Tiltai tarp Šveicarijos ir Pagėgių

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka, pasitikdama 2018 m. sukaksiantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pakvietė kraštiečius bei miesto svečius į šio istoriniam įvykiui skirtą Šveicarijos lietuvių bendruomenės (trump. ŠLB) kilnojamosios fotografijų parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymą.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Jablonskytė-Caspersen pasakoja apie fotografijų parodą.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Jablonskytė-Caspersen pasakoja apie fotografijų parodą.

Apie trijų dalių – Šveicarijos lietuvių bendruomenės istorijos, šiandieninės veiklos barų, Šveicarijos gamtos ir tradicijų sanklodos – ekspoziciją pasakojo šios parodos koordinatorė, pagėgiškė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, Kultūros komisijos pirmininkė, „Pagėgių krašto garsintojo“ premijos steigėja Jūratė Jablonskytė-Caspersen.
„Ši ekspozicija – tai tiltas atgal į Tėvynę, netrukus minėsiančią savo valstybės atkūrimo 100-ąsias metines. Norime tautiečiams Tėvynėje papasakoti apie savo antruosius namus, apie tai, kad vietoj rūtos dažniau matydami edelveisą, vietoj kanklių ir lietuviškų dainų dažniau girdėdami jodleriavimą ir Alpių ragą, o vietoj Lietuvos lygumų regėdami snieguotas kalnų viršūnes – kasdien neišblėstamai kurstome meilės Tėvynei aukurą“, – apie parodą kalbėjo Jūratė Jablonskytė-Caspersen.
Pasaulio lietuvių vienybės dieną – liepos 17-ąją – kelionę po Lietuvą pradėjusi paroda „Lietuvių Šveicarija“ per ketverius metus (2016-2020 m.) aplankys įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, papuošdama šiose vietovėse įsikūrusių kultūros centrų, muziejų, viešųjų bibliotekų, gimnazijų erdves. Pirmumo teisė eksponuoti šią parodą numatyta tiems Lietuvos kampeliams, iš kur yra kilę Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariai ir parodos dalyviai.
Ekspoziciją sudarančiuose archyvinių nuotraukų pagrindu sukurtuose koliažuose bei autoriniuose Dianos Brunner, Eglės Dranevičienės, Danutės Gudauskienės, Laimos Jokimaitės-Tikuišienės, Ilonos Katkienės, Vilmos Kinčiūtės-Kern, Ritos Meyer, Felikso Ostapenkos, Rimo Sukarevičiaus, dr. Lijanos Tagmann fotografijose atsiveria įstabi Šveicarijos lietuvių bendruomenės iniciatyva parengtų edukacinių darbų panorama.
Ši panorama – išties plati ir iškili: periodinis leidinys „Šveicarijos lietuvių žinios“, keturios knygos, kuriose aprašoma Lietuva, lietuvybė, Šveicarijoje besilankę, kūrę ar gyvenę lietuviai, Lietuvai nusipelniusiems ir Šveicarijoje savo gyvenimo pėdas įmynusiems tautos šviesuoliams skirtos penkios atminimo lentos Šveicarijoje, įsteigti lituanistiniai darželiai-mokyklėlės „Pagrandukas“ Ciuriche ir „Ratas“ Ženevoje, Lietuviškos knygos klubas Ciuriche, ŠLB mobilioji biblioteka, suburta pirmoji ŠLB krepšininkų komanda, tradicinės Vasario 16-osios, Joninių, Advento šventės ir kiti renginiai įvairiuose Šveicarijos miestuose.
Pagėgių savivaldybės Vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė perdavė Jūratei Jablonskytei-Caspersen renginyje negalėjusio dalyvauti mero Virginijaus Komskio šilčiausių ir gražiausių linkėjimų puokštę, rankų darbo keraminę gėlę.
Lietuvos didžiai praeičiai, prasmingai dabarčiai bei gražiai ateičiai dedikuotą vakarą lietuvių liaudies dainomis nuspalvino tautiniu kostiumu pasipuošę folkloro ansamblio „Kamana“ (vadovė Aksavera Mikšienė) nariai. Šiemet veiklos 30-metį paminėjęs ansamblis 2014 m. tapo J. Jablonskytės-Caspersen įsteigtos „Pagėgių krašto garsintojo“ premijos laureatu.
Šia Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Jablonskytės-Caspersen premija nuo 2007 m. pagerbiami pagėgiškiai, savo aktyvia visuomenine, kultūrine, kraštotyrine, literatūrine veikla puošiantys bei garsinantys Pagėgių kraštą šalyje ir pasaulyje. Šis garbingas vardas ir rpremija asmenims bei kolektyvams teikiamas kasmet organizuojamame viešosios bibliotekos metų renginyje – Pagėgių literatūrinio pavasario šventėje „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“.
Ilgametė bibliotekos vadovė Elena Stankevičienė padėkojo bibliotekos mecenatei Jūratei Jablonskytei-Caspersen už nuoširdžią kultūrinę bičiulystę.
Gėlių žiedus ir padėkos žodžius Jūratei Jablonskytei-Caspersen dovanojo jos vardinius garbės ženklus pelnę pagėgiškiai, mokslo keliu šią kraštietę vedę pedagogai.
Parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymas baigėsi šilta bendrystės valanda neformalioje aplinkoje, pagėgiškiams apžiūrint parodą, skanaujant viešnios renginio dalyviams dovanotas šveicariškas vaišes.

Lietuvių liaudies dainas atlieka Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis Astos Andrulienės nuotr.

Lietuvių liaudies dainas atlieka Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis
Astos Andrulienės nuotr.

Sonata Vitkutė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite