Tarp turtingiausių šalies politikų – Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris

Turtingiausi šalies politikai yra ne Seime. Daugiausia jų dirba savivaldybių tarybose. Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, didžiausią turtą kartu su žmona valdo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo partneris. Turtingiausias Seimo narys yra valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis.

Į DELFI skelbiama 50-uką pateko ir Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris ir Dalia Kelnerienė – 2,46 mln. eurų. Jie saraše užėmė 23-ąją vietą.

Pagėgių rajono politikas Remigijus Kelneris kartu su šeimos nariais valdo žemės ūkio kooperatyvą „Lumpėnų rambynas“. Politikas 2018 metų turto deklaracijoje nurodo, kad jo valdoma pajų dalis siekia per 1,8 mln. eurų. Finansų analitikai įmonę įvertino maždaug 2 mln. eurų.


Pirmą kartą turtingiausių politikų sąrašas sudarytas remiantis ne vien viešomis turto deklaracijomis, bet ir finansų analitikų apskaičiuota politikams priklausančių įmonių verte.

Finansų analitikų skaičiavimais, tarp įmonės vertės dabartinėmis rinkos sąlygomis ir politikų nurodomos deklaracijose skirtumas dažnu atveju yra milžiniškas.

Pavyzdžiui, R. Karbauskio „Agrokoncerno“ įmonių grupės vertė skyrėsi aštuonis kartus  politikas deklaracijoje nurodė, kad įmonių grupės akcijos vertos 9,7 mln. eurų, o finansų analitikai šią įmonių grupę įvertino 80 mln. eurų. Pats politikas sako, kad ekspertų vertinimai yra subjektyvūs, o vienintelis objektyvus matas yra nominali vertė, kuri ir yra nurodoma deklaracijose. DELFI pateikia ir kitų sąraše minimų politikų komentarus.

Sąrašo, kur nurodomas bendras šeimos turtas, viršuje yra L. Skierus, Plungės rajono savivaldybės tarybos narys, ir Regina Skierienė  136,4 mln. eurų. L. Skierus per „VG Holding“ įmonę kartu su Kauno miesto meru V. Matijošaičiu yra didžiausi „Vičiūnų“ įmonių grupės akcininkai. Nors verslo partneriai valdo po lygiai „Vičiūnų“ įmonių grupės akcijų, L. Skierus turtingiausių politikų šeimų sąraše atsiduria aukščiau, nes 966 tūkst. eurų deklaravo ir jo žmona R. Skierienė, turinti su „Vičiūnais“ nesusijusio turto.

Iš turto deklaracijos taip pat matyti, kad L. Skierus yra paskolinęs 3,2 mln. eurų, o pasiskolinęs  1,4 mln. eurų.Antroje vietoje yra V. Matijošaitis, Kauno miesto meras,  135,6 mln. eurų. Jis yra vienas pagrindinių „Vičiūnų grupės“ akcininkų. Kartu su verslo partneriu L. Skierumi šią įmonių grupę jis valdo per bendrovę „VG Holding“, kuri yra pagrindinė „Vičiūnų grupės“ akcininkė. V. Matijošaitis VMI pateiktoje 2018 metų turto deklaracijoje nurodo, kad jo valdomų akcijų vertė yra 2,4 mln. eurų. Finansų analitikų vertinimu, iš tiesų V. Matijošaičio valdomų akcijų dalis galėtų būti verta apie 135 mln. eurų. Kauno miesto meras yra paskolinęs 6 mln. eurų, o pats pasiskolinęs 3,6 mln. eurų.Trečioje vietoje  R. Karbauskis, Seimo narys, ir Lina Karbauskienė – 86,4 mln. eurų. „Agrokoncerno grupės“ akcininkas R. Karbauskis VMI pateiktoje 2018 m. turto deklaracijoje nurodo, kad jo turtas ir piniginės lėšos siekia 16 mln. eurų. Daugiausiai, 9,7 mln. eurų, politikas įvertino valdomas akcijas.

Vis dėlto portalui DELFI ir žurnalui „Reitingai“ talkinę finansų analitikai pateikė visai kitokius skaičius. Jie, remdamiesi 2018 metų „Registrų centrui“ pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, įmonių grupę įvertino 80 mln. eurų. R. Karbauskis deklaracijoje nurodė, kad turimų žemės sklypų vertė  4,4 mln. eurų.Ketvirtoje vietoje  Vidmantas Dambrauskas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, ir Renata Loenhardt  30,1 mln. eurų. V. Dambrauskas yra kelių stambių įmonių akcininkas. Nors turto deklaracijoje nurodyta, kad jo turimų akcijų vertė siekia 10 mln. eurų, finansų analitikai politiko valdomas akcijas įvertino 23,5 mln. eurų.

Vertingiausia V. Dambrausko valdoma įmonė yra „Ferticonta“, kuri, finansų analitikų skaičiavimais, verta 15 mln. eurų. Politikas taip pat turi bendrovių „Granmax“, „Naftos regeneracijos grupės“, „Fertimara“, „Agromanija“ akcijų. Politikas turto deklaracijoje nurodė turįs per milijoną eurų piniginių lėšų. V. Dambrausko sutuoktinė R. Loenhardt VMI atskleidė turinti apie milijoną eurų verto turto ir piniginių lėšų.Paskutinis penketuke  Gabrielius Landsbergis, Seimo narys, ir Austėja Landsbergienė – 19,9 mln. eurų.

Į DELFI skelbiamą dešimtuką pateko Raimundas Gražys, Molėtų rajono savivaldybės tarybos narys,  11,3 mln. eurų, Valerijus Stankevičius, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, ir Jurga Šapokaitė-Stankevič  10,6 mln. eurų, Dainius Kreivys, Seimo narys, ir Dalia Kreivienė  8,8 mln. eurų, Jonas Dumašius, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys,  7,6 mln. eurų ir Kasparas Jurevičius, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys, ir Leonarda Jurevičienė  7,5 mln. eurų.

G. Landsbergis 2018 metais deklaravo turįs 1,4 mln. eurų verto turto ir piniginių lėšų, tačiau į turtingiausių politikų sąrašo penketuką jį iškelia žmonos A. Landsbergienės verslai. Verslininkė valdo privačių darželių tinklą „Vaikystės sodas“ ir „Karalienės Mortos mokyklą“. Finansų analitikų skaičiavimais, darželių tinklas „Vaikystės sodas“ vertas 8 mln. eurų, o „Karalienės Mortos mokykla“  10 mln. eurų. Tiesa, pati verslininkė deklaracijoje savo verslą įvertino tik 8592 eurais. Vertindami verslo vertę, analitikai atsižvelgė, kad „Karalienės Mortos mokyklos“ pajamos per metus išaugo milijonu eurų  nuo 2,6 mln. eurų 2017 metais iki 3,6 mln. eurų 2018 metais.

24 vietoje – Romas Majauskas, Kauno rajono savivaldybės tarybos narys ir Vida Majauskienė – 2,4 mln. eurų. 

25 vietoje – Viktoras Uspaskichas, europarlamentaras – 2,36 mln. eurų.

26 – Viktoras Rinkevičius, Seimo narys ir Birutė Rinkevičienė – 2,3 mln. eurų.

27 – Petras Račkauskas, Kelmės rajono savivaldybės tarybos narys ir Elena Račkauskienė – 2.25 mln.

28 – Paulius Lukševičius, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys – 2,2 mln.

29 – Antonij Jundo, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys ir Valentina Jundo – 2.087 mln.

30 – Antanas Tenys, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys ir Loreta Tenienė –  2.086 mln.

31 – Andrejus Štombergas, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys – 2,08 mln.

32 – Remigijus Janušis, Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys –  2.05 mln.

33 – Andriejus Virkutis, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys ir Rasa Virkutienė – 1.9 mln.

34 – Sigitas Leonavičius, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys ir Danutė Leonavičienė – 1.84 mln.

35 – Šarūnas Matijošaitis, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys –  1.81 mln.

36 – Algirdas Notkus, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys ir Dalia Notkuvienė – 1.7 mln.

37 – Artūras Zuokas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys – 1.66 mln.

38 – Egidijus Gečas, Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys – 1.64 mln.

39 – Dovydas Mikelis, Neringos savivaldybės tarybos narys –  1.6 mln.

40 – Kęstutis Macionis, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys ir Jurgita Macionienė – 1.6 mln.

41 – Tomas Pačėsas, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys – 1.59 mln.

42 – Domininkas Jurevičius, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys –  1.45 mln.

43 – Arūnas Burkšas, Neringos savivaldybės tarybos narys ir Valentina Burkšienė – 1.423 mln.

44 – Reda Mažonavičienė, Kelmės rajono savivaldybės tarybos narė ir Vidas Krikštanavičius – 1.42 mln.

45 – Juozas Gaidamavičius, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys ir Nijolė Gaidamavičienė – 1.37 mln.

46 – Gintaras Karosas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys ir Lina Karosienė – 1.34 mln.

47 – Konstantas Ramelis, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys ir Regina Ramelienė – 1.3 mln.

48 – Česlovas Daugėla, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys –  1.24 mln.

49 – Ramūnas Nanartavičius, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narys –  1.23 mln.

50 – Egidijus Giedraitis, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys –  1.219 mln.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Karantino sąlygos švelnėja, bus pamažu grįžtama į įprastą gyvenimo ritmą

Vyriausybė, atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją šalyje, trečiadienį posėdyje priėmė sprendimą pratęsti karantino režimą iki birželio 16 dienos 24 val., tačiau sušvelninti karantino sąlygas. Numatyta, kad artimiausiu metu bus didinamas leistinas žiūrovų ir dalyvių skaičių renginiuose bei ilginamas restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų darbo laikas. Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, švelninamos karantino sąlygos atskleidė, kad nepaisant mažėjančių apribojimų žmonės ir toliau elgiasi atsakingai, todėl galima palaipsniui grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. „Žmonės atsakingai laikosi karantino sąlygų, tinkamai naudoja apsaugos priemones,

Nuo šiol galima rinktis elektros tiekėją: ką reikėtų žinoti?

Prasidėjus pirmajam elektros rinkos liberalizavimo etapui, vartotojai ėmė dairytis į elektros tiekėjus, kuriuos nuo šiol galės pasirinkti patys. Iki šiol elektrą vartotojai buvo pratę pirkti iš visuomeninio tiekėjo, o apie kitų metų elektros kainas išgirsti iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). Situacijai pasikeitus, gyventojams kilo daug klausimų, ką reikėtų žinoti norint pasirinkti ekonomiškai sau naudingiausią elektros tiekėją ir kaip tam tinkamai pasiruošti. „Lietuva fizinių vartotojų elektros tiekimo rinkoje pagaliau pereina iš monopolijos į aktyvios konkurencijos etapą. Tai, kas yra seniai

Pagėgiuose nustatytas antras COVID-19 atvejis

Šiandien, gegužės 25 d., Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius pranešė apie antrąjį koronaviruso atvejį savivaldybėje. Šią žinią šiandien patvirtino ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centras (NVSC). Žinoma, kad koronaviruso atvejis – įvežtinis. Asmuo, kuriam nustatytas COVID-19, praėjusią savaitę grįžo iš užsienio ir nuo pirmos grįžimo dienos į Lietuvą yra saviizoliacijoje. Asmuo jaučiasi gerai, COVID-19 ligos simptomų nejaučia, saviizoliuojasi savivaldybės numatytose patalpose. Primename, kad pirmasis koronaviruso atvejis Pagėgių savivaldybėje buvo patvirtintas kovo 29 d., atvejis vidinis, asmuo turėjo kontaktą su galimai sergančiais

Populiariausi mitai apie grilio patiekalus: nustokite jais tikėti

Šiltuoju sezonu daugelis mielai mėgaujasi grilio patiekalais. Pasitelkus specialius prietaisus ir  kūrybiškumą, lauke galima išbandyti pačius įvairiausius ir netikėčiausius receptus. Vis dėlto,  grilio patiekalų gaminimas neretai būna apipintas nuo realybės nutolusiais mitais, kurie gali sutrukdyti efektyviai maisto gamybai ar net nulemti ne visiškai tobulą jo skonį. Kokia informacija neverta tikėti? Mėsos ir kaitinimo temperatūrą galima nusakyti virš grilio laikant rankas Tai – labai gajus mitas, kuriuo kartais tiki net ir labai talentingi virėjai. Reikėtų paminėti faktą, jog kiekvieno iš mūsų