Tėvo dieną vyko ir Rusnės festivalis

Groja LitRoll iš Telšių.

Rusnės festivalis šurmuliavo tradicinėje vietoje – ant Atmatos kranto. Vaivorykštės spalvomis padangę spalvino aitvarai, o Atmatos vandenimis skrodė laivai. Ant pievelės, suolų, kėdžių ir šiaudų ryšulių įsitaisę Rusnės festivalio dalyviai mėgavosi gaiviaisiais gėrimais, rūkyta žuvimi, kitais skanėstais. Ant pievelės žaidė netradicinį futbolą, varžėsi, kieno ranka sitipresnė, kieno taiklesnė, žaidė didžiulėmis šaškėmis, stalo tenisą. Netrūko suvenyrų, amatininkų dirbinių. Atmatos krante netilo lietuvių, latvių, lenkų, net italų kalba.

Rusnės festivalio-konkurso dalyvius, gyvai grojančias jaunimo muzikos grupes, vertino tarptautinė komisija iš Lietuvos, Lenkijos ir Italijos atstovų. Atidžiai klausę, akylai stebėję komisijos nariai išrinko geriausią grupę, paskelbė geriausius instrumentalistus, vokalistus, išrinko geriausio sceninio įvaizdžio grupę.
Geriausiu būgnininku paskelbtas Telšių grupės „LitRoll“ būgnininkas. Šios grupės atlikėjas Juozas Rimeika pripažintas geriausiu vokalistu. Geriausia vokalistė – Šiaulių grupės „Extra“ dainininkė (geriausiųjų nei vardų, nei pavardžių renginio organizatoriai neviešino), geriausias gitaristas – iš Kvėdarnos grupės „Štabas“. Geriausias boso gitaristas – gargždiškių grupės „Nevalyk lentos“ atstovas. Geriausiais instrumentalistais pripažinti grupės „Karčemėlė“ smuikininkė Rūta Šerpytytė ir būgnininkas Dovydas Stoškus. Tarptautinės komisijos sprendimu stilingiausia grupe buvo pripažinta jaunimo muzikos akustinės gitaros ir vokalo studija iš Utenos.
„Uteniškiams buvo nelengva, jie pirmieji lipo į sceną“, – sakė festivalio-konkurso vedėjas Marijus Budraitis. Aukštaitijos regionui atstovaujanti uteniškių grupė pripažinta geriausiai atlikusi ir lietuvių liaudies dainą. O štai marijampoliečių grupė „Riff epic“ buvo pripažinta geriausiai judančia scenoje grupe. Pagrindinis Rusnės festivalio-konkurso prizas (150 eurų), kurį įsteigė festivalio globėjas LR Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, keturių vaikinų grupei iš Latvijos „Stereo IN“. Vaikinai iš Latvijos žiūrovus stebino ne tik dainomis, bet ir puikiai su publika bendravę lietuviškai.
Padėkos įteiktos festivalį rengti padėjusiems jauniesiems šauliams ir jų vadui Donatui Jauniui, rusniškei Nijolei Drobnytei, Rusnės seniūnei Daliai Drobnienei.
Festivalis tesėsi ir nutilus festivalio-konkurso jaunųjų atlikėjų melodijoms. Šoko Remintos Stoškuvienės vadovaujamos grupės „Salūnas“ ir „Dakota“. Koncertavo grupės „All Stars Band“ (Vilnius), „Karčema“ ir Egidijus Sipavičius, „Alvita & Co feat. Sepa“ (Vilnius), „Ukus in fibula“ (Italija), „Nauja diena“ (Latvija).
Vakaro dalyje „Akustinės muzikos naktis“ skambėjo tauragiškio Giedriaus Vaškio, rusniškių Daivos Plikšnienės, Nido Pečkio, šilutiškio Ado Nausėdos dainos.
Vietos politikai prie istorinio Rusnės pašto nepailsdami pastato virė ir pilstė žuvienę…

Laima PUTRIUVIENĖ

Nuotaikingai šoko „Salūno“ šokėjai.

Jaunųjų atlikėjų pasirodymus vertino tarptautinė komisija.

Geriausiu instrumentalistu pripažintas Dovydas Stoškus.

Hits: 15

2 komentarai

  • germa

    nu ir vistiek, vadink, kaip nori, festivaliu, laivu svente, geldu svente, vistiek tik snipstas…o gaila.
    finansuotu pagaliau savivaldybe silutes rengini viena, bet gera Rusnej, tai ir pritrauktu sveciu ir dalyviu. o dabar… geda. ir gera, kad negriztu as ten

    • Onute

      Svente atvyk ir sukurk, kalbeti visi mandrus ir jau labai gudrus… Be geldu yra ir “saku “svente, kur viena partija aktyviai reiskiasi, verda viralus ir paseria, va cia tai svente??? Baik dejuot, raitykis rankoves ir pirmyn!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite