Telšiškiai A. ir M. Šimkevičiai: „Istorija yra tol gyva, kol ją atsimename“

Yra dalykų, kurių žmogus negali arba tiesiog neturėtų pamiršti. Vienas jų – tai savo tautos istorijos. Tuo keliu žengiantys telšiškiai dailininkai Asta ir Mindaugas Šimkevičiai įgyvendino projektą tremčiai atminti.
Bendradarbiaudami su Telšių krašto tremtiniais, dailininkai sukūrė dvylika nerūdijančio plieno plokštelių su šio krašto tremtinių laiškais ir jas pritvirtino Telšių traukinių stoties erdvėje – pastato išorėje.

Telšiškių idėja meno kūriniu paversti tremtinių laiškus – lyg ženklas, primenantis vieną iš skaudžiausių mūsų tautos istorijos etapų

Tremtis neatsiejama nuo geležinkelio, o tuo pačiu ir nuo traukinių stoties. Pasak telšiškės dailininkės Astos Šimkevičienės, norisi ieškoti naujų meno ir visuomenės komunikavimo formų: „Kaip žinome, traukinių stotis ir erdvė aplink ją turi konkrečią socialinę paskirtį – ten žmonės laukia traukinio. Vieni jų laukia skubėdami, kiti nerimaudami, dar kiti vaikštinėdami ir kažką apžiūrinėdami.“
Dailininkams teko pastebėti, kad dauguma žmonių, laukdami traukinio, ką nors skaito: laikraščius, žurnalus, knygas, reklamas, eismo tvarkaraštį, bilieto tekstą ar kokį nors sienoje išraižytą meilės prisipažinimą. Kūrėjai tikisi, jog su minėtomis metalinėmis plokštelėmis – tremtinių laiškais – traukinių stotyje atsiras dar viena galimybė – skaityti ir prisiminti.
„Istorija yra tol gyva, kol ją atsimename, kol ji kažkur yra užrašyta. Mūsų projekto tikslas buvo šitą atminimą išlaikyti ir palikti jauniems žmonėms. Kas yra užrašoma vadovėlyje, ten ir lieka. O kai kažką pastebi ir matai kitose erdvėse, yra visiškai kas kita“, – kalbėjo M. Šimkevičius.
Viskas klostėsi labai netikėtai. Telšiškiai gavo pasiūlymą meno kūrinyje įprasminti tremtinių atminimą. „Kilo mintis prisiliesti prie tremtinių laiškų. Taip ir gimė ši idėja. Pradžioje buvo sunku, nežinojome, iš kur jų gauti“, – pasakojo dailininkas. Pirmasis vizitas – pas savo mamą, kuri buvo tremtinė. Ji turėjo vieną išlikusį laišką. Ir to užteko – tai buvo ženklas judėti pirmyn.
Beieškodami medžiagos, idėjos autoriai susidūrė su problema – tų laiškų išsaugota labai mažai. Mat anuomet juos laikyti buvo labai pavojinga. Tad artimieji, gavę laišką iš tremties ir jį perskaitę, dažniausiai sudegindavo.
Tačiau dailininkai rankų nenuleido – bendradarbiaudami su Telšių krašto tremtiniais, surado reikiamą skaičių laiškų ir įgyvendino savo idėją.
Tremtinių laiškų tekstus A. ir M. Šimkevičiai išgraviravo lazeriu ant nerūdijančio plieno lentelių. Laiškų tekstai, šriftai visiškai identiški, be jokios menininkų improvizacijos. Tiksliai atkartoti brūkšneliai, kableliai, datos. „Čia mes – tik tarpininkai, o ne laiškų autoriai“, – tvirtino M. Šimkevičius.
A. Šimkevičienė sakė, jog laiškai ypač jautrūs, tikri, jų kalba labai graži, juose daug vaizdingų posakių, eilių, datų. Vieni jų rašyti iš Lietuvos, kiti – iš tremties. „Kada skaitai tremtinių laiškus, jauti, kaip atstumas nuo gimtojo krašto žmogui daro įtaką. Laiškuose gyva atmintis – nuoga tiesa apie tremtį. Laiškai buvo rašomi labai greitai, tremtiniai tam turėdavo vos kelias minutes laiko. Tačiau jie labai prasmingi. Iš laiškų sužinome daug dalykų: apie patirtą vargą, ilgesį ir žmonių lūkesčius“, – pasakojo pašnekovai.

Aurelija SERVIENĖ, „Telšių ŽINIOS“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite