Tiltai tarp Šveicarijos ir Pagėgių

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka, pasitikdama 2018 m. sukaksiantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pakvietė kraštiečius bei miesto svečius į šio istoriniam įvykiui skirtą Šveicarijos lietuvių bendruomenės (trump. ŠLB) kilnojamosios fotografijų parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymą.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Jablonskytė-Caspersen pasakoja apie fotografijų parodą.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Jablonskytė-Caspersen pasakoja apie fotografijų parodą.

Apie trijų dalių – Šveicarijos lietuvių bendruomenės istorijos, šiandieninės veiklos barų, Šveicarijos gamtos ir tradicijų sanklodos – ekspoziciją pasakojo šios parodos koordinatorė, pagėgiškė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, Kultūros komisijos pirmininkė, „Pagėgių krašto garsintojo“ premijos steigėja Jūratė Jablonskytė-Caspersen.
„Ši ekspozicija – tai tiltas atgal į Tėvynę, netrukus minėsiančią savo valstybės atkūrimo 100-ąsias metines. Norime tautiečiams Tėvynėje papasakoti apie savo antruosius namus, apie tai, kad vietoj rūtos dažniau matydami edelveisą, vietoj kanklių ir lietuviškų dainų dažniau girdėdami jodleriavimą ir Alpių ragą, o vietoj Lietuvos lygumų regėdami snieguotas kalnų viršūnes – kasdien neišblėstamai kurstome meilės Tėvynei aukurą“, – apie parodą kalbėjo Jūratė Jablonskytė-Caspersen.
Pasaulio lietuvių vienybės dieną – liepos 17-ąją – kelionę po Lietuvą pradėjusi paroda „Lietuvių Šveicarija“ per ketverius metus (2016-2020 m.) aplankys įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, papuošdama šiose vietovėse įsikūrusių kultūros centrų, muziejų, viešųjų bibliotekų, gimnazijų erdves. Pirmumo teisė eksponuoti šią parodą numatyta tiems Lietuvos kampeliams, iš kur yra kilę Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariai ir parodos dalyviai.
Ekspoziciją sudarančiuose archyvinių nuotraukų pagrindu sukurtuose koliažuose bei autoriniuose Dianos Brunner, Eglės Dranevičienės, Danutės Gudauskienės, Laimos Jokimaitės-Tikuišienės, Ilonos Katkienės, Vilmos Kinčiūtės-Kern, Ritos Meyer, Felikso Ostapenkos, Rimo Sukarevičiaus, dr. Lijanos Tagmann fotografijose atsiveria įstabi Šveicarijos lietuvių bendruomenės iniciatyva parengtų edukacinių darbų panorama.
Ši panorama – išties plati ir iškili: periodinis leidinys „Šveicarijos lietuvių žinios“, keturios knygos, kuriose aprašoma Lietuva, lietuvybė, Šveicarijoje besilankę, kūrę ar gyvenę lietuviai, Lietuvai nusipelniusiems ir Šveicarijoje savo gyvenimo pėdas įmynusiems tautos šviesuoliams skirtos penkios atminimo lentos Šveicarijoje, įsteigti lituanistiniai darželiai-mokyklėlės „Pagrandukas“ Ciuriche ir „Ratas“ Ženevoje, Lietuviškos knygos klubas Ciuriche, ŠLB mobilioji biblioteka, suburta pirmoji ŠLB krepšininkų komanda, tradicinės Vasario 16-osios, Joninių, Advento šventės ir kiti renginiai įvairiuose Šveicarijos miestuose.
Pagėgių savivaldybės Vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė perdavė Jūratei Jablonskytei-Caspersen renginyje negalėjusio dalyvauti mero Virginijaus Komskio šilčiausių ir gražiausių linkėjimų puokštę, rankų darbo keraminę gėlę.
Lietuvos didžiai praeičiai, prasmingai dabarčiai bei gražiai ateičiai dedikuotą vakarą lietuvių liaudies dainomis nuspalvino tautiniu kostiumu pasipuošę folkloro ansamblio „Kamana“ (vadovė Aksavera Mikšienė) nariai. Šiemet veiklos 30-metį paminėjęs ansamblis 2014 m. tapo J. Jablonskytės-Caspersen įsteigtos „Pagėgių krašto garsintojo“ premijos laureatu.
Šia Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Jablonskytės-Caspersen premija nuo 2007 m. pagerbiami pagėgiškiai, savo aktyvia visuomenine, kultūrine, kraštotyrine, literatūrine veikla puošiantys bei garsinantys Pagėgių kraštą šalyje ir pasaulyje. Šis garbingas vardas ir rpremija asmenims bei kolektyvams teikiamas kasmet organizuojamame viešosios bibliotekos metų renginyje – Pagėgių literatūrinio pavasario šventėje „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“.
Ilgametė bibliotekos vadovė Elena Stankevičienė padėkojo bibliotekos mecenatei Jūratei Jablonskytei-Caspersen už nuoširdžią kultūrinę bičiulystę.
Gėlių žiedus ir padėkos žodžius Jūratei Jablonskytei-Caspersen dovanojo jos vardinius garbės ženklus pelnę pagėgiškiai, mokslo keliu šią kraštietę vedę pedagogai.
Parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymas baigėsi šilta bendrystės valanda neformalioje aplinkoje, pagėgiškiams apžiūrint parodą, skanaujant viešnios renginio dalyviams dovanotas šveicariškas vaišes.

Lietuvių liaudies dainas atlieka Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis Astos Andrulienės nuotr.

Lietuvių liaudies dainas atlieka Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis
Astos Andrulienės nuotr.

Sonata Vitkutė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagėgių bendruomenė surengė aktyvią Tarptautinę šeimų dieną

Asociacija „Pagėgių bendruomenė“ nuo pat 2009 m. imasi misijos kasmet priminti apie didžiausią gyvenimo turtą – šeimą, artimuosius, apie svarbą kuo daugiau laiko praleisti kartu, bendravimo džiaugsmą. Ir šiemet, gegužės 15 d. visi Algimanto Mackaus gimnazijos kiemo kampeliai prisipildė smagaus šurmulio – tiek mažieji sportininkai, tiek jų šeimų nariai intensyviai judėjo Svetlanos Musvydienės vedamoje visuotinėje mankštoje, meninius gebėjimus atskleisti galėjo piešimo erdvėje, pajudėti sukdami lankus ar dalyvaudami linksmosiose estafetėse. Norintiems smagiai pašėlti organizatoriai pasiūlė pašokinėti ant batuto, stebino kitomis linksmomis

Daugiabučių renovacija. Daugiau naudos ar skolos?

Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija, prasidėjusi 2013 m., pakeitė ir vaizdą Šilutėje, ir gyventojų požiūrį į šią iš pradžių skeptiškai vertintą sumanymą. 2013–2020 metų etapo su Europos Sąjungos fondų parama, skirta energiją taupantiems darbams finansuoti, namų renovacija eina į pabaigą. Kas pavyko, kaip naujovę vertina gyventojai, kokių buvo nesėkmių? Apie tai kalbamės su Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktoriaus pavaduotoju renovacijai Vygantu KAMARAUSKU. – Štai Laisvės alėja Šilutėje – vos atpažįstama: renovuota net 10 daugiabučių, belikę gal 3. Prieš daugiau negu ketverius

Latvijos Nida – tarsi rojaus kampelis

Gegužės 12-13 dienomis netoli nuo sienos su Lietuva esančioje Latvijos Nidoje viešpatavo jau vasariškai karšta saulė, jūra buvo rami, todėl atkaklieji lietuviai nėrė į bangas iš šalčio sušukdami, tačiau vaikams, net ir mažyliams, šaltas vanduo buvo gera pramoga. Poilsio sezonas dar neprasidėjęs – vos vienas kitas žmogus. Šis ramus Latvijos kaimelis visai jūros pakrantėje – tikras ramybės rojus: nei triukšmo, nei gausybės poilsiautojų. Tik šiugždančio po kojomis smėliuko platybės, vietomis prisėtos įvairių akmenukų, dar gintaro išplautas koks gabaliukas. Senutėlių rąstų

Šilutės krašto verslininkai ketina burtis

Šilutės r. savivaldybėje gegužės 16 d. lankėsi Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro, pakvietusi susirinkusius rajono verslininkus burtis į šių rūmų Šilutės filialą. Susitikimo iniciatorius – minėtųjų rūmų tarybos narys, UAB „Stamela“ direktorius Stanislovas Liepis. Susitikime dalyvavo meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, susirinko keliolika Šilutės krašte žinomų verslininkų – Rimgaudas Višinskas, Tatjana Ramoškienė, Šarūnas Laužikas, Aleksas Kvederis, Daiva Žebelienė, Petras Juraška, Egidijus Kuzminskas, seniūnai Dalia Drobnienė, Raimondas Steponkus, kiti. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai