Įpusėjus pavasariui, balandžio 15 d., paminėta Pasaulio kultūros diena, o balandžio 18-ąją, kuri šiemet sutapo su Velykų antrąja diena, minima Pasaulinė paminklų ir paminklinių vietų apsaugos diena.

Įvairių epochų simboliai

Balandžio 18-ąją Pasauline paminklų ir paminklinių vietų apsaugos diena paskelbė Tarptautinės tarybos paminklosaugos ir žymių istorinių vietų klausimais (IKOMOS) asamblėja, veikianti prie UNESCO. Šventė minima nuo 1984 m. Šią dieną visame pasaulyje skatinama pagerbti reikšmingus kultūrinius paminklus, restauruoti griūvančius, suirusius paminklus.

Įvairiausi paminklai atspindi visą tautos, šalies istoriją, kultūrą. Tradiciniai lietuviški paminklai: kryžiai, koplytėlės. Sovietų laikų paminklais Lietuva bandė atsikratyti, tarsi norėdama pamiršti nemalonią istoriją. Juos išgelbėjo Grūto parką (Druskininkų r.) įkūręs V. Malinauskas. Į čia iš daugybės Lietuvos miestų ir miestelių aikščių suvežti Lenino, kitų tuometinių „herojų“ paminklai. Šis parkas netgi simboliškai gavo pasaulinę „Ig Nobel“ premiją už Taiką.

Paminklai „vaduotojams“

Šis paminklas stovi Šilutės centre esančose kareivių kapinėse.

Šiemet Pasaulinė paminklų ir paminklinių vietų apsaugos diena beveik sutampa su Lietuvoje kilusia diskusija, net pasipiktinimu, kad nemažai Lietuvos vietų tebestovi paminklai, monumentai rusų kariams „vaduotojams“, užrašai su dėkingumo ir amžinos šlovės jiems žodžiais…

Rusijai užpuolus Ukrainą, ten žudant nekaltus žmones, niokojant istorinės vertės ir gyvenamuosius pastatus, daugumoje pasaulio valstybių tvyro pasipiktinimas tokiu Rusijos elgesiu. Lietuvos valdžia ir gyventojai, visomis išgalėmis padedantys Ukrainai ir iš jos dėl karo pabėgusiems žmonėms, tokiu sunkiu metu suskato apsižvalgyti ir jau pradėjo tvarkytis: nebenori turėti paminklų rusų kareiviams, nebenori matyti pjedestalų kariškiams su automatais, su įvairia sovietine simbolika.

Tiesa, rusų kareivių kapinės, kurių yra net miestų centruose, sulaukia išimties: su mirusiais, palaidotais kapinėse niekas sąskaitų nesuvedinėja. O štai „vaduotojų“ paminklai, postamentai, įvairios skulptūros ir kita  ne vienoje Lietuvos savivaldybėje sulaukė dėmesio: jų norima atsisakyti, išgabenti. 

Šilutėje

Šilutės centre irgi yra rusų kareivių kapinės, memorialas, kurį Rusijos Federacijos lėšomis 2005 metais atstatė Rusijos ambasada. Vienuolika įvairaus ilgio eilių su plokštėmis žymi kareivių kapus: užrašai rusų ir lietuvių kalbomis. Centre – aukuras, prie jo jau pasodinta našlaičių. Kapinių gale – paminklas: moteris, galbūt motina stovi ant rankų laikanti lyg rankšluostį.

Šiuo metu čia vaizdas prastas. Plokštės, kuriomis iškloti takai, daug kur išsikraipiusios, šiukšlina, nyku ir net šiurpu.

Kokia šių kapinių ir paminklo ateitis? Bent anksčiau Savivaldybės vadovai sakydavo, kad anksti ką nors daryti. Buvo anksti, ne laikas, o dabar?

Parengė Stasė Skutulienė