Tautos tragedijos aidai

350 tūkst. žmonių, tarp jų 22 tūkst. iš Klaipėdos krašto – tiek mūsų šalies gyventojų buvo ištremta per 1941-1953 metų represijas. Mažosios Lietuvos gyventojams pasisekė labiau, nes čia trėmimai prasidėjo tik po karo, tačiau buvo nemažai tokių karo pabėgėlių, kurie, įkalbėti provokatorių sugrįžti į Lietuvą, jos taip ir nepamatė – traukiniai pasuko tiesiai į Sibirą.

Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija prie buvusio kalėjimo ir teismo rūmų.

Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija prie buvusio kalėjimo ir teismo rūmų.

Liudininkai mena
Nors praėjo jau 75 metai, tačiau dar tebėra tų baisių įvykių liudininkų. Savo prisiminimais dvi šilutiškės dalijosi ir žuvusiųjų pagerbimo ceremonijoje prie buvusio kalėjimo ir teismo rūmų, kur dabar veikia Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla.

Šios vietos tragedijas primena kukli atminimo lenta.

Šios vietos tragedijas primena kukli atminimo lenta.

Nors apie praeities tragedijas šioje vietoje primena tik kukli atminimo lenta, retkarčiais papuošiama gėlių kuokšteliais ir žvakelėmis, tačiau tai sulaukia didesnio žmonių dėmesio nei kažkada kitokiems įvykiams atminti buvę pastatyti didžiuliai sovietiniai paminklai…
„1948 metais mane areštavo. Šiame kalėjime išbuvau nuo 1948 metų rugsėjo iki 1949 metų gegužės, kol mus nuteisė. Dalyvavome slaptoje organizacijoje, kuri veikė dabartinėje Šilutės pirmojoje gimnazijoje. Mus susekė ir nuteisė. Jaunesniems davė po 5, vyresniems – po 10 metų kalėjimo. Išvežė į Mordovijos lagerius. Paleido tik tada, kai mirė Stalinas. Amnestiją pritaikė visiems, kas buvo nuteisti kalėti 5 metus, todėl su mumis į laisvę išėjo ir kriminaliniai nusikaltėliai. Sugrįžus buvo draudžiama pasakoti, kur buvome, kur kalėjome. Taip jau išėjo, kad aš kalėjau sovietiniais metais, o mano tėtis – vokiečių laikais. Jis mokėjo rusų kalbą ir jam pavyko pasišnekėti su nukritusio rusų lėktuvo pilotu. Kaimynas sužinojo ir įskundė“, – prisiminimais dalijosi Leokadija Kėrienė.

Apie beveik metus praleistus šiame kalėjime prisiminė Leokadija Kėrienė.

Apie beveik metus praleistus šiame kalėjime prisiminė Leokadija Kėrienė.

Šilutiškė Marija Mockienė šiame kalėjime nesėdėjo, ji papasakojo apie savo tėvą: „Kai šiame kalėjime kalėjo mano tėtis, teismo metu jis pareiškė, kad dėl savo nebūtų nusikaltimų nesigaili ir teismo malonės neprašys. Esą, banditų malonės niekada neprašęs, neprašysiąs ir teisėjų. Šie daug nesivargindami paskyrė mirties bausmę… Tačiau išgirdę, kad lietuvis garsiai pasidžiaugė, kad nereikės ilgai kankintis, dar kartą pasitarė ir pakeitė nuosprendį į 10 metų lagerio“.
Ir tada M. Mockienės tėvelis nenusiminė, pasidžiaugęs, kad greičiausiai dar sugrįšiąs namo…
Apie metus laiko iškalėjęs Šilutės kalėjime, Marijos Mockienės tėtis buvo išsiųstas į Magadaną, kur sutiko pažįstamą. Šis prisipažino, kad kalėdamas Šilutėje paskundė, jog tarp kalinių, pasitelkus M. Mockienės tėvą, buvo bendraujama Morzės abėcėle. Iš tikrųjų niekas jos nemokėjo, tad ir nenaudojo. Apšmeižtieji tąkart buvo įmesti į karcerį…
Toli nuo namų buvusios skriaudos pasimiršo. Po to laukė alinantis darbas aukso kasyklose ir sėkminga gamybinė veikla kalint Vladivostoke. Už pirmą vietą laimėjusio stendo pagaminimą dar davė ir 3000 rublių premiją. Iškalėjęs visus paskirtus 10 metų, Marijos tėvukas pinigus parsivežė namo…
Gedulo ir vilties renginiuose dalyvavęs Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis kalbėjo, kad minimi praeities įvykiai sietini su gedulu, mūsų tautos tragedija, o vilties teikia tai, kad išvežti ir įkalinti žmonės neprarado vilties sugrįžti, tikėjimo, kad jie dar gyvens Lietuvoje.

Šilutiškė Marija Mockienė papasakojo apie čia kalėjusį savo tėvą.

Šilutiškė Marija Mockienė papasakojo apie čia kalėjusį savo tėvą.

„Tie istoriniai faktai, tai, kas įvyko, turėtų pamokyti mus ir kitas valstybes siekti, kad tokie įvykiai nesikartotų“, – prie memorialinės lentos kalbėjo Vytautas Laurinaitis.
Baltųjų vergų metraštis
Šilutės muziejuje atidaryta paroda „Praeities liudininkai“, pasakojanti apie gyvenimą tremties vietose. Žmones, ne savo valia tremtyje vergavusius sovietų valdžiai, kažkas pavadino baltaisiais vergais. „Šiandien atidarome parodą, kurioje nėra labai daug eksponatų. Čia visa tai, ką jūs padovanojote muziejui. Šį kartą norėjome parodyti, kad mūsų ekspozicija apie tremtį gana skurdi. Ypač mažai turime daiktų. Tuos laikus geriausiai atspindi nuotraukos. Jeigu turite tuos laikus menančių daiktų ir manote, kad juos galite perduoti muziejui, būsime už tai labai dėkingi ir panaudosime ekspozicijai“, – nemažam susirinkusiųjų būriui kalbėjo Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė. Šioje ekspozicijoje yra ir jos pačios iš tremties vaikiška fotografija.
Muziejaus direktorė sakė, kad paroda veiks apie du mėnesius, tikimasi, kad ji sulauks ir jaunimo dėmesio. Į parodos atidarymą susirinkę tremtiniai ir jų artimieji apžiūrinėjo nuotraukas, rodė jose save ir pasakojo apie tų laikų įvykius. Didžiulį susidomėjimą sukėlė Sovietų Sąjungos žemėlapis su pažymėtomis tremties ir kalinimo vietomis.
Beveik nėra pirmųjų tremčių nuotraukų, nes tuomet šeimos buvo išskiriamos, daiktai konfiskuojami, ištremtieji neturėjo galimybės nusifotografuoti. Daugiau fotografijų atsiranda nuo 1949 metų, kai fotografija ėmė domėtis jaunimas, sugebėjęs kažkaip įsigyti fotografavimo technikos.
Parodos atidarymas muziejuje baigėsi klasikinės muzikos koncertu „Birželio vakaro melodijos“.
Gedulo ir vilties dienai skirti renginiai vyko dvi dienas. Birželio 13 d. Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje aukotos šv. Mišios už tremtinius, buvo surengtas minėjimas Šilutės geležinkelio stotyje. Šiai dienai skirti renginiai taip pat vyko Saugose, Katyčiuose, Rusnėje, kitur.

Vaidotas VILKAS

Didžiulį susidomėjimą sukėlė Sovietų Sąjungos žemėlapis su pažymėtomis tremties ir kalinimo vietomis.

Didžiulį susidomėjimą sukėlė Sovietų Sąjungos žemėlapis su pažymėtomis tremties ir kalinimo vietomis.

Į parodos atidarymą  susirinkę tremtiniai apžiūrinėjo nuotraukas, rodė jose save ir pasakojo apie tų laikų įvykius.

Į parodos atidarymą susirinkę tremtiniai apžiūrinėjo nuotraukas, rodė jose save ir pasakojo apie tų laikų įvykius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nenustatyta

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami šios ligos atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta. Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra

Už pramogavimą vandens motociklais po Krokų lanką gresia baudos

Prieš keletą dienų Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, surengę  akciją „Poilsiauk atsakingai“,  Šilutės rajone, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, pastebėjo du asmenis, plaukiojančius vandens motociklais. Pasitelkus gausesnes aplinkosaugos pareigūnų pajėgas plaukiojimas draustinyje vandens motociklais buvo sustabdytas. Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų

25 tūkstančiai eurų renginiams

Šilutės r. savivaldybės tarybai siūloma svarstyti, kokiems strateginiams rajono renginiams paskirstyti 25 tūkstančius eurų iš Savivaldybės biudžeto. Tai – keturi tradiciniai nevyriausybinių organizacijų renginiai. Visuomeninei organizacijai „Forumas“, kuri rengia kasmetinį tarptautinį  Žuvienės virimo čempionatą, siūloma skirti 15 000 Eur. VšĮ „Kintai Arts“, jos Kintų muzikos festivaliui – 4000 Eur. Asociacijai „Pamario vakarai“, kuri organizuoja Rusnės festivalį, – 5000 Eur, Šilutės sportinių šokių klubui „Lūgnė“, rengiančiam  sportinių šokių konkursą „Pamario pora“, – 1000 Eur. Ar pritarti projektui, svarstys Savivaldybės taryba. Parengta

Taip pat skaitykite