Tinkama vaikų mityba – geresni mokymosi rezultatai?

Moksliškai įrodyta, jog pilnavertė ir sveika mityba ne tik gerina mokinių psichinę ir socialinę savijautą, bet ir didina jų pasitikėjimą savo gebėjimais, o tai turi įtakos geresniems mokymosi rezultatams.

Kaip teisingai vaikus sugrąžinti į teisingą dienos režimą, kokius produktus rinktis, kad jų kasdienė mityba būtų subalansuota ir sveika? 

Pradžia – pusryčiai

Pasak mitybos specialistės Eglės Mockuvienės, pradėti reikėtų nuo teisingo pavyzdžio: „Atitinkamus mitybos įpročius savo vaikams formuoja suaugusieji, pirmiausia, tėvai. Vaikai neturi patirties, kokį poveikį maistas turi jų organizmui. Todėl mes, suaugusieji, privalome  užtikrinti, kad vaikas gautų kokybišką maistą. Norėdami, kad vaikai maitintųsi sveikai, taip maitintis turi ir patys tėvai“.

Specialistė pabrėžia, kad tėvai pirmiausia turėtų pasirūpinti vaikų pusryčiais: „Tyrimai rodo, kad daugiau nei penktadalis moksleivių prieš išeidami į mokyklą niekada nepavalgo pusryčių. Kasdien pusryčiauja šiek tiek mažiau nei 60 proc. moksleivių. Tai išties opi problema. Iki pietų moksleivių smegenys dirba intensyviausiai, todėl joms reikia itin daug energijos. Nepapusryčiavę vaikai vangiau atlieka įvairias užduotis, jiems sunkiau susikaupti“, – neigiamas pasekmes vardija E. Mockuvienė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad vaikų pamėgti blyneliai ar makaronai yra greitas, bet ne tinkamiausias pusryčių meniu. Taip pat  ir saldūs sūreliai ar jogurtai: „Į vaikų pusryčių racioną būtina įtraukti ne tik baltymų ar angliavandenių, bet ir riebalų bei vitaminų. Todėl blynus galima gardinti riešutais, kuriuose gausu vitaminų bei naudingųjų riebalų, džiovintais vaisiais be pridėtinio cukraus. Puikiai tinka vaisiai ir daržovės“, – pasakoja E. Mockuvienė.

Grąžinti valgymo tradicijas

Po vasaros atostogų svarbu į kasdieninę rutiną vėl sugrąžinti šeimos valgymo tradicijas bei kažkuriuo metu skirti laiko pavalgyti visiems drauge prie stalo – ramiai, neskubant, pabendraujant, be pašalinių trukdžių.

„Tyrimai rodo, kad toks paprastas ritualas ne tik pagerina vaikų valgymo įpročius, bet ir jų mokymosi rezultatus bei gebėjimą atsiverti tėvams. O žvelgiant į mitybą,  tokių susibūrimų metu vertėtų neužmiršti patiekalus reguliariai keisti, kad jie nenusibostų. Pavyzdžiui, makaronus galima keisti troškiniu, sriuba, salotomis su riešutais, sėklomis, žuvimi, paukštiena ar sūriu.

Į dienos meniu neužmirškite įtraukti kiaušinio su avokadu, lęšių, gaminkite varškės keksiukus su sėklomis ir vaisiais, avinžirnių kotletukus, pagardintus daržovėmis bei jogurto padažu“, – savo patarimais dalijasi Eglė Mockuvienė.

Didžiausia problema – netinkamas užkandis

Statistikos duomenimis, apie trečdalis vaikų Lietuvoje užkandžiauja kasdien, o populiariausiais užkandžiais neretai vis dar išlieka bandelės, pieno produktai – jogurtas, sūreliai, taip pat pasirenkami saldumynai, bulvių traškučiai (Programos „Sveikatiada“ 2020 m. duomenys).

„Vaikai turi valgyti ne mažiau kaip 3 pagrindinius subalansuotus valgymus per dieną ir 2–3  užkandžius. Organizmui žalingų užkandžių problema iki šiol išlieka viena aktualiausių tarp mokyklą lankančių vaikų, todėl pasibaigus vasaros atostogoms ir sugrįžtant į mokyklas, būtent priešpiečiais ir užkandžiais tėvai pirmiausia turėtų padėti pasirūpinti savo vaikams“, – dėmesį į itin opią problemą atkreipia mitybos specialistė.

„Kalbėkitės, ieškokite bendro sutarimo, klauskite vaiko, ko jis norėtų, užkandžius ruoškite drauge bei keiskite racioną. Vieną dieną užkandžiui galima suruošti daržovių, kitą – vaisių, sveikų sumuštinių, riešutų ir džiovintų vaisių be pridėtinio cukraus. Pastaroji alternatyva ne tik sveika, bet ir skalsi – užtenka vos saujelės riešutų mišinio, kad vaikas gautų energijos bei reikalingų maistinių medžiagų“, – teigia riešutų ir džiovintų vaisių tiekėjos „Arimex“ Kokybės specialistė Vaida Prokopimienė.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jei pavyksta skaitytoją įtraukti į išgalvotą pasaulį…

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris per savo gyvenimą nebūtų perskaitęs bent vienos knygos. Su kiekvienu perskaitytu kūriniu žmogus įgauna išminties ir patirties, o širdis prisipildo gerumo…  Ir gana dažnai norima pasinerti į daugiau to paties rašytojo knygų, norima pakalbėti gyvai su autoriumi, išgirsti jo minčių. Deja, rašytojai po kaimiškąsias vietoves keliauja retokai… Stoniškiuose – rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė Bet Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialui labai pasisekė: jau iš anksto žinota, kad į Vydūno viešąją biblioteką balandžio mėnesį atvyks

Ar mes esame pilietiški? Einame į priekį, bet pusiaukelės dar nepasiekėme

Gegužės 14-ąją – Pilietinio pasipriešinimo dieną – bus pirmąkart nacionaliniu mastu organizuojamas Pilietiškumo egzaminas. Jo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai bus kviečiami prisijungti ir išbandyti savo žinias pilietiškumo, visuotinės gynybos klausimais. Egzaminui artėjant – pokalbis egzamino – pilietiškumo – tema su VU TSPMI profesore Aine Ramonaite. Mokslininkė teigia – per pastaruosius 20 metų Lietuvos visuomenė pilietiškumo prasme nuėjo ilgą kelią, tačiau pusiaukelės vis dar nepasiekė. Daugelį metų tyrinėjate pilietinę visuomenę, pilietinę galią. Kaip apibūdintumėte, koks yra tas „pilietiškas

Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos

Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų įstatymo pataisas. Ši nuostata netaikoma senų, retų ir ypač vertingų knygų bei rankraščių fondui ir nacionaliniam publikuotų dokumentų archyviniam fondui. Šiuo metu rengiama ir kultūros ministro įsakymu bus patvirtinta pripažintų nereikalingomis arba netinkamomis naudoti bibliotekų fondo nurašytų knygų neatlygintino perdavimo fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn tvarka, kurioje numatoma detaliai reglamentuoti perdavimo procesą, perdavimo būdus ir taikomus

Policijos pareigūnai fiksuoja chuliganiškus vairavimus

Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį transporto priemonės vairuotojui gresia ne tik piniginė bauda, bet ir teisių atėmimas. Vienas iš dažniausiai daromų vairuotojų pažeidimų yra, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą ir nesilaikoma Kelių eismo taisyklių nustatytos lenkimo tvarkos. Nuo balandžio 22 d. iki balandžio 24 d. policijos pareigūnai užfiksavo 16 chuliganiško vairavimo atvejų (Šilutėje – 7, Tauragėje – 8 ir Pagėgiuose – 1). Pažeidėjams surašyti protokolai. Primename, kad nuo balandžio 26d. iki 28 d. bus vykdoma

Taip pat skaitykite