Tarp turtingiausių šalies politikų – Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris

Turtingiausi šalies politikai yra ne Seime. Daugiausia jų dirba savivaldybių tarybose. Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, didžiausią turtą kartu su žmona valdo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo partneris. Turtingiausias Seimo narys yra valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis.

Į DELFI skelbiama 50-uką pateko ir Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris ir Dalia Kelnerienė – 2,46 mln. eurų. Jie saraše užėmė 23-ąją vietą.

Pagėgių rajono politikas Remigijus Kelneris kartu su šeimos nariais valdo žemės ūkio kooperatyvą „Lumpėnų rambynas“. Politikas 2018 metų turto deklaracijoje nurodo, kad jo valdoma pajų dalis siekia per 1,8 mln. eurų. Finansų analitikai įmonę įvertino maždaug 2 mln. eurų.


Pirmą kartą turtingiausių politikų sąrašas sudarytas remiantis ne vien viešomis turto deklaracijomis, bet ir finansų analitikų apskaičiuota politikams priklausančių įmonių verte.

Finansų analitikų skaičiavimais, tarp įmonės vertės dabartinėmis rinkos sąlygomis ir politikų nurodomos deklaracijose skirtumas dažnu atveju yra milžiniškas.

Pavyzdžiui, R. Karbauskio „Agrokoncerno“ įmonių grupės vertė skyrėsi aštuonis kartus  politikas deklaracijoje nurodė, kad įmonių grupės akcijos vertos 9,7 mln. eurų, o finansų analitikai šią įmonių grupę įvertino 80 mln. eurų. Pats politikas sako, kad ekspertų vertinimai yra subjektyvūs, o vienintelis objektyvus matas yra nominali vertė, kuri ir yra nurodoma deklaracijose. DELFI pateikia ir kitų sąraše minimų politikų komentarus.

Sąrašo, kur nurodomas bendras šeimos turtas, viršuje yra L. Skierus, Plungės rajono savivaldybės tarybos narys, ir Regina Skierienė  136,4 mln. eurų. L. Skierus per „VG Holding“ įmonę kartu su Kauno miesto meru V. Matijošaičiu yra didžiausi „Vičiūnų“ įmonių grupės akcininkai. Nors verslo partneriai valdo po lygiai „Vičiūnų“ įmonių grupės akcijų, L. Skierus turtingiausių politikų šeimų sąraše atsiduria aukščiau, nes 966 tūkst. eurų deklaravo ir jo žmona R. Skierienė, turinti su „Vičiūnais“ nesusijusio turto.

Iš turto deklaracijos taip pat matyti, kad L. Skierus yra paskolinęs 3,2 mln. eurų, o pasiskolinęs  1,4 mln. eurų.Antroje vietoje yra V. Matijošaitis, Kauno miesto meras,  135,6 mln. eurų. Jis yra vienas pagrindinių „Vičiūnų grupės“ akcininkų. Kartu su verslo partneriu L. Skierumi šią įmonių grupę jis valdo per bendrovę „VG Holding“, kuri yra pagrindinė „Vičiūnų grupės“ akcininkė. V. Matijošaitis VMI pateiktoje 2018 metų turto deklaracijoje nurodo, kad jo valdomų akcijų vertė yra 2,4 mln. eurų. Finansų analitikų vertinimu, iš tiesų V. Matijošaičio valdomų akcijų dalis galėtų būti verta apie 135 mln. eurų. Kauno miesto meras yra paskolinęs 6 mln. eurų, o pats pasiskolinęs 3,6 mln. eurų.Trečioje vietoje  R. Karbauskis, Seimo narys, ir Lina Karbauskienė – 86,4 mln. eurų. „Agrokoncerno grupės“ akcininkas R. Karbauskis VMI pateiktoje 2018 m. turto deklaracijoje nurodo, kad jo turtas ir piniginės lėšos siekia 16 mln. eurų. Daugiausiai, 9,7 mln. eurų, politikas įvertino valdomas akcijas.

Vis dėlto portalui DELFI ir žurnalui „Reitingai“ talkinę finansų analitikai pateikė visai kitokius skaičius. Jie, remdamiesi 2018 metų „Registrų centrui“ pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, įmonių grupę įvertino 80 mln. eurų. R. Karbauskis deklaracijoje nurodė, kad turimų žemės sklypų vertė  4,4 mln. eurų.Ketvirtoje vietoje  Vidmantas Dambrauskas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, ir Renata Loenhardt  30,1 mln. eurų. V. Dambrauskas yra kelių stambių įmonių akcininkas. Nors turto deklaracijoje nurodyta, kad jo turimų akcijų vertė siekia 10 mln. eurų, finansų analitikai politiko valdomas akcijas įvertino 23,5 mln. eurų.

Vertingiausia V. Dambrausko valdoma įmonė yra „Ferticonta“, kuri, finansų analitikų skaičiavimais, verta 15 mln. eurų. Politikas taip pat turi bendrovių „Granmax“, „Naftos regeneracijos grupės“, „Fertimara“, „Agromanija“ akcijų. Politikas turto deklaracijoje nurodė turįs per milijoną eurų piniginių lėšų. V. Dambrausko sutuoktinė R. Loenhardt VMI atskleidė turinti apie milijoną eurų verto turto ir piniginių lėšų.Paskutinis penketuke  Gabrielius Landsbergis, Seimo narys, ir Austėja Landsbergienė – 19,9 mln. eurų.

Į DELFI skelbiamą dešimtuką pateko Raimundas Gražys, Molėtų rajono savivaldybės tarybos narys,  11,3 mln. eurų, Valerijus Stankevičius, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, ir Jurga Šapokaitė-Stankevič  10,6 mln. eurų, Dainius Kreivys, Seimo narys, ir Dalia Kreivienė  8,8 mln. eurų, Jonas Dumašius, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys,  7,6 mln. eurų ir Kasparas Jurevičius, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys, ir Leonarda Jurevičienė  7,5 mln. eurų.

G. Landsbergis 2018 metais deklaravo turįs 1,4 mln. eurų verto turto ir piniginių lėšų, tačiau į turtingiausių politikų sąrašo penketuką jį iškelia žmonos A. Landsbergienės verslai. Verslininkė valdo privačių darželių tinklą „Vaikystės sodas“ ir „Karalienės Mortos mokyklą“. Finansų analitikų skaičiavimais, darželių tinklas „Vaikystės sodas“ vertas 8 mln. eurų, o „Karalienės Mortos mokykla“  10 mln. eurų. Tiesa, pati verslininkė deklaracijoje savo verslą įvertino tik 8592 eurais. Vertindami verslo vertę, analitikai atsižvelgė, kad „Karalienės Mortos mokyklos“ pajamos per metus išaugo milijonu eurų  nuo 2,6 mln. eurų 2017 metais iki 3,6 mln. eurų 2018 metais.

24 vietoje – Romas Majauskas, Kauno rajono savivaldybės tarybos narys ir Vida Majauskienė – 2,4 mln. eurų. 

25 vietoje – Viktoras Uspaskichas, europarlamentaras – 2,36 mln. eurų.

26 – Viktoras Rinkevičius, Seimo narys ir Birutė Rinkevičienė – 2,3 mln. eurų.

27 – Petras Račkauskas, Kelmės rajono savivaldybės tarybos narys ir Elena Račkauskienė – 2.25 mln.

28 – Paulius Lukševičius, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys – 2,2 mln.

29 – Antonij Jundo, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys ir Valentina Jundo – 2.087 mln.

30 – Antanas Tenys, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys ir Loreta Tenienė –  2.086 mln.

31 – Andrejus Štombergas, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys – 2,08 mln.

32 – Remigijus Janušis, Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys –  2.05 mln.

33 – Andriejus Virkutis, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys ir Rasa Virkutienė – 1.9 mln.

34 – Sigitas Leonavičius, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys ir Danutė Leonavičienė – 1.84 mln.

35 – Šarūnas Matijošaitis, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys –  1.81 mln.

36 – Algirdas Notkus, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys ir Dalia Notkuvienė – 1.7 mln.

37 – Artūras Zuokas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys – 1.66 mln.

38 – Egidijus Gečas, Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys – 1.64 mln.

39 – Dovydas Mikelis, Neringos savivaldybės tarybos narys –  1.6 mln.

40 – Kęstutis Macionis, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys ir Jurgita Macionienė – 1.6 mln.

41 – Tomas Pačėsas, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys – 1.59 mln.

42 – Domininkas Jurevičius, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys –  1.45 mln.

43 – Arūnas Burkšas, Neringos savivaldybės tarybos narys ir Valentina Burkšienė – 1.423 mln.

44 – Reda Mažonavičienė, Kelmės rajono savivaldybės tarybos narė ir Vidas Krikštanavičius – 1.42 mln.

45 – Juozas Gaidamavičius, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys ir Nijolė Gaidamavičienė – 1.37 mln.

46 – Gintaras Karosas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys ir Lina Karosienė – 1.34 mln.

47 – Konstantas Ramelis, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys ir Regina Ramelienė – 1.3 mln.

48 – Česlovas Daugėla, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys –  1.24 mln.

49 – Ramūnas Nanartavičius, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narys –  1.23 mln.

50 – Egidijus Giedraitis, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys –  1.219 mln.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vėjo jėgainių kaimynystė Pagėgių krašto bendruomenėms suteiks galimybę įgyvendinti daugiau iniciatyvų

Po kelerių metų Pagėgių krašte turėtų iškilti ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse didžiausias vėjo jėgainių parkas, kurį statys bendrovė „LT Energija“. Vietos bendruomenės į tokius statinius žiūri atsargiai, tačiau durų jų kaimynystei neužtrenkia. Vėjo jėgainių parko statytojai ne tik atvirai pristatė projektą Pagėgių krašto gyventojams bei atsakė į nerimą keliančius klausimus, bet ir įsipareigojo bendruomenes remti.   Paramos sutartis su „LT Energija“ pasirašė septynios Pagėgių krašto bendruomenės: Pagėgių, Natkiškių, Kentrių, Piktupėnų, Vilkyškių, Lumpėnų „Strazdas“ ir Lumpėnų kaimo

Ar seniūnijų žmonės susigyveno su koronavirusu?

Pastaruoju metu Šilutės rajone sparčiai pagausėjo susirgimų koronaviruso infekcija. Žinoma apie aštuonis atvejus, kurie siejami su šios ligos protrūkiu Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje. Iš anksčiau žinoma ir apie atvejus Katyčių, Vainuto, Gardamo, Rusnės seniūnijose. Kalbama, kad seniūnijose žmonės įsibaiminę viruso, o labiausiai – sergančiųjų. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis: – Žinoma, bendraujame sulėtintu tempu. Atrodo, kad ir žmonių mažiau. Neramina tik mūsų ligoninė, kaip ji atlaikys šią situaciją. Tačiau tarp žmonių panikos nėra. Yra sudėtinga, nes atvažiuojančiųjų nemažai, bet

Mokiniams – atostogos, savaitę mokysis iš namų

Penktadienį, spalio 16-ąją, Šilutės rajone COVID-19 infekcija buvo patvirtinta 11 asmenų, po savaitgalio šis skaičius padvigubėjo – 21. Vakar, spalio 22 d., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriui buvo žinoma jau apie 35 atvejus. Koronaviruso infekcija patvirtinta keliems šeimos gydytojams, jų pacientams, vienam moksleiviui bei mokyklos darbuotojui. Siekiant suvaldyti viruso plitimą, nuo spalio 19 d. Šilutės Pamario ir Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos paskelbė papildomas mokinių rudens atostogas. Šilutės rajone jau savaitę sustabdyti visi uždarose ir atvirose erdvėse planuoti renginiai. Spalio

Pasinaudojo galimybe kurti naujas darbo vietas

Nuo šių metų liepos iki rugpjūčio pabaigos buvo teikiamos paraiškos pagal 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Iš viso gauta 171 paraiška, daugiausia – dėl paramos statybvietei paruošti. Paramos dažniau prašyta ir kitoms veikloms – pramogoms ir poilsiui organizuoti, taip pat ji skirta restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklai. Aktyviausi – Vilniaus apskrityje Šiam paraiškų priėmimui