Tikslas – klestinčios marių pakrančių bendruomenės

Pakrančių kultūrą ir tradicijas kuria jų bendruomenės, kurioms žvejyba ir akvakultūra yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama skatinti pakrančių žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vystymąsi, planuoja tam būtinas priemones ir lėšas.

ŽŪM specialistai socialiniams partneriams pristatė ir kartu su jais aptarė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos projekto 3-ąjį prioritetą „Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti sudarymas ir pakrančių žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimas“.

Regionai, besiribojantys su Baltijos jūra, Kuršių mariomis ar esantys prie kitų didelių vandens telkinių, turi didelių galimybių – tiek plėtojant turizmą, tiek vystant tvarią žuvininkystę ir tiesioginius akvakultūros produktų pardavimus. Tam, kad šios galimybės būtų realizuotos, o bendruomenės – sustiprintos, ŽŪM siūlo skirti 13 mln. Eur.

„Skatinant pakrančių žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vystymąsi, ne tik augs turizmo ir rekreacijos paslaugų, bet ir ekologiškų, autentiškų, aukštos kokybės žuvies produktų paklausa. Vietos bendruomenėms taip pat taps prieinamesnės konsultacijos ir mokymai, bus skatinamas žuvies produkcijos gamintojų ir vartotojų tinklo kūrimasis“, – būsimos paramos privalumus vardija ŽŪM Žuvininkystės skyriaus patarėjas Tomas Keršys.

Bendruomenių gyvybingumo stiprinimas, investuojant į saugių ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, anot patarėjo, taip pat prisidės prie socialinės įtraukties didinimo ir skatins jaunus žmones gyventi ir dirbti regione.

Bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai (BIVP) vadovaus žvejybos ir akvakultūros regionų vietos veiklos grupės (ŽRVVG). Jas sudarys vietos valdžios, verslo atstovai ir asocijuotos institucijos, kurie rengs ir įgyvendins vietos plėtros strategijas.

Bus remiamas šių strategijų parengimas, įgyvendinimas ir ŽRVVG bendradarbiavimas su kitais teritoriniais subjektais. Strategijoms parengti numatoma skirti per 210 tūkst. Eur, jų įgyvendinimui – beveik 13 mln. Eur, o ŽRVVG bendradarbiavimui – 400 tūkst. Eur.

Su ŽRVVG einamosiomis išlaidomis susijusiems veiksmams bus galima gauti iki 100 proc. paramos. Tokią pat didžiausią galimą ribą planuojama taikyti ir BIVP remiamiems veiksmams, kurie atitiks bent vieną iš šių kriterijų:

  • atitinka kolektyvinius interesus;
  • turi kolektyvinį paramos gavėją;
  • yra inovatyvūs vietos regiono atžvilgiu.

Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Per Jonines savo vardadienį mini daugiau kaip 60 tūkst. žmonių

Birželio 24-oji ypatinga dideliam būriui Lietuvos gyventojų – daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardų savininkų švenčią savo vardadienį.  Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 27 tūkstančiai Jonų ir 21,5 tūkst. Janinų. Vardą Ivan turi 4,3 tūkst. gyventojų, Žanų turime beveik 1,7 tūkst. Ivanų – nepilnus 1,1 tūkst. Jonės vardu pavadintos 459 moterys, Jano – 324, Žano – 213 vyrų. Be to, daugiau nei 7 tūkst. asmenų turi du vardus, kurių bent vienas yra Jonas

Policijos pareigūnai per savaitę išaiškino 20 neblaivių vairuotojų

Vienas iš būdų, kuriuo siekiama sutramdyti neblaivius vairuotojus – griežtesnė atsakomybė. Vis tik tikinčių, kad net išgėrę jie yra „puikūs“ vairuotojai, ir kad policijai neįklius, pasitaiko ne vienas. Birželio 16–22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, siekdami gerinti eismo saugumą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, vykdė neblaivių vairuotojų  kontrolę. Pareigūnai įvairiose vietose stabdė transporto priemones ir alkoholio kiekio matuokliu tikrino vairuotojų blaivumą. Reido metu policijos pareigūnai sustabdė 943 transporto priemones. Išaiškinta 11 neblaivių vairuotojų. Pareigūnai tikrino ir

Paparčio žiedo ieškos ir finansiniai sukčiai. Nepraraskite budrumo!

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų

Ar konteinerių nuoma reikalinga paslauga žmonėms?

Žmonėms dirbantiems prie statybų, ypač tiems, kurie statosi namą ir reikia atvažiuoti iki statybų vietos nemažą atstumą, mąsto, kur galėtų sudėti visus įrankius ar daiktus, kurie reikalingi statyboms. Tuomet dažniausiai žmonės ieško internete informacijos ir idėjų. Su tuo susidūrusieji sako, jog geras variantas išsinuomoti konteinerį, kuris pritaikytas viskam: laikyti daiktams, įvairioms statybinėms medžiagoms ar net gyventi. Yra konteinerių, pritaikytų ir šiukšlėms, likusioms po statybų. Tokia paslauga pasinaudojusieji tikina, jog ši paslauga yra viena iš geriausių nenorint visų daiktų ir įrankių

Taip pat skaitykite