Tikslas – klestinčios marių pakrančių bendruomenės

Pakrančių kultūrą ir tradicijas kuria jų bendruomenės, kurioms žvejyba ir akvakultūra yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama skatinti pakrančių žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vystymąsi, planuoja tam būtinas priemones ir lėšas.

ŽŪM specialistai socialiniams partneriams pristatė ir kartu su jais aptarė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos projekto 3-ąjį prioritetą „Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti sudarymas ir pakrančių žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimas“.

Regionai, besiribojantys su Baltijos jūra, Kuršių mariomis ar esantys prie kitų didelių vandens telkinių, turi didelių galimybių – tiek plėtojant turizmą, tiek vystant tvarią žuvininkystę ir tiesioginius akvakultūros produktų pardavimus. Tam, kad šios galimybės būtų realizuotos, o bendruomenės – sustiprintos, ŽŪM siūlo skirti 13 mln. Eur.

„Skatinant pakrančių žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vystymąsi, ne tik augs turizmo ir rekreacijos paslaugų, bet ir ekologiškų, autentiškų, aukštos kokybės žuvies produktų paklausa. Vietos bendruomenėms taip pat taps prieinamesnės konsultacijos ir mokymai, bus skatinamas žuvies produkcijos gamintojų ir vartotojų tinklo kūrimasis“, – būsimos paramos privalumus vardija ŽŪM Žuvininkystės skyriaus patarėjas Tomas Keršys.

Bendruomenių gyvybingumo stiprinimas, investuojant į saugių ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, anot patarėjo, taip pat prisidės prie socialinės įtraukties didinimo ir skatins jaunus žmones gyventi ir dirbti regione.

Bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai (BIVP) vadovaus žvejybos ir akvakultūros regionų vietos veiklos grupės (ŽRVVG). Jas sudarys vietos valdžios, verslo atstovai ir asocijuotos institucijos, kurie rengs ir įgyvendins vietos plėtros strategijas.

Bus remiamas šių strategijų parengimas, įgyvendinimas ir ŽRVVG bendradarbiavimas su kitais teritoriniais subjektais. Strategijoms parengti numatoma skirti per 210 tūkst. Eur, jų įgyvendinimui – beveik 13 mln. Eur, o ŽRVVG bendradarbiavimui – 400 tūkst. Eur.

Su ŽRVVG einamosiomis išlaidomis susijusiems veiksmams bus galima gauti iki 100 proc. paramos. Tokią pat didžiausią galimą ribą planuojama taikyti ir BIVP remiamiems veiksmams, kurie atitiks bent vieną iš šių kriterijų:

  • atitinka kolektyvinius interesus;
  • turi kolektyvinį paramos gavėją;
  • yra inovatyvūs vietos regiono atžvilgiu.

Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite