Švietimo lyderystė

Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo aprūpinimo centro direktoriaus pavaduotoja, projekto „Lyderių laikas“ vadovė Rasa ŠNIPIENĖ

Daug diskutuojama apie švietimo lyderystę. Apie tai kalbamės su Lietuvos švietimo kolegomis, užsienio konsultantais, studijuojame literatūrą, kad galėtume sau atsakyti į klausimą, kas gi yra ta švietimo lyderystė, be kurios, kaip jautėme ir jaučiame, švietimo reikalai stringa. Sutarėme, kad tai yra nuolatinis darbas, tobulinimas(is), mokymas(is) pritraukiant, palaikant ir ugdant energingus, norinčius švietimo srityje pasiekti truputį daugiau, negu teisės aktuose reglamentuota, švietimo žmones. Ir tai turi vykti visais lygmenimis. Lyderystė turi būti svarbi mokytojams, mokyklos vadybinės grandies atstovams, universitetų žmonėms, savivaldybių ir nacionalinio lygmens švietimiečiams, privačiam sektoriui. Mūsų idėja: prie vieno stalo turi sėdėti visų lygmenų kolegos ir bendromis jėgomis, kartu mokydamiesi, kartu praktiškai tuos mokslus pritaikydami, spręsti švietimo klausimus. Būtina investuoti į susikalbančios, diskutuojančios, padedančios vieni kitiems, bet ne konkuruojančios ir primetančios savo išskirtinę nuomonę bendruomenės kūrimą. Lengva nėra – susikalbėti kartais mums tikrai sunku – reikia daug mokytis, dirbti su savimi ir užauginti savyje drąsą. Mes visi turime kartu augti. Žingsnelis po žingsnelio savyje ugdyti  lyderystę. Nes kai patys esame stiprūs ir nebijantys naujovių, tai ir mokiniai šalia mūsų auga stipresni. Juk ne paslaptis, kad mokiniai myli stiprias, įdomias, energingas, juos palaikančias asmenybes. O juk vardan jų – mūsų jaunosios kartos – ir triūsiame.

Dažnai prisimenu seniai man žinomą tiesą, kad viskas „imama“ meile, draugyste, bičiulyste, geru žodžiu, šypsena, padrąsinimu, parama, pagalba, kartu žaidžiant kėgliais žiemą ar keliaujant baidarėmis vasarą… Ir kad niekas taip puikiai nenaikina pagiežos ir pavydo, kaip atviras juokas bei sveikas humoras. Nors, kita vertus, nesistebiu, kad aplinkui tiek daug negatyvo. Galbūt tai istoriškai nulemta – juk mūsų tautos žiedą naikino Sibiro tremtyje, pakilusius pasipriešinti žudė mūsų pačių miškuose ir giriose, jie, mūsų geriausieji, gelbėjosi užsienyje… Atgimusiai mūsų valstybei – vos ketvirtis amžiaus ir… tokia gausybė darbų prieš akis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Seime – paroda skirta M. Jankaus muziejaus 40-mečiui Trečiadienį, spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų 1 aukšto galerijoje atidaryta paroda „Metai, darbai ir veidai“, skirta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus veiklos 40-mečiui. Parodos atidaryme dalyvavo Seimo narė Aušrinė Norkienė, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, jo pavaduotojas Edgaras Kuturys, M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Pagėgių savivaldybės, muziejaus darbuotojai, kultūros ir meno žmonės. „Didžiuojuosi, kad ši paroda eksponuojama Seime. Už tai, kad Pagėgių kraštas garsinamas sostinėje, dėkoju muziejaus direktorei

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Taip pat skaitykite