Tikslas – klestinčios marių pakrančių bendruomenės

Pakrančių kultūrą ir tradicijas kuria jų bendruomenės, kurioms žvejyba ir akvakultūra yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama skatinti pakrančių žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vystymąsi, planuoja tam būtinas priemones ir lėšas.

ŽŪM specialistai socialiniams partneriams pristatė ir kartu su jais aptarė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos projekto 3-ąjį prioritetą „Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti sudarymas ir pakrančių žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimas“.

Regionai, besiribojantys su Baltijos jūra, Kuršių mariomis ar esantys prie kitų didelių vandens telkinių, turi didelių galimybių – tiek plėtojant turizmą, tiek vystant tvarią žuvininkystę ir tiesioginius akvakultūros produktų pardavimus. Tam, kad šios galimybės būtų realizuotos, o bendruomenės – sustiprintos, ŽŪM siūlo skirti 13 mln. Eur.

„Skatinant pakrančių žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vystymąsi, ne tik augs turizmo ir rekreacijos paslaugų, bet ir ekologiškų, autentiškų, aukštos kokybės žuvies produktų paklausa. Vietos bendruomenėms taip pat taps prieinamesnės konsultacijos ir mokymai, bus skatinamas žuvies produkcijos gamintojų ir vartotojų tinklo kūrimasis“, – būsimos paramos privalumus vardija ŽŪM Žuvininkystės skyriaus patarėjas Tomas Keršys.

Bendruomenių gyvybingumo stiprinimas, investuojant į saugių ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, anot patarėjo, taip pat prisidės prie socialinės įtraukties didinimo ir skatins jaunus žmones gyventi ir dirbti regione.

Bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai (BIVP) vadovaus žvejybos ir akvakultūros regionų vietos veiklos grupės (ŽRVVG). Jas sudarys vietos valdžios, verslo atstovai ir asocijuotos institucijos, kurie rengs ir įgyvendins vietos plėtros strategijas.

Bus remiamas šių strategijų parengimas, įgyvendinimas ir ŽRVVG bendradarbiavimas su kitais teritoriniais subjektais. Strategijoms parengti numatoma skirti per 210 tūkst. Eur, jų įgyvendinimui – beveik 13 mln. Eur, o ŽRVVG bendradarbiavimui – 400 tūkst. Eur.

Su ŽRVVG einamosiomis išlaidomis susijusiems veiksmams bus galima gauti iki 100 proc. paramos. Tokią pat didžiausią galimą ribą planuojama taikyti ir BIVP remiamiems veiksmams, kurie atitiks bent vieną iš šių kriterijų:

  • atitinka kolektyvinius interesus;
  • turi kolektyvinį paramos gavėją;
  • yra inovatyvūs vietos regiono atžvilgiu.

Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Besidomintiems paukščių gyvenimu

Į Lietuvą sugrįžtantiems gandrams sutvarkyta per 100 lizdų Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prisideda prie saugesnės aplinkos paukščiams – išlydėjus ir laukiant sugrįžtančių į Lietuvą gandrų, ant elektros linijų atramų pavojingai sukrauti gandralizdžiai sutvarkomi arba iškeliami ant specialių platformų. Kasmet perėti į Lietuvą parskrendantys gandrai lizdus suka tiesiai ant elektros linijų atramų. Pasak ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktoriaus Virgiliajus Žukausko, elektros skirstymo oro linijos nėra natūrali gandrų buveinė. Todėl kasmet ESO perkelia gandralizdžius. Nuo praėjusių metų kovo ESO perkėlė net

Atsakė į amžiną klausimą: kuo skiriasi balto ir rudo lukšto kiaušiniai?

Tik baltus arba vien rudus – daugelis iš įpročio renkasi būtent vienos spalvos kiaušinius. Kitus veikia įsitikinimas, kad skirtinga lukšto spalva reiškia ir skirtingą kiaušinio kokybę. Tiesa, anot Vaidos Budrienės, prekybos tinko „Iki“ komunikacijos vadovės, prieš Velykas šios dvi pirkėjų grupės susivienija ir daugiausiai renkasi būtent baltuosius kiaušinius, kuriuos marginti yra paprasčiau. „Kasmet pastebime, kad prieš Velykas itin išauga kiaušinių baltu lukštu pardavimai. Šiuo metu kaip tik specialiai šiai šventei turime itin didelį tokių kiaušinių pasirinkimą. Taip pat šiuo laikotarpiu

Didėja transporto techninės apžiūros kainos

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodiką apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga. Techninės apžiūros kainos indeksuojamos kiekvienais metais, atsižvelgiant į infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčius šalyje, jei darbo užmokesčio pokytis nuo paskutinio kainų tvirtinimo yra lygus arba viršija 9 proc. ir/arba infliacijos/defliacijos pokytis yra lygus arba viršija 5 proc. pagal Statistikos departamento duomenis. Pagal 2023 m. kovo mėnesį Statistikos departamento pateiktus naujausius duomenis

Saulės moduliai: kuo juos nuplauti pavasarį?

Po tamsios ir niūrios žiemos saulės modulių savininkai ruošiasi pradėti „gaudyti“ pavasario saulę. Tačiau kartu su prasidedančiu intensyviu saulės gamybos sezonu patariama nepersistengti valant, plaunant ar kitaip bandant nušveisti saulės modulius. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovė Domantė Navarskaitė atkreipia dėmesį, kad nuo saulės modulių įvairūs nešvarumai pakankamai efektyviai pasišalina patys. „Saulės moduliai yra statomi kampu, su nuolydžiu, todėl paprastai krituliai juos neblogai nuplauna be jokių papildomų žmogaus pastangų. Taip nuo modulių gerai pašalinamos dulkės, medžių lapai ar

Taip pat skaitykite