Tikslas – pasaulis be bado

Iš mažos vietinės reikšmės Berlyno mugės išaugusi į visame pasaulyje gerai žinomą parodą, šiemet „Žalioji savaitė“ švenčia 90 metų jubiliejų. Nė viena kita paroda Vokietijoje nepritraukia tiek lankytojų, kiek ši amžinai žalia paroda. Mūsų šalis parodoje pristatys natūralius ir ekologiškus gaminius, kurių daugelio receptūros paveldėtos iš senolių.

Lietuva ir kitos šalys ne tik pristatys savo gaminius, bet rengs publikai ir įspūdingų reginių. „Vokietija yra viena iš šalių, į kurią išvežame daugiausia produkcijos. Turime puikių produktų ir paslaugų, kuriomis galime didžiuotis, visu tuo ir pasidalysime su parodos lankytojais “, – sakė  žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Šįkart „Žalioji savaitė“ vyksta metu, kai Vokietijos žemės ūkis ir maisto pramonė akis į akį susidūrė su nelengva ekonomine situacija. Per praėjusius metus drastiškai krito žemės ūkio produkcijos kainos, ypač kiaulininkystės ir pieno sektoriuje. Vokiečiai apskaičiavo, kad jų ūkininkui nuo kiekvienos parduotos dešros grįžta tik dvylika centų. Milijoną eurų atsiėjo Rusijos embargas – tai viena pagrindinių kainų nuosmukio priežasčių. Nepaisant to, maisto pramonė šioje šalyje užima ketvirtą vietą po automobilių, mašinų gamybos ir chemijos pramonės.

Parodos atidarymo ceremonijoje kalbėję aukšti Vokietijos valdžios pareigūnai ragino savo šalies žemdirbius nenuleisti rankų. Palinkėję visų trokštamo stabilumo, sulaukė audringų plojimų. „Pasaulis be bado – mūsų visų tikslas, o jo negalima įgyvendinti be žemės ūkio“, – pabrėžė Kristijanas Šmitas, Vokietijos federalinės žemės ūkio ministras.

Atsinaujinantys ištekliai, ekologinė žemdirbystė ir jos produktai, prekyba, kaimo plėtra, sodininkystė ir toliau išlieka parodos prioritetai.

Pagal ŽŪM inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.