Tiltai tarp Šveicarijos ir Pagėgių

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka, pasitikdama 2018 m. sukaksiantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pakvietė kraštiečius bei miesto svečius į šio istoriniam įvykiui skirtą Šveicarijos lietuvių bendruomenės (trump. ŠLB) kilnojamosios fotografijų parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymą.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Jablonskytė-Caspersen pasakoja apie fotografijų parodą.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Jablonskytė-Caspersen pasakoja apie fotografijų parodą.

Apie trijų dalių – Šveicarijos lietuvių bendruomenės istorijos, šiandieninės veiklos barų, Šveicarijos gamtos ir tradicijų sanklodos – ekspoziciją pasakojo šios parodos koordinatorė, pagėgiškė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, Kultūros komisijos pirmininkė, „Pagėgių krašto garsintojo“ premijos steigėja Jūratė Jablonskytė-Caspersen.
„Ši ekspozicija – tai tiltas atgal į Tėvynę, netrukus minėsiančią savo valstybės atkūrimo 100-ąsias metines. Norime tautiečiams Tėvynėje papasakoti apie savo antruosius namus, apie tai, kad vietoj rūtos dažniau matydami edelveisą, vietoj kanklių ir lietuviškų dainų dažniau girdėdami jodleriavimą ir Alpių ragą, o vietoj Lietuvos lygumų regėdami snieguotas kalnų viršūnes – kasdien neišblėstamai kurstome meilės Tėvynei aukurą“, – apie parodą kalbėjo Jūratė Jablonskytė-Caspersen.
Pasaulio lietuvių vienybės dieną – liepos 17-ąją – kelionę po Lietuvą pradėjusi paroda „Lietuvių Šveicarija“ per ketverius metus (2016-2020 m.) aplankys įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, papuošdama šiose vietovėse įsikūrusių kultūros centrų, muziejų, viešųjų bibliotekų, gimnazijų erdves. Pirmumo teisė eksponuoti šią parodą numatyta tiems Lietuvos kampeliams, iš kur yra kilę Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariai ir parodos dalyviai.
Ekspoziciją sudarančiuose archyvinių nuotraukų pagrindu sukurtuose koliažuose bei autoriniuose Dianos Brunner, Eglės Dranevičienės, Danutės Gudauskienės, Laimos Jokimaitės-Tikuišienės, Ilonos Katkienės, Vilmos Kinčiūtės-Kern, Ritos Meyer, Felikso Ostapenkos, Rimo Sukarevičiaus, dr. Lijanos Tagmann fotografijose atsiveria įstabi Šveicarijos lietuvių bendruomenės iniciatyva parengtų edukacinių darbų panorama.
Ši panorama – išties plati ir iškili: periodinis leidinys „Šveicarijos lietuvių žinios“, keturios knygos, kuriose aprašoma Lietuva, lietuvybė, Šveicarijoje besilankę, kūrę ar gyvenę lietuviai, Lietuvai nusipelniusiems ir Šveicarijoje savo gyvenimo pėdas įmynusiems tautos šviesuoliams skirtos penkios atminimo lentos Šveicarijoje, įsteigti lituanistiniai darželiai-mokyklėlės „Pagrandukas“ Ciuriche ir „Ratas“ Ženevoje, Lietuviškos knygos klubas Ciuriche, ŠLB mobilioji biblioteka, suburta pirmoji ŠLB krepšininkų komanda, tradicinės Vasario 16-osios, Joninių, Advento šventės ir kiti renginiai įvairiuose Šveicarijos miestuose.
Pagėgių savivaldybės Vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė perdavė Jūratei Jablonskytei-Caspersen renginyje negalėjusio dalyvauti mero Virginijaus Komskio šilčiausių ir gražiausių linkėjimų puokštę, rankų darbo keraminę gėlę.
Lietuvos didžiai praeičiai, prasmingai dabarčiai bei gražiai ateičiai dedikuotą vakarą lietuvių liaudies dainomis nuspalvino tautiniu kostiumu pasipuošę folkloro ansamblio „Kamana“ (vadovė Aksavera Mikšienė) nariai. Šiemet veiklos 30-metį paminėjęs ansamblis 2014 m. tapo J. Jablonskytės-Caspersen įsteigtos „Pagėgių krašto garsintojo“ premijos laureatu.
Šia Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Jablonskytės-Caspersen premija nuo 2007 m. pagerbiami pagėgiškiai, savo aktyvia visuomenine, kultūrine, kraštotyrine, literatūrine veikla puošiantys bei garsinantys Pagėgių kraštą šalyje ir pasaulyje. Šis garbingas vardas ir rpremija asmenims bei kolektyvams teikiamas kasmet organizuojamame viešosios bibliotekos metų renginyje – Pagėgių literatūrinio pavasario šventėje „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“.
Ilgametė bibliotekos vadovė Elena Stankevičienė padėkojo bibliotekos mecenatei Jūratei Jablonskytei-Caspersen už nuoširdžią kultūrinę bičiulystę.
Gėlių žiedus ir padėkos žodžius Jūratei Jablonskytei-Caspersen dovanojo jos vardinius garbės ženklus pelnę pagėgiškiai, mokslo keliu šią kraštietę vedę pedagogai.
Parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymas baigėsi šilta bendrystės valanda neformalioje aplinkoje, pagėgiškiams apžiūrint parodą, skanaujant viešnios renginio dalyviams dovanotas šveicariškas vaišes.

Lietuvių liaudies dainas atlieka Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis Astos Andrulienės nuotr.

Lietuvių liaudies dainas atlieka Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis
Astos Andrulienės nuotr.

Sonata Vitkutė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,