Švenčiant Valstybės dieną, lietuviai ir užsienyje giedojo „Tautišką giesmę“

Liepos 6-ąją Lietuva minėjo Valstybės dieną – pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę. Šiemet pirmą kartą minima ir „Tautiškos giesmės” diena.

„Dabar turbūt bet ko paklausus, su kuo jam asocijuojasi liepos 6-oji, 21 val., atsakytų, kad tai – laikas „Tautiškai giesmei”. Vos per dešimtmetį tauta sukūrė modernią tradiciją, kuri suvienija lietuvius visame pasaulyje, ir šiandien mes, kaip iniciatoriai, netgi nebegalėtume sudaryti žemėlapio, kur „Tautiška giesmė” bus giedama – tiesiog tų vietų neįtikėtinai daug“, – pranešime cituojamas iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ vadovas Raimundas Daubaras. Jam Prezidentūroje šeštadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių. Šis apdovanojimas – tai įvertinimas reiškinio, kurį sukūrė visa tauta.

„Tautiška giesmė“ skambėjo prie Šilutės kultūros ir pramogų centro.

Kasmet vis daugiau verslo ir visuomeninių organizacijų, savivaldybių, pasaulio lietuvių bendruomenių ir iniciatyvių žmonių įsitraukė į tradicijos kūrimą: organizavo renginius, kvietė, būrė žmones. Pernai, kaip parodė tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ atliktas tyrimas, daugiausiai, net 80 proc. apklaustųjų, Lietuvos himno giedojimą įvardijo kaip ryškiausią Lietuvos šimtmečio minėjimo renginį, kuris pralenkė net Vasario 16-ajai skirtus minėjimus.

Rusnės bendruomenė. Eimunto Jankausko nuotr.
Tautiška giesmė skambėjo ant Rambyno kalno. Edgaro Kuturio nuotr.

„Labiausiai jaudina pasakojimai, kai žmonės giedojo, sakytum, tam visai nepalankiose situacijose. Pavyzdžiui, staiga visi lietuviai, net nepažįstantys vienas kito, liepos 6-osios 21 val. sustoja lėktuve ir pradeda giedoti „Tautišką giesmę”. Anksčiau sudarinėdavome žemėlapius, kur vyks giedojimai, bet visa tai išaugo į tokį mastą, kad visų vietų sužymėti – nebeįmanoma, nes labai daug žmonių ne tik renkasi į renginius, bet himną gieda ir namuose, sodybose, gamtoje, t.y. privačioje aplinkoje”, – pasakojo R. Daubaras. „Tautiška giesmė“ giedama liepos 6-ąją, 21 val. vietos laiku, tad jos garsas jau ritasi nuo Australijos, ją jau giedojo ir Azijos šalyse gyvenantys lietuviai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės