Toks šūkis vienija Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iąją rinktinę, kuriai priklauso ir Šilutės rajone veikianti 305-oji pėstininkų kuopa. Šeštadienį kuopos savanoriai vėl rinkosi Kirlikuose, kur vyko eilinės pratybos, šiais metais – antrosios.

Karių savanorių pratybos prasideda tradicine rikiuote.

Šilutės rajone veikianti 305-oji pėstininkų kuopa turi 95 savanorius, tarp jų 15 – moterų. Kuopos vadas kapitonas Gediminas Lapinskas yra juknaitiškis, šiame krašte gimęs ir užaugęs. Vadas pasakojo, kad krašto apsaugos ir gynybos srityje dirba jau per 20 metų: išmano žvalgybą, ryšius su visuomene, karinės tarnybos organizavimo veiklą, o dabar visas jėgas skiria savanoriams, kuriems labai svarbu įgyti naujų įgūdžių bei tobulinti senus. Rajono savanorių kuopoje nuolat vyksta pasikeitimų. Mat į savanorius priimama nuo 18 iki 55 metų amžiaus, svarbu gera sveikata ir nepriekaištinga reputacija.
Į kuopą, kurioje šiuo metu yra 95 kariai, atėjo per 30 naujokų, dalis paliko kuopą, mat pasirinko profesinę karo tarnybą, pasitaiko ir išėjusių dėl kitų priežasčių. Kaita kuopoje – įprastas reiškinys, tačiau branduolys išlieka, jis labai tvirtas. Štai vyr. eilinis Egidijus Birvydas iš Šilgalių tarnauja jau 15 metų, yra ištarnavusių po 10 metų. Tai specifinė tarnyba Lietuvos kariuomenėje, o kartu ir darbas ar studijos civiliniame gyvenime. 305-ojoje pėstininkų kuopoje tarnauja sportininkų, pedagogų, teisininkų, ūkininkų, verslininkų, buhalterių, pardavėjų, pasieniečių, yra nemažai studentų.
Per metus 20-30 dienų skiriama kovinio rengimo pratyboms. Sausio 24-25 d. Kirlikuose vyko pirmosios šiais metais pratybos. Paprastai pratybos organizuojamos dviejų dienų, vieną kartą per mėnesį, kartais – du kartus, dažnai pratybos būna su nakvyne miške. Šiais metais, anot vado kapitono G. Lapinsko, didžiausias dėmesys skiriamas atakos ir puolimo veiksmams ugdyti. Žinoma, keičiantis kuopos karių sudėčiai, nuolat tenka vieniems mokytis, kitiems tobulinti rikiuotės elementus. Iš praėjusį šeštadienį tam buvo skirta daug dėmesio. Kariai savanoriai painformuoti, kad kovą atvyks specialistų iš Klaipėdos, kurie mokys įlipti į aukštus objektus bei nusileisti žemyn su virvėmis. Bus ir kitų su karine apsauga bei gynyba susijusių mokymų.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 305-osios pėstininkų kuopos vadas kapitonas Gediminas Lapinskas (kairėje) ir 15 metų kariu savanoriu tarnaujantis vyr. eilinis Egidijus Birvydas.
Autorės nuotr.

Pratybų dieną tam skiriama iki 10 valandų. Jeigu pratybos vyksta dvi dienas, tenka nakvoti miške, kur irgi vyksta įgūdžių tobulinimo užsiėmimai, tenka atlikti tam tikras užduotis. Kariai savanoriai mokomi naudotis ginklu, šaudymo pratybos vyksta Klaipėdoje. Praktiškai savanoriai yra aktyvus Lietuvos kariuomenės rezervas, nes nemažai jų pasirenka profesinę tarnybą kariuomenėje, kiti po kelis ar keliolika metų tobulina įgūdžius pratybose, tačiau jie neįsipareigoja kasdienei tarnybai.
Pagerbia ir įvertina
Šeštadienį pratybos prasidėjo tradicine rikiuote. Vadas kapitonas G. Lapinskas paskelbė, kad Justui Ričkui ir Edgarui Sungailai suteikti vyr. eilinių laipsniai. Penkerius metus savanorių pajėgose pavyzdingai ištarnavęs gr. Ovidijus Lazauskas apdovanotas Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“. Padėkos įteiktos Žydrūnui Komskiui ir Laurynui Grigoniui, kurie pasižymėjo praėjusių metų gruodį Šilutėje vykusiose Lietuvos karių savanorių pratybose. Vadas informavo, kad organizuojama parama Ukrainos kariams ir paragino savanorius aktyviai prisidėti. Netrukus kuopos kariai išsiskirstė grupėmis tobulinti rikiuotės pratimų.
Nuomonės
Viktorija Mikalauskienė yra pasienietė, laisvalaikį skiria fitnesui, lauko tenisui, žaidžia tinklinį. Moteris jau trečius metus yra karė savanorė. Sausį vykusių pratybų metu ji gavo Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vado padėką už pavyzdingą tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose. V. Mikalauskienė įsitikinusi, kad patriotizmo pavyzdį vaikui pirmiausia rodo šeima, prisideda mokykla, visa tai vaikai skleidžia tarpusavyje – taip turėtų būti puoselėjamas patriotizmas.
Senovinių laivų – kurėnų statytojas, kaimo turizmo verslu užsiimantis rusniškis Simas Knapkis kuopoje yra nuo praėjusios gegužės. „Toks metas…“ – savo pasirinkimą aiškino šis karys savanoris. Ir priminė aštuonmetės mergaitės žodžius: „Koks aš, koks tu – tokia Lietuva“.
Praėjusių metų gegužę į kuopą atėjo ir Šilutės rajono jaunųjų šaulių vadas Donatas Jaunius, vadovaujantis 78 vaikinams ir merginoms. „Ne visi suvokia patriotizmą, kai kam dar egzistuoja anoji praeitis… Čia yra tik tikri patriotai“, – patikino D. Jaunius, kurio vadovaujami jaunieji šauliai aktyviai dalyvauja visose valstybės šventėse, garsėja įvairia veikla. Anot jo, Lietuvos žmonės sunkią akimirką susitelkia, tą parodė ir Sausio 13-osios įvykiai, tačiau juk ir tuomet ne visi stojo už Lietuvos laisvę…
D. Jaunius atvirai kritikavo mokyklas, kuriose išlikęs menkas vaikų ir jaunimo patriotinis auklėjimas, tačiau pasidžiaugė, kad nemažai rajono jaunųjų šaulių (tai – visuomeninė organizacija) pasirinko karių savanorių tarnybą ir net tikrąją karo tarnybą, užsitarnavo karinius laipsnius, dalyvavo misijose.
Egidijus Birvydas iš Šilgalių kaimo jau 15 metų yra karys savanoris. Dirba Lietuvos žirgyno filiale, Šilgaliuose. Su žmona Sandvina augina dukrą Eglę ir sūnų Liną. Šiam vyrui tarnyba savanorių kuopoje – ir pomėgis, ir pasišventimas tarnauti Tėvynei, būti pasirengus ją saugoti ir ginti. Įvykiai Ukrainoje tik sustiprino įsitikinimą, kad laisvę reikia ginti, todėl būtina mokėti tą daryti. E. Birvydas neabejoja, kad patriotizmo yra, jo netrūksta, o tai labai svarbu ir dabar, ir bus labai svarbu ateityje.

Stasė SKUTULIENĖ