas Aleksandras Žarskus padarė pranešimą Apie asmenybę, ašainiškumą ir antrąją mirtį.

Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost (Vokietija) aptarė Vokietijoje leidžiamą Vydūno tekstų knygą. Vydūno giminaitės kalbą vertė vydūnietė Rita Šlataitė. Klaipėdos universiteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro (STIMC) specialistas Juozas Ivanauskas susirinkusiems pristatė kultūros renginių ciklą Klaipėdos universitete „Vydūnas – Tautai ir valstybei“. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę stebėti pristatomo renginio įrašo fragmentus.

Apie Valentiną Klevą

Tarsi atskira renginio dalimi tapo jautrūs ir prasmingi Amžinybėn iškeliavusio Vydūno draugijos nario Valentino Klevo kolegų prisiminimai. Pranešimą Valentino Klevo indėlis į žaliosios ekonomikos mokslinių pagrindų kūrimą ir praktinį pritaikymą pristatė gydytojas doc. dr. Juozas Šidiškis.

Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotoja dr. Lina Murauskaitė pasidalijo atsiminimais apie mokslinio darbo vadovą ir kolegą. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė apžvelgė Valentino Klevo dramą „Vydūnininkai“, o rašytoja Rima Palijanskaitė – nepublikuotus Valentino Klevo vydūnistikos darbus.

Tądien pristatyta knyga VydūnasApie gyvenimą ir sveikatą“ (2022 m.). Apie ją pasakojo  leidinio sudarytoja, rašytoja Rima Palijanskaitė ir filosofas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, dr. Tadas Snuviškis.

Sveikinimo žodį tarė ir gėlės žiedą Vydūno giminaitei Britai Storost įteikė Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius. Šiandieninę lietuvių bei su lietuvybe susijusią situaciją kaimyninėje šalyje apžvelgė Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos bendraautorius ir talkininkas, buvęs Tilžės miesto Vydūno lietuvių kultūros draugijos įkūrėjas ir pirmininkas Sigitas Šamborskis.

Bibliotekai padovanota gausybė knygų – rašytoja Rima Palijanskaitė dovanojo savo sudarytą knygą Vydūnas. Apie gyvenimą ir sveikatą, knygą Juozas Vaičkus – lietuviško teatro ir kino spiritus movens dovanojo autorė Aušra Martišiūtė Linartienė, knygas Prisijaukinti mirtį ir Aš iki gimimo – autorius Aleksandras Žarskus.

Konferencijos pabaigą paskelbė bendra daina. Įsiamžinus bendroje nuotraukoje, vakaras baigtas šiltais pokalbiais skanaujant kugelį.

Daugiau skaityti: https://pagegiusvb.lt/naujienos/tradicineje-vyduno-atminimui-skirtoje-konferencijoje-demesys-skirtas-karo-tematikai/

Pagėgių sav. Vydūno viešosios bibliotekos inf.

Astos Andrulienės nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsimenanti literačių rudeninė pažintis su Užnemune

Išvyką į Kybartų miestelį, įsikūrusį pasienyje su Kaliningrado sritimi, sugalvojome ne atsitiktinai. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Mūsų, Šilutės TAU sambūrio „Vėdrynas“ literačių, laukė ekskursija po istorinį Kybartų senamiestį ir, žinoma, po 2002 metais netikėtai atrastus požemius, esančius po Kybartų geležinkelio stotimi. Keturių valandų ekskursijoje mus lydėjo gidas Vitas Katkevičius, veiklus ir atsidavęs savo miestui Kybartų bendruomenės pirmininkas, pakvietęs mus į šią kelionę. Ties Jurbarku pervažiavę ilgiausią Lietuvoje tiltą per

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

Savaitgalį pasitrauks lietus, sugrįš šalnos ir rudeniška šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 23 d., penktadienį, tankesni debesys sukinėsis rytinėje šalies pusėje. Vietomis sulauksime trumpalaikio, nedidelio lietaus. Labiausiai jis tikėtinas rytiniuose rajonuose. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 12-16 laipsnių šilumos. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, naktį debesys sklaidysis, trumpai palis tik kai kur šalies rytuose ir pajūryje. Vėjas beveik visiškai nurims, dalyje Lietuvos formuosis rūkas. Temperatūra kris iki 1-6, pajūryje –  7-10 laipsnių šilumos. Vietomis žemės paviršių nubalins 0-4 laipsnių šalnos. Šeštadienio dieną debesuotumas

Išrinkti konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojai

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojus. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, efektyvinti gamybą, laikytis ekologinės pusiausvyros. 3-ioji vieta šiame konkurse atiteko daržininkystės Grabupiuose (Šilutės sen.) plėtojančiam Vytautui Valančiui. 31-erių ūkininkas pasakojo, kad šia veikla užsiima jau 7-erius metus, augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus bei įvairias prieskonines žoleles. Jis savo produktais prekiauja turguje, tiekia pajūrio kavinėms. Ateityje planuoja atidaryti savo specializuotą parduotuvę. Pasak Vytauto, dabar ruošiamas cechas, kuriame bus rauginamos daržovės, kurių bus

Taip pat skaitykite