Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai.

Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros.

Mero pavaduotojas Edgaras Kuturys.

Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M. Jankaus muziejaus vadovė Liudvika Burzdžiuvienė paėmė į rankas 1991 metų spalio 23 dienos „Pamario“ laikraštį ir perskaitė pirmajame puslapyje publikuotą straipsnį. Jame, tarp kita ko, straipsnio autorė Birutė Išnarauskienė rašė: „Tas, kas buvo Vydūno palaikų perlaidojimo iškilmėse, visą gyvenimą negalės pamiršti matyto renginio, nes tai nebuvo įprastas renginys, o  įvykis. Įvykis – pilnas mistinės didžio, nemirtingo žmogaus sugrįžimo paslapties.“

Straipsnis užbaigiamas tokiomis frazėmis: „Duok Dieve, kad Bitėnų kapinaitėse amžinam poilsiui atgulęs Vydūnas jau niekuomet daugiau iš mūsų nepasitrauktų, ir K.Platelio (laidotuvėse kalbėjusio, rašytojo ir poeto) žodžiais, sklandytų viršum mūsų jo mintys, tarsi paukščiai virš gimtosios žemės.“

Su žvakutėmis ir baltų žiedų gedulingomis puokštelėmis susirinkusieji patraukė prie kuklaus, kaip ir pats Vydūnas, jo kapavietės – be marmurinių plokščių ar įmantrių iškaltų kryžių. Vien žemaūgių eglaičių gyvatvorė ir akmuo galvugalyje su užrašu: Vydūnas  1868 – 1953.

Vydūno vardą per šiandieninį gyvenimą nešančios Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos vadovė Milda Jacevičienė paskaitė Vydūno minčių. Su palinkėjimais vis prisiminti Vydūno gyvenimiškąsias tiesas ir priesakus ir juos priminti šių laikų bei ateities kartoms kalbėjo Savivaldybės mero pavaduotojas Edgaras Kuturys. Mintimis apie Vydūno svarbą pasidalijo Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė. Teko keletą minčių išsakyti ir šio rašinio autoriui, kuris, pasirodo, tame būrelyje buvo vienintelis, dalyvavęs Vydūno laidotuvėse Bitėnuose.

Ech, kaip greitai skrieja metai, dešimtmečiai, gyvenimai…

Petras Skutulas

 

Vienas komentaras

  • Vytautas

    Atmintinas įvykis.
    Dailininkės Evos E. Labutytės pavedimu Bitėnų-Užbičių kapinėse teko uždengti karstą Mažosios Lietuvos žalia-balta-raudona vėliava.
    Žinia, laidojant Detmolde karstas buvo uždengtas Lietuvos trispalve.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite