Tiltai tarp Šveicarijos ir Pagėgių

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka, pasitikdama 2018 m. sukaksiantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pakvietė kraštiečius bei miesto svečius į šio istoriniam įvykiui skirtą Šveicarijos lietuvių bendruomenės (trump. ŠLB) kilnojamosios fotografijų parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymą.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Jablonskytė-Caspersen pasakoja apie fotografijų parodą.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Jablonskytė-Caspersen pasakoja apie fotografijų parodą.

Apie trijų dalių – Šveicarijos lietuvių bendruomenės istorijos, šiandieninės veiklos barų, Šveicarijos gamtos ir tradicijų sanklodos – ekspoziciją pasakojo šios parodos koordinatorė, pagėgiškė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, Kultūros komisijos pirmininkė, „Pagėgių krašto garsintojo“ premijos steigėja Jūratė Jablonskytė-Caspersen.
„Ši ekspozicija – tai tiltas atgal į Tėvynę, netrukus minėsiančią savo valstybės atkūrimo 100-ąsias metines. Norime tautiečiams Tėvynėje papasakoti apie savo antruosius namus, apie tai, kad vietoj rūtos dažniau matydami edelveisą, vietoj kanklių ir lietuviškų dainų dažniau girdėdami jodleriavimą ir Alpių ragą, o vietoj Lietuvos lygumų regėdami snieguotas kalnų viršūnes – kasdien neišblėstamai kurstome meilės Tėvynei aukurą“, – apie parodą kalbėjo Jūratė Jablonskytė-Caspersen.
Pasaulio lietuvių vienybės dieną – liepos 17-ąją – kelionę po Lietuvą pradėjusi paroda „Lietuvių Šveicarija“ per ketverius metus (2016-2020 m.) aplankys įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, papuošdama šiose vietovėse įsikūrusių kultūros centrų, muziejų, viešųjų bibliotekų, gimnazijų erdves. Pirmumo teisė eksponuoti šią parodą numatyta tiems Lietuvos kampeliams, iš kur yra kilę Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariai ir parodos dalyviai.
Ekspoziciją sudarančiuose archyvinių nuotraukų pagrindu sukurtuose koliažuose bei autoriniuose Dianos Brunner, Eglės Dranevičienės, Danutės Gudauskienės, Laimos Jokimaitės-Tikuišienės, Ilonos Katkienės, Vilmos Kinčiūtės-Kern, Ritos Meyer, Felikso Ostapenkos, Rimo Sukarevičiaus, dr. Lijanos Tagmann fotografijose atsiveria įstabi Šveicarijos lietuvių bendruomenės iniciatyva parengtų edukacinių darbų panorama.
Ši panorama – išties plati ir iškili: periodinis leidinys „Šveicarijos lietuvių žinios“, keturios knygos, kuriose aprašoma Lietuva, lietuvybė, Šveicarijoje besilankę, kūrę ar gyvenę lietuviai, Lietuvai nusipelniusiems ir Šveicarijoje savo gyvenimo pėdas įmynusiems tautos šviesuoliams skirtos penkios atminimo lentos Šveicarijoje, įsteigti lituanistiniai darželiai-mokyklėlės „Pagrandukas“ Ciuriche ir „Ratas“ Ženevoje, Lietuviškos knygos klubas Ciuriche, ŠLB mobilioji biblioteka, suburta pirmoji ŠLB krepšininkų komanda, tradicinės Vasario 16-osios, Joninių, Advento šventės ir kiti renginiai įvairiuose Šveicarijos miestuose.
Pagėgių savivaldybės Vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė perdavė Jūratei Jablonskytei-Caspersen renginyje negalėjusio dalyvauti mero Virginijaus Komskio šilčiausių ir gražiausių linkėjimų puokštę, rankų darbo keraminę gėlę.
Lietuvos didžiai praeičiai, prasmingai dabarčiai bei gražiai ateičiai dedikuotą vakarą lietuvių liaudies dainomis nuspalvino tautiniu kostiumu pasipuošę folkloro ansamblio „Kamana“ (vadovė Aksavera Mikšienė) nariai. Šiemet veiklos 30-metį paminėjęs ansamblis 2014 m. tapo J. Jablonskytės-Caspersen įsteigtos „Pagėgių krašto garsintojo“ premijos laureatu.
Šia Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Jablonskytės-Caspersen premija nuo 2007 m. pagerbiami pagėgiškiai, savo aktyvia visuomenine, kultūrine, kraštotyrine, literatūrine veikla puošiantys bei garsinantys Pagėgių kraštą šalyje ir pasaulyje. Šis garbingas vardas ir rpremija asmenims bei kolektyvams teikiamas kasmet organizuojamame viešosios bibliotekos metų renginyje – Pagėgių literatūrinio pavasario šventėje „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“.
Ilgametė bibliotekos vadovė Elena Stankevičienė padėkojo bibliotekos mecenatei Jūratei Jablonskytei-Caspersen už nuoširdžią kultūrinę bičiulystę.
Gėlių žiedus ir padėkos žodžius Jūratei Jablonskytei-Caspersen dovanojo jos vardinius garbės ženklus pelnę pagėgiškiai, mokslo keliu šią kraštietę vedę pedagogai.
Parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymas baigėsi šilta bendrystės valanda neformalioje aplinkoje, pagėgiškiams apžiūrint parodą, skanaujant viešnios renginio dalyviams dovanotas šveicariškas vaišes.

Lietuvių liaudies dainas atlieka Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis Astos Andrulienės nuotr.

Lietuvių liaudies dainas atlieka Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis
Astos Andrulienės nuotr.

Sonata Vitkutė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nusikaltėlių taikinyje – ir mobiliosios piniginės. Kaip saugiai atsiskaityti telefonu?

Atsiskaitant už prekes ir paslaugas, iš kišenės vis dažniau traukiama ne fizinė piniginė ar banko kortelė, o mobilusis telefonas. Patogumą, kai atsiskaitymams galima naudoti išmanųjį įrenginį, ypač vertina jaunimas. Finansų ekspertas primena, kokių taisyklių reikia laikytis, kad šis atsiskaitymo būdas būtų ne tik patogus, bet ir saugus.  „Sukčiai nuolat ieško silpnų vietų, kad galėtų pasinaudoti žmonių patiklumu, skubėjimu ar nepakankamu informuotumu. Išmaniuosius įrenginius atsiskaitymams naudojantieji nėra išimtis“, – įspėja „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška. Saugumas prasideda nuo paties

ESO pataria, kaip žiemą naudoti elektrą protingai ir sutaupyti

elektros

Atšalus orams gyventojai dažniau ieško papildomų šilumos šaltinių. Įsijungia elektrinį šildytuvą, grindinį šildymą ar kitą elektros prietaisą, norėdami palaikyti komfortišką temperatūrą namuose. Tačiau ilgesniam laikui palikti veikti šie įrenginiai gali gerokai padidinti elektros suvartojimą. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dalijasi praktiniais patarimais. Pasirodo net ir per šalčius sąskaitas galima suvaldyti, jei imamasi paprastų, bet veiksmingų sprendimų. Namų sandarumas – pirmas žingsnis taupant Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tenka daugiau šildytis, – šilumos nuostoliai. Jei būstas nėra sandarus, net ir įjungus papildomą šildytuvą

Literatūrinė Ievos Simonaitytės premija paskirta rašytojui Dovydui Pancerovui

Pancerovas

Sausio 23 d., 18 val., Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyks iškilmingas 40-osios Literatūrinės Ievos Simonaitytės premijos teikimo vakaras. Apdovanojimas bus įteiktas iš Šilutės kilusiam rašytojui Dovydui Pancerovui už 2025 metais išleistą romaną „Pragaro vartai“.   Tarp 16 pretendentų „Pragaro vartai” – tai psichologiškai paveikus pasakojimas apie jauno tėvo bandymą prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo karo paženklintame pasaulyje. Pagrindinis herojus, suvokęs savo asmenines nesėkmes ir bijodamas tapti svetimu sūnaus akyse, palieka šeimą bei darbą ir grįžta į gimtąjį Uostadvarį. Čia, vaikystės namuose, jis

Ne visiems maisto produktams vieta šaldytuve

maistas šaldytuve

Lietuvoje trečdalis žmonių prisipažįsta maistą išmetantys bent kartą per savaitę ar net dažniau. Tai reiškia, kad dalis įsigytų produktų taip ir nepasiekia stalo. Dažnai taip nutinka dėl perpildyto ir netvarkingo šaldytuvo, kuriame pamirštami patiekalų likučiai ar produktai sugenda. Verta iš naujo įvertinti, kuriuos produktus iš tiesų būtina laikyti šaldytuve, o kam tinka ir spintelė arba sandėliukas. Pirmas žingsnis mažiau švaistant Pirmasis žingsnis siekiant sumažinti maisto švaistymą – iš naujo apgalvoti, ką iš tiesų reikia laikyti šaldytuve. Daugelis produktų puikiai išsilaiko

Taip pat skaitykite