Šviesūs 93-ejų sulaukusios senolės rūpesčiai

Devyniasdešimt trejų metų vainutiškė Ona Balandienė dar ir šiandien nestokoja judrumo ir gyvenimo džiaugsmo. Anot jos, baisu buvę visai neseniai, kai buvo … numirusi.

Vainutiškė Ona Balandienė neseniai atvertė savo gyvenimo 93-ią puslapį ir sulaukė artimųjų sveikinimų vardinių proga.

Iš gausios senolės Onos šeimos brolių ir seserų beliko tik keli. Bendraamžių kaimynų – taip pat nedaug, o ir likusieji nelabai beturi sveikatos vieni pas kitus svečiuotis. Dažniau užsuka jaunesni.
Onos dukra Birutė pasakoja: „Mamą buvo ištikusi klinikinė mirtis dėl kraujotakos sutrikimo. Triskart kas tris minutes nualpo ir vėl atsigavo. Griebiau, ką turėjau po ranka: pirmą kartą – brendžio, antrą – aspirino, kad suskystintų kraują. Atvažiavo greitoji, bet mama griežtai atsisakė važiuoti į ligoninę.
Vėliau kvietėme medikus į namus, buvo atlikti kraujo ir kitokie tyrimai. Kraujo tyrimas rodė didžiulį uždegimą, kraujospūdis šokinėjo nuo 70 iki 250. Mamai buvo skirta antibiotikų, mes ją gydėme įvairiais papildais. Jų nupirkome už kelis tūkstančius litų.
Manau, kad daug padėjo garsios žolininkės, bioenergetikės Ilzės Jansonės žolelės, jų mikstūros ir jos mistiniai užkalbėjimai. Tokiais dalykais anksčiau nelabai tikėjau. Dabar manau, kad nepriklausomai nuo to, ar žmogus jais tiki ar ne, visatoje kažkas vyksta daugiau negu žmogui duota suprasti…“
Ne tik Latvijoje garsi žolininkė yra parašiusi ir išleidusi 89 knygas su patarimais, kaip sveikai maitintis, kaip naudoti natūralią gamtos dovaną – vaistažoles. Net 39 knygos yra išverstos į lietuvių kalbą. Žolininkė jau ne kartą lankėsi Šilutės rajone ir savo patarimais apie sveiką mitybą dalijosi su šilutiškiais.
„Esu patikėjusi žolininkės rekomendacijomis. Mes galėjome ir nieko nedaryti, išvežti mamą į ligoninę ir, galbūt iš ten jos nebeparsivežti“, – sakė Onos dukra Birutė.
Ona gimė Juzefos ir Juozo Šepučių šeimoje, Lolytės kaime. Augo šeimoje tarp 16 vaikų – kartu su tėvais ne visi tilpdavo prie didžiulio trobos stalo. Tik paūgėję vaikai eidavo tarnauti. Septynerių metukų Ona jau tarnavo – prižiūrėjo vaikus Pajūriškių kaime. Kaip elgtis su mažyliais, buvo išmokusi tėvų namuose. Skaityti, rašyti išmoko pati, o siūti nusižiūrėjo iš brolio. Vėliau jaunajai siuvėjėlei neliko laiko tarnauti, vietoj vaikų auklėjimo skubėdavo prie siuvamosios. Audinį nusipirkusios pas siuvėją skubėjo ne tik kaimo moterys, kelnių, kostiumų reikėjo vyrams. Net kailinius mokėjo siūti.
„Mano siuvimo mašina labai gerai siuvo. Kaimynas Antanas Balandis iš Balandiškių kaimo atnešė batus, norėjo, kad juos apsiūčiau. Susidraugavom. „Šliūbą ėmėm“ Vainuto bažnyčioje. Aš vyrui pasiuvau kostiumą, jis man – batelius“, – pasakoja senolė.
Vestuvių nekėlė, buvo neseniai palaidoję Antano tėvą. Taip jau nutiko, kad pradėjęs draugauti su Ona Antanas Balandis paprašė jos slaugyti ant lovos gulintį tėvą. Ona sutiko, slaugė kelerius metus, o jam iškeliavus Anapilin, jaunieji „po šliūbo“ liko gyventi Balandiškės kaime, Antano tėvų sodyboje. Antanas buvo darbštus, mokėjo ne tik batsiuvio amatą – kartu su tėvu eiguliu eidavo į mišką nuo mažų dienų. Pamilo mišką ir vėliau visą gyvenimą liko ištikimas dviem mylimosioms: Onai ir miškui.
„Labai gražiai sugyvenom, visada mylėdami, vienas kitą suprasdami. Iš Balandiškės kaimo pirmieji parėjome gyventi į Vainuto miestelį. Pirmieji pasistatėm namą dabartinėje Tauragės gatvėje. Tada čia dar buvo laukai. Pasistatėm, pasodinom sodą. Mes pasenom, sodas senstelėjo, ne visos obelys beišliko. Vyras po insulto atgulė ant lovos. Slaugiau 8 metus. Liga jį padarė piktesnį, bet aš užbučiuodavau, kad jis užmigtų…“, – pasakoja Ona.
Vyras Antanas iš darbo grįždavo vėlai, pavargęs mėgo paskaityti laikraštį ir – į lovą. „Saugojo mane“, – sako senolė, užsimindama, kad vyras ja ypač rūpinosi. Juk kur tai girdėta: ne tik maistą pirkdavo, rūbus, net liemenėlę parūpindavęs. Ona šmaikštauja, kad tai nebuvę lengva, nes jos krūtys visada buvusios tokios, kad liemenėlės bet kur nerasi…
Kai Antano jaunesnioji sesuo susilaukė šeimos pagausėjimo, Ona į savo vyrą ne tik meiliau, bet ir priekaištaudama žvalgėsi. Šeima 10 metų gyveno darniai, tačiau be vaikų. Netrukus porą pradžiugino ilgai lauktoji dukra Birutė. Nors šeima pagausėjo, Ona vis tiek suspėdavo visur. Namai prižiūrėti, kieme – gėlynai ir pilna įvairiausių paukščių, iš kurių plunksnų ji siūdavo patalus. Vargu, ar rasis vainutiškis, neprašęs Onos ko nors pasiūti. Kol jėgos leido Ona talkino ir vyrui eiguliui, eidavo į kirtimus, dirbo kituose baruose.
Ir dabar senolė turi rūpesčių, tik jie šviesūs, kaip ir ji pati.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite