Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai.

Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros.

Mero pavaduotojas Edgaras Kuturys.

Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M. Jankaus muziejaus vadovė Liudvika Burzdžiuvienė paėmė į rankas 1991 metų spalio 23 dienos „Pamario“ laikraštį ir perskaitė pirmajame puslapyje publikuotą straipsnį. Jame, tarp kita ko, straipsnio autorė Birutė Išnarauskienė rašė: „Tas, kas buvo Vydūno palaikų perlaidojimo iškilmėse, visą gyvenimą negalės pamiršti matyto renginio, nes tai nebuvo įprastas renginys, o  įvykis. Įvykis – pilnas mistinės didžio, nemirtingo žmogaus sugrįžimo paslapties.“

Straipsnis užbaigiamas tokiomis frazėmis: „Duok Dieve, kad Bitėnų kapinaitėse amžinam poilsiui atgulęs Vydūnas jau niekuomet daugiau iš mūsų nepasitrauktų, ir K.Platelio (laidotuvėse kalbėjusio, rašytojo ir poeto) žodžiais, sklandytų viršum mūsų jo mintys, tarsi paukščiai virš gimtosios žemės.“

Su žvakutėmis ir baltų žiedų gedulingomis puokštelėmis susirinkusieji patraukė prie kuklaus, kaip ir pats Vydūnas, jo kapavietės – be marmurinių plokščių ar įmantrių iškaltų kryžių. Vien žemaūgių eglaičių gyvatvorė ir akmuo galvugalyje su užrašu: Vydūnas  1868 – 1953.

Vydūno vardą per šiandieninį gyvenimą nešančios Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos vadovė Milda Jacevičienė paskaitė Vydūno minčių. Su palinkėjimais vis prisiminti Vydūno gyvenimiškąsias tiesas ir priesakus ir juos priminti šių laikų bei ateities kartoms kalbėjo Savivaldybės mero pavaduotojas Edgaras Kuturys. Mintimis apie Vydūno svarbą pasidalijo Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė. Teko keletą minčių išsakyti ir šio rašinio autoriui, kuris, pasirodo, tame būrelyje buvo vienintelis, dalyvavęs Vydūno laidotuvėse Bitėnuose.

Ech, kaip greitai skrieja metai, dešimtmečiai, gyvenimai…

Petras Skutulas

 

Vienas komentaras

  • Vytautas

    Atmintinas įvykis.
    Dailininkės Evos E. Labutytės pavedimu Bitėnų-Užbičių kapinėse teko uždengti karstą Mažosios Lietuvos žalia-balta-raudona vėliava.
    Žinia, laidojant Detmolde karstas buvo uždengtas Lietuvos trispalve.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite