Tradicinėje Vydūno atminimo konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Rugpjūčio 4 dieną įvykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio.

Vydūno vardu pavadintoje Pagėgių bibliotekoje kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti darbai ar kitos svarbios temos, susijusios su vydūnistika.

Tai pandemija, tai karas…

Šių metų renginį pradėjo jį ir vedusi Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė.

Bibliotekos vadovė sakė, jog kasmet susirinkus į konferenciją aplinkybės būna vis kitokios – užklupusi pandemija, ekonominė krizė, o šiemet – Ukrainoje vykstančio karo nuotaikos. Tačiau aplankius bet kokioms negandoms visuomet galima pasiremti  Vydūno išmintimi bei patirtimis.

Konferencija simboliškai pradėta sugiedant Vydūno „Lietuvių giesmę“ bei vydūnietės Eglės Burgšaitytės dainuojama jautria karo daina.

Susirinkusiuosius sveikino Vydūno draugijos pirmininkė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė. Draugijos pirmininkė apžvelgė Vydūno kūrybą, kurioje jis gvildena karo temas bei akcentavo Vydūno pateikiamus patarimus ir būdus, kaip išvengti karų. Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus sveikinimus ir linkėjimus perdavė bei organizuojama konferencija pasidžiaugė mero pavaduotoja Ligita Kazlauskienė.

Įkvepiančių žodžių susirinkusiems skyrė Lietuvos Respublikos Seimo narys, sveikuolis bei Vydūno idėjų propaguotojas Dainius Kepenis. Parlamentaras pasidžiaugė, jog Pagėgiai tampa vienu iš svarbiausių Vydūno pagerbimo centrų, kur Vydūno idėjos yra gyvos. Anot svečio, kas benutiktų, Vydūnas turėjo visus atsakymus. Lietuvai šis išminčius dabar yra reikalingas kaip niekada anksčiau.

Solidūs pranešėjai

Pirmasis pranešimą tema Vilius Storosta (Vydūnas) Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro ir diplomato Jurgio Šaulio (1879-1948 m.) gyvenimo kelyje skaitė Lietuvos diplomatas, istorikas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Petras Plečkaitis.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus konferencijos dalyviams pristatė Stasio Šalkauskio knygą Dviejų pasaulių sandūroje. Vydūno idėjas Viktoro Falkenhano novelėse apie aisčius apžvelgė sociologas, teisininkas, teisės psichologas prof. habil. dr. Viktoras Justickis.

Mąstytojas, etnologas, rašytojas Aleksandras Žarskus padarė pranešimą Apie asmenybę, ašainiškumą ir antrąją mirtį.

Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost (Vokietija) aptarė Vokietijoje leidžiamą Vydūno tekstų knygą. Vydūno giminaitės kalbą vertė vydūnietė Rita Šlataitė. Klaipėdos universiteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro (STIMC) specialistas Juozas Ivanauskas susirinkusiems pristatė kultūros renginių ciklą Klaipėdos universitete „Vydūnas – Tautai ir valstybei“. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę stebėti pristatomo renginio įrašo fragmentus.

Apie Valentiną Klevą

Tarsi atskira renginio dalimi tapo jautrūs ir prasmingi Amžinybėn iškeliavusio Vydūno draugijos nario Valentino Klevo kolegų prisiminimai. Pranešimą Valentino Klevo indėlis į žaliosios ekonomikos mokslinių pagrindų kūrimą ir praktinį pritaikymą pristatė gydytojas doc. dr. Juozas Šidiškis.

Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotoja dr. Lina Murauskaitė pasidalijo atsiminimais apie mokslinio darbo vadovą ir kolegą. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė apžvelgė Valentino Klevo dramą „Vydūnininkai“, o rašytoja Rima Palijanskaitė – nepublikuotus Valentino Klevo vydūnistikos darbus.

Tądien pristatyta knyga VydūnasApie gyvenimą ir sveikatą“ (2022 m.). Apie ją pasakojo  leidinio sudarytoja, rašytoja Rima Palijanskaitė ir filosofas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, dr. Tadas Snuviškis.

Sveikinimo žodį tarė ir gėlės žiedą Vydūno giminaitei Britai Storost įteikė Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius. Šiandieninę lietuvių bei su lietuvybe susijusią situaciją kaimyninėje šalyje apžvelgė Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos bendraautorius ir talkininkas, buvęs Tilžės miesto Vydūno lietuvių kultūros draugijos įkūrėjas ir pirmininkas Sigitas Šamborskis.

Bibliotekai padovanota gausybė knygų – rašytoja Rima Palijanskaitė dovanojo savo sudarytą knygą Vydūnas. Apie gyvenimą ir sveikatą, knygą Juozas Vaičkus – lietuviško teatro ir kino spiritus movens dovanojo autorė Aušra Martišiūtė Linartienė, knygas Prisijaukinti mirtį ir Aš iki gimimo – autorius Aleksandras Žarskus.

Konferencijos pabaigą paskelbė bendra daina. Įsiamžinus bendroje nuotraukoje, vakaras baigtas šiltais pokalbiais skanaujant kugelį.

Daugiau skaityti: https://pagegiusvb.lt/naujienos/tradicineje-vyduno-atminimui-skirtoje-konferencijoje-demesys-skirtas-karo-tematikai/

Pagėgių sav. Vydūno viešosios bibliotekos inf.

Astos Andrulienės nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite