Telšiškiai A. ir M. Šimkevičiai: „Istorija yra tol gyva, kol ją atsimename“

Yra dalykų, kurių žmogus negali arba tiesiog neturėtų pamiršti. Vienas jų – tai savo tautos istorijos. Tuo keliu žengiantys telšiškiai dailininkai Asta ir Mindaugas Šimkevičiai įgyvendino projektą tremčiai atminti.
Bendradarbiaudami su Telšių krašto tremtiniais, dailininkai sukūrė dvylika nerūdijančio plieno plokštelių su šio krašto tremtinių laiškais ir jas pritvirtino Telšių traukinių stoties erdvėje – pastato išorėje.

Telšiškių idėja meno kūriniu paversti tremtinių laiškus – lyg ženklas, primenantis vieną iš skaudžiausių mūsų tautos istorijos etapų

Tremtis neatsiejama nuo geležinkelio, o tuo pačiu ir nuo traukinių stoties. Pasak telšiškės dailininkės Astos Šimkevičienės, norisi ieškoti naujų meno ir visuomenės komunikavimo formų: „Kaip žinome, traukinių stotis ir erdvė aplink ją turi konkrečią socialinę paskirtį – ten žmonės laukia traukinio. Vieni jų laukia skubėdami, kiti nerimaudami, dar kiti vaikštinėdami ir kažką apžiūrinėdami.“
Dailininkams teko pastebėti, kad dauguma žmonių, laukdami traukinio, ką nors skaito: laikraščius, žurnalus, knygas, reklamas, eismo tvarkaraštį, bilieto tekstą ar kokį nors sienoje išraižytą meilės prisipažinimą. Kūrėjai tikisi, jog su minėtomis metalinėmis plokštelėmis – tremtinių laiškais – traukinių stotyje atsiras dar viena galimybė – skaityti ir prisiminti.
„Istorija yra tol gyva, kol ją atsimename, kol ji kažkur yra užrašyta. Mūsų projekto tikslas buvo šitą atminimą išlaikyti ir palikti jauniems žmonėms. Kas yra užrašoma vadovėlyje, ten ir lieka. O kai kažką pastebi ir matai kitose erdvėse, yra visiškai kas kita“, – kalbėjo M. Šimkevičius.
Viskas klostėsi labai netikėtai. Telšiškiai gavo pasiūlymą meno kūrinyje įprasminti tremtinių atminimą. „Kilo mintis prisiliesti prie tremtinių laiškų. Taip ir gimė ši idėja. Pradžioje buvo sunku, nežinojome, iš kur jų gauti“, – pasakojo dailininkas. Pirmasis vizitas – pas savo mamą, kuri buvo tremtinė. Ji turėjo vieną išlikusį laišką. Ir to užteko – tai buvo ženklas judėti pirmyn.
Beieškodami medžiagos, idėjos autoriai susidūrė su problema – tų laiškų išsaugota labai mažai. Mat anuomet juos laikyti buvo labai pavojinga. Tad artimieji, gavę laišką iš tremties ir jį perskaitę, dažniausiai sudegindavo.
Tačiau dailininkai rankų nenuleido – bendradarbiaudami su Telšių krašto tremtiniais, surado reikiamą skaičių laiškų ir įgyvendino savo idėją.
Tremtinių laiškų tekstus A. ir M. Šimkevičiai išgraviravo lazeriu ant nerūdijančio plieno lentelių. Laiškų tekstai, šriftai visiškai identiški, be jokios menininkų improvizacijos. Tiksliai atkartoti brūkšneliai, kableliai, datos. „Čia mes – tik tarpininkai, o ne laiškų autoriai“, – tvirtino M. Šimkevičius.
A. Šimkevičienė sakė, jog laiškai ypač jautrūs, tikri, jų kalba labai graži, juose daug vaizdingų posakių, eilių, datų. Vieni jų rašyti iš Lietuvos, kiti – iš tremties. „Kada skaitai tremtinių laiškus, jauti, kaip atstumas nuo gimtojo krašto žmogui daro įtaką. Laiškuose gyva atmintis – nuoga tiesa apie tremtį. Laiškai buvo rašomi labai greitai, tremtiniai tam turėdavo vos kelias minutes laiko. Tačiau jie labai prasmingi. Iš laiškų sužinome daug dalykų: apie patirtą vargą, ilgesį ir žmonių lūkesčius“, – pasakojo pašnekovai.

Aurelija SERVIENĖ, „Telšių ŽINIOS“

Hits: 59

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo. Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Taip pat skaitykite