„Tas laisvės nevertas, kas negina jos“

Toks šūkis vienija Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iąją rinktinę, kuriai priklauso ir Šilutės rajone veikianti 305-oji pėstininkų kuopa. Šeštadienį kuopos savanoriai vėl rinkosi Kirlikuose, kur vyko eilinės pratybos, šiais metais – antrosios.

Karių savanorių pratybos prasideda tradicine rikiuote.

Šilutės rajone veikianti 305-oji pėstininkų kuopa turi 95 savanorius, tarp jų 15 – moterų. Kuopos vadas kapitonas Gediminas Lapinskas yra juknaitiškis, šiame krašte gimęs ir užaugęs. Vadas pasakojo, kad krašto apsaugos ir gynybos srityje dirba jau per 20 metų: išmano žvalgybą, ryšius su visuomene, karinės tarnybos organizavimo veiklą, o dabar visas jėgas skiria savanoriams, kuriems labai svarbu įgyti naujų įgūdžių bei tobulinti senus. Rajono savanorių kuopoje nuolat vyksta pasikeitimų. Mat į savanorius priimama nuo 18 iki 55 metų amžiaus, svarbu gera sveikata ir nepriekaištinga reputacija.
Į kuopą, kurioje šiuo metu yra 95 kariai, atėjo per 30 naujokų, dalis paliko kuopą, mat pasirinko profesinę karo tarnybą, pasitaiko ir išėjusių dėl kitų priežasčių. Kaita kuopoje – įprastas reiškinys, tačiau branduolys išlieka, jis labai tvirtas. Štai vyr. eilinis Egidijus Birvydas iš Šilgalių tarnauja jau 15 metų, yra ištarnavusių po 10 metų. Tai specifinė tarnyba Lietuvos kariuomenėje, o kartu ir darbas ar studijos civiliniame gyvenime. 305-ojoje pėstininkų kuopoje tarnauja sportininkų, pedagogų, teisininkų, ūkininkų, verslininkų, buhalterių, pardavėjų, pasieniečių, yra nemažai studentų.
Per metus 20-30 dienų skiriama kovinio rengimo pratyboms. Sausio 24-25 d. Kirlikuose vyko pirmosios šiais metais pratybos. Paprastai pratybos organizuojamos dviejų dienų, vieną kartą per mėnesį, kartais – du kartus, dažnai pratybos būna su nakvyne miške. Šiais metais, anot vado kapitono G. Lapinsko, didžiausias dėmesys skiriamas atakos ir puolimo veiksmams ugdyti. Žinoma, keičiantis kuopos karių sudėčiai, nuolat tenka vieniems mokytis, kitiems tobulinti rikiuotės elementus. Iš praėjusį šeštadienį tam buvo skirta daug dėmesio. Kariai savanoriai painformuoti, kad kovą atvyks specialistų iš Klaipėdos, kurie mokys įlipti į aukštus objektus bei nusileisti žemyn su virvėmis. Bus ir kitų su karine apsauga bei gynyba susijusių mokymų.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 305-osios pėstininkų kuopos vadas kapitonas Gediminas Lapinskas (kairėje) ir 15 metų kariu savanoriu tarnaujantis vyr. eilinis Egidijus Birvydas.
Autorės nuotr.

Pratybų dieną tam skiriama iki 10 valandų. Jeigu pratybos vyksta dvi dienas, tenka nakvoti miške, kur irgi vyksta įgūdžių tobulinimo užsiėmimai, tenka atlikti tam tikras užduotis. Kariai savanoriai mokomi naudotis ginklu, šaudymo pratybos vyksta Klaipėdoje. Praktiškai savanoriai yra aktyvus Lietuvos kariuomenės rezervas, nes nemažai jų pasirenka profesinę tarnybą kariuomenėje, kiti po kelis ar keliolika metų tobulina įgūdžius pratybose, tačiau jie neįsipareigoja kasdienei tarnybai.
Pagerbia ir įvertina
Šeštadienį pratybos prasidėjo tradicine rikiuote. Vadas kapitonas G. Lapinskas paskelbė, kad Justui Ričkui ir Edgarui Sungailai suteikti vyr. eilinių laipsniai. Penkerius metus savanorių pajėgose pavyzdingai ištarnavęs gr. Ovidijus Lazauskas apdovanotas Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“. Padėkos įteiktos Žydrūnui Komskiui ir Laurynui Grigoniui, kurie pasižymėjo praėjusių metų gruodį Šilutėje vykusiose Lietuvos karių savanorių pratybose. Vadas informavo, kad organizuojama parama Ukrainos kariams ir paragino savanorius aktyviai prisidėti. Netrukus kuopos kariai išsiskirstė grupėmis tobulinti rikiuotės pratimų.
Nuomonės
Viktorija Mikalauskienė yra pasienietė, laisvalaikį skiria fitnesui, lauko tenisui, žaidžia tinklinį. Moteris jau trečius metus yra karė savanorė. Sausį vykusių pratybų metu ji gavo Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vado padėką už pavyzdingą tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose. V. Mikalauskienė įsitikinusi, kad patriotizmo pavyzdį vaikui pirmiausia rodo šeima, prisideda mokykla, visa tai vaikai skleidžia tarpusavyje – taip turėtų būti puoselėjamas patriotizmas.
Senovinių laivų – kurėnų statytojas, kaimo turizmo verslu užsiimantis rusniškis Simas Knapkis kuopoje yra nuo praėjusios gegužės. „Toks metas…“ – savo pasirinkimą aiškino šis karys savanoris. Ir priminė aštuonmetės mergaitės žodžius: „Koks aš, koks tu – tokia Lietuva“.
Praėjusių metų gegužę į kuopą atėjo ir Šilutės rajono jaunųjų šaulių vadas Donatas Jaunius, vadovaujantis 78 vaikinams ir merginoms. „Ne visi suvokia patriotizmą, kai kam dar egzistuoja anoji praeitis… Čia yra tik tikri patriotai“, – patikino D. Jaunius, kurio vadovaujami jaunieji šauliai aktyviai dalyvauja visose valstybės šventėse, garsėja įvairia veikla. Anot jo, Lietuvos žmonės sunkią akimirką susitelkia, tą parodė ir Sausio 13-osios įvykiai, tačiau juk ir tuomet ne visi stojo už Lietuvos laisvę…
D. Jaunius atvirai kritikavo mokyklas, kuriose išlikęs menkas vaikų ir jaunimo patriotinis auklėjimas, tačiau pasidžiaugė, kad nemažai rajono jaunųjų šaulių (tai – visuomeninė organizacija) pasirinko karių savanorių tarnybą ir net tikrąją karo tarnybą, užsitarnavo karinius laipsnius, dalyvavo misijose.
Egidijus Birvydas iš Šilgalių kaimo jau 15 metų yra karys savanoris. Dirba Lietuvos žirgyno filiale, Šilgaliuose. Su žmona Sandvina augina dukrą Eglę ir sūnų Liną. Šiam vyrui tarnyba savanorių kuopoje – ir pomėgis, ir pasišventimas tarnauti Tėvynei, būti pasirengus ją saugoti ir ginti. Įvykiai Ukrainoje tik sustiprino įsitikinimą, kad laisvę reikia ginti, todėl būtina mokėti tą daryti. E. Birvydas neabejoja, kad patriotizmo yra, jo netrūksta, o tai labai svarbu ir dabar, ir bus labai svarbu ateityje.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 170

10 komentarai

  • Šilutiškė

    Turime patriotų. Ačiū jiems už tai ir gerą, tikrą lietuvio pavyzdį.

  • Jo

    Šaunuolė Viktorija ir kiti. Ir dirba, ir čia suspėja. Apie patriotizmą tai reikia kalbėti ir rašyti daug. Mūsų vaikai ir jaunimas dar toli nuo jo.

  • as

    patriotaj buna privalomoj tarnyboj, o savanoriuose atlyginimas, siaip

  • savanoris

    jeigu rikiuoteje rengiamasi kaip norisi apie koki savanori kalbame tik apie ta kuris gauna atlygi,kazin kiek liktu savanoriu realioje situacijoje?

  • savanoris

    oho kokia demokratiska musu spauda.kodel atrenkami ar blokojami komentarai,tikriausiai atrenkat jums tinkancius.tagi sekmes patriotizme.

  • Stasė Skutulienė

    Komentarų niekas neatrenka, neblokuoja. Čia nėra tokios “tvarkos”, kaip kitur… Gal ką būsite supainiojęs. Tačiau komentarų su keiksmažodžiais, taip pat žeminančių konkrečių asmenų garbę ir orumą šioje svetainėje nėra ir nebus. Tokie rašytojai jau buvo atsidūrę teisme ir sulaukė įvertinimo. Atsakomybė egzistuoja visiems. Tiesa, šios svetainės tvarkytojai gali sužinoti, kur parašytas komentaras. Gal kam ir nepatiko, tačiau aš vertinu savanorių pastangas ir gerbiu juos už patriotizmą. Net keista, kad viską, kas bent kvepia gerumu, išsyko bandome apjuodinti. O gal aš ko nežinau?

  • realistas

    kaip galima eiti i kariuomene jei nekenti jos tos pasvinkusios kariuomenes,tu pasmirdusiu kareiviniu,tegul eina tie kas neturi ka veikti gyvenime,arba is darbo birzos bedarbiai blemba.

    • upeivis

      Kareivinės nesmirda, o kariuomenė iš tokių liumperių, kaip tamsta, padaro mažiau kalbančius (rašančius).

  • "realistui"

    Tikram lietuviui pabūti kelis mėnesius su kareiviškais batais turėtų būti garbė. Gėda tiems, kuriems “targavoti” svarbiau negu mokytis ginti Tėvynę.

  • KLP

    Kaip gali būti patriotai privalomoje, o savanoriuose atlyginimas? Kažkokia padrika mintis. Lietuvos ar savo šalies patriotais turi būti visi! Kariai savanoriai negauna JOKIO atlyginimo, tai ką jie gauna yra kompensacija už neatvykimą į darbą: traktuojama, kad žmogus galėjo dirbti ir gauti atlygį, kad nebūtų jam nuostolis valstybė kompensuoja. Jeigu savanoris pristato darbo užmokesčio pažymą, jam kompensuojama ne pagal standartinį skaičiavimą, o konkrečiai pagal gaunamą per dieną atlygį darbovietėje. Pašauktam kariui savanoriui į tarnybą, taip pat mokami maistpinigiai kaip ir kiekvienam Lietuvos kariui, taip pat kelionės išlaidos nuo namų iki tarnybos vietos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite