Švenčiant Valstybės dieną, lietuviai ir užsienyje giedojo „Tautišką giesmę“

Liepos 6-ąją Lietuva minėjo Valstybės dieną – pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę. Šiemet pirmą kartą minima ir „Tautiškos giesmės” diena.

„Dabar turbūt bet ko paklausus, su kuo jam asocijuojasi liepos 6-oji, 21 val., atsakytų, kad tai – laikas „Tautiškai giesmei”. Vos per dešimtmetį tauta sukūrė modernią tradiciją, kuri suvienija lietuvius visame pasaulyje, ir šiandien mes, kaip iniciatoriai, netgi nebegalėtume sudaryti žemėlapio, kur „Tautiška giesmė” bus giedama – tiesiog tų vietų neįtikėtinai daug“, – pranešime cituojamas iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ vadovas Raimundas Daubaras. Jam Prezidentūroje šeštadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių. Šis apdovanojimas – tai įvertinimas reiškinio, kurį sukūrė visa tauta.

„Tautiška giesmė“ skambėjo prie Šilutės kultūros ir pramogų centro.

Kasmet vis daugiau verslo ir visuomeninių organizacijų, savivaldybių, pasaulio lietuvių bendruomenių ir iniciatyvių žmonių įsitraukė į tradicijos kūrimą: organizavo renginius, kvietė, būrė žmones. Pernai, kaip parodė tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ atliktas tyrimas, daugiausiai, net 80 proc. apklaustųjų, Lietuvos himno giedojimą įvardijo kaip ryškiausią Lietuvos šimtmečio minėjimo renginį, kuris pralenkė net Vasario 16-ajai skirtus minėjimus.

Rusnės bendruomenė. Eimunto Jankausko nuotr.
Tautiška giesmė skambėjo ant Rambyno kalno. Edgaro Kuturio nuotr.

„Labiausiai jaudina pasakojimai, kai žmonės giedojo, sakytum, tam visai nepalankiose situacijose. Pavyzdžiui, staiga visi lietuviai, net nepažįstantys vienas kito, liepos 6-osios 21 val. sustoja lėktuve ir pradeda giedoti „Tautišką giesmę”. Anksčiau sudarinėdavome žemėlapius, kur vyks giedojimai, bet visa tai išaugo į tokį mastą, kad visų vietų sužymėti – nebeįmanoma, nes labai daug žmonių ne tik renkasi į renginius, bet himną gieda ir namuose, sodybose, gamtoje, t.y. privačioje aplinkoje”, – pasakojo R. Daubaras. „Tautiška giesmė“ giedama liepos 6-ąją, 21 val. vietos laiku, tad jos garsas jau ritasi nuo Australijos, ją jau giedojo ir Azijos šalyse gyvenantys lietuviai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Taip pat skaitykite