Tiltai tarp Šveicarijos ir Pagėgių

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka, pasitikdama 2018 m. sukaksiantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pakvietė kraštiečius bei miesto svečius į šio istoriniam įvykiui skirtą Šveicarijos lietuvių bendruomenės (trump. ŠLB) kilnojamosios fotografijų parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymą.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Jablonskytė-Caspersen pasakoja apie fotografijų parodą.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Jablonskytė-Caspersen pasakoja apie fotografijų parodą.

Apie trijų dalių – Šveicarijos lietuvių bendruomenės istorijos, šiandieninės veiklos barų, Šveicarijos gamtos ir tradicijų sanklodos – ekspoziciją pasakojo šios parodos koordinatorė, pagėgiškė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, Kultūros komisijos pirmininkė, „Pagėgių krašto garsintojo“ premijos steigėja Jūratė Jablonskytė-Caspersen.
„Ši ekspozicija – tai tiltas atgal į Tėvynę, netrukus minėsiančią savo valstybės atkūrimo 100-ąsias metines. Norime tautiečiams Tėvynėje papasakoti apie savo antruosius namus, apie tai, kad vietoj rūtos dažniau matydami edelveisą, vietoj kanklių ir lietuviškų dainų dažniau girdėdami jodleriavimą ir Alpių ragą, o vietoj Lietuvos lygumų regėdami snieguotas kalnų viršūnes – kasdien neišblėstamai kurstome meilės Tėvynei aukurą“, – apie parodą kalbėjo Jūratė Jablonskytė-Caspersen.
Pasaulio lietuvių vienybės dieną – liepos 17-ąją – kelionę po Lietuvą pradėjusi paroda „Lietuvių Šveicarija“ per ketverius metus (2016-2020 m.) aplankys įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, papuošdama šiose vietovėse įsikūrusių kultūros centrų, muziejų, viešųjų bibliotekų, gimnazijų erdves. Pirmumo teisė eksponuoti šią parodą numatyta tiems Lietuvos kampeliams, iš kur yra kilę Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariai ir parodos dalyviai.
Ekspoziciją sudarančiuose archyvinių nuotraukų pagrindu sukurtuose koliažuose bei autoriniuose Dianos Brunner, Eglės Dranevičienės, Danutės Gudauskienės, Laimos Jokimaitės-Tikuišienės, Ilonos Katkienės, Vilmos Kinčiūtės-Kern, Ritos Meyer, Felikso Ostapenkos, Rimo Sukarevičiaus, dr. Lijanos Tagmann fotografijose atsiveria įstabi Šveicarijos lietuvių bendruomenės iniciatyva parengtų edukacinių darbų panorama.
Ši panorama – išties plati ir iškili: periodinis leidinys „Šveicarijos lietuvių žinios“, keturios knygos, kuriose aprašoma Lietuva, lietuvybė, Šveicarijoje besilankę, kūrę ar gyvenę lietuviai, Lietuvai nusipelniusiems ir Šveicarijoje savo gyvenimo pėdas įmynusiems tautos šviesuoliams skirtos penkios atminimo lentos Šveicarijoje, įsteigti lituanistiniai darželiai-mokyklėlės „Pagrandukas“ Ciuriche ir „Ratas“ Ženevoje, Lietuviškos knygos klubas Ciuriche, ŠLB mobilioji biblioteka, suburta pirmoji ŠLB krepšininkų komanda, tradicinės Vasario 16-osios, Joninių, Advento šventės ir kiti renginiai įvairiuose Šveicarijos miestuose.
Pagėgių savivaldybės Vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė perdavė Jūratei Jablonskytei-Caspersen renginyje negalėjusio dalyvauti mero Virginijaus Komskio šilčiausių ir gražiausių linkėjimų puokštę, rankų darbo keraminę gėlę.
Lietuvos didžiai praeičiai, prasmingai dabarčiai bei gražiai ateičiai dedikuotą vakarą lietuvių liaudies dainomis nuspalvino tautiniu kostiumu pasipuošę folkloro ansamblio „Kamana“ (vadovė Aksavera Mikšienė) nariai. Šiemet veiklos 30-metį paminėjęs ansamblis 2014 m. tapo J. Jablonskytės-Caspersen įsteigtos „Pagėgių krašto garsintojo“ premijos laureatu.
Šia Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Jablonskytės-Caspersen premija nuo 2007 m. pagerbiami pagėgiškiai, savo aktyvia visuomenine, kultūrine, kraštotyrine, literatūrine veikla puošiantys bei garsinantys Pagėgių kraštą šalyje ir pasaulyje. Šis garbingas vardas ir rpremija asmenims bei kolektyvams teikiamas kasmet organizuojamame viešosios bibliotekos metų renginyje – Pagėgių literatūrinio pavasario šventėje „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“.
Ilgametė bibliotekos vadovė Elena Stankevičienė padėkojo bibliotekos mecenatei Jūratei Jablonskytei-Caspersen už nuoširdžią kultūrinę bičiulystę.
Gėlių žiedus ir padėkos žodžius Jūratei Jablonskytei-Caspersen dovanojo jos vardinius garbės ženklus pelnę pagėgiškiai, mokslo keliu šią kraštietę vedę pedagogai.
Parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymas baigėsi šilta bendrystės valanda neformalioje aplinkoje, pagėgiškiams apžiūrint parodą, skanaujant viešnios renginio dalyviams dovanotas šveicariškas vaišes.

Lietuvių liaudies dainas atlieka Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis Astos Andrulienės nuotr.

Lietuvių liaudies dainas atlieka Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis
Astos Andrulienės nuotr.

Sonata Vitkutė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šeimų diena Švėkšnoje

Šeimų šventė – tai vienas iš šilčiausių ir mieliausių renginių, į kurį drąsiai jungiasi Švėkšnos seniūnijos šeimos. Gegužės 15 dieną  Tradicinių amatų centro kiemelyje suaugusių šokių kolektyvas „Šalna“ su partneriais – Tradicinių amatų centru ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazija surengė šventę, kurioje buvo gausu užsiėmimų vaikams, tėveliams ir seneliams. Šventė tęsėsi​ įvairiose veiklose pagal pasirinkimą: piešimas ant veido, linksmosios estafetės, smiginis, spalvinimas kreidelėmis, 3 metrų paveikslo piešimas, muilo burbulai. Kaip ir kasmet, šventės metu, buvo apdovanoti praėjusiais metais gimę mažieji Švėkšnos

Pagėgių krašto bibliotekininkai – Krokuvoje

Gegužės 18-19 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė dalyvavo Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos dovanotoje pažintinėje–kultūrinėje kelionėje po „Lenkijos deimantu“ bei „Karalių ir bažnyčių miestu“ vadinamą Krokuvą. Profesionalių gidų vedamų ekskursijų metu aplankyti įžymiausi šio šlovingos praeities autentika alsuojančio miesto architektūros, kultūros, istorijos, gamtos objektai. Pabuvota į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame Krokuvos istoriniame centre, kurį sudaro Senamiestis, Vavelio kalva ir Kazimiero kvartalas. Virš Krokuvos senamiesčio iškilusi Vavelio kalva pagėgiškius sužavėjo didingais renesanso stiliaus XVI a. karališkaisiais rūmais bei

90 Genės Ruzvaltienės metų prabėgo Žemaičių Naumiestyje

Gegužės 21-ąją 90-ąjį gimtadienį šventusi Genė Ruzvaltienė gimė, užaugo ir tebegyvena toje pačioje gatvėje, Žemaičių Naumiestyje. Dešimtąją dešimtį metų pradėjusi žilagalvė vis dar mėgsta žiūrėti televizorių, pati išsiverda valgyti. Gyvena kartu su sūnumi Alfonsu. Kieme daug daugiamečių gėlių, kurios reikalauja mažiau priežiūros – sveikata nebe ta, kad galėtų daug lankstytis. Sako, ir perkūnijos tebebijanti, kaip vaikystėje… „Augome penki vaikai: du broliai ir trys seserys. Nors ir daug šeimoje buvo vaikų, mano vaikystė buvo graži. Tėvelis buvo auksinių rankų meistras, buvo

Palaiminimų šeštadienis Šilutėje

Pirmą kartą Šilutėje buvo surengtas Palaiminimų šeštadienis, kurio pirmoji dalis vyko H. Šojaus dvaro konferencijų centre, antroji – Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Gegužės 18–oji įeis į tikinčiųjų bendruomenės istoriją, mat Palaiminimų šeštadienio renginys sutraukė gausybę žmonių: dalyvavo vaikų ir jaunimo, suaugusiųjų bei senjorų. Mokymus vedė katalikų bendruomenės atstovai iš Slovakijos, grupė „Martindom“. Jų giesmės žadino viltį ir kvietė kartu džiaugtis bei šlovinti Viešpatį. Palaiminimų šeštadienio „Taigi jūs siekite aukštesnių malonės dovanų“ pagrindinis organizatorius buvo Šilutės dekanatas, dalyvavo rajono katalikų