Švėkšnoje ant Velykų medžio supasi net 16 140 margučių. Tai naujas rekordas!

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga Velykų medis išpuoštas trispalvės spalvomis: medžio viršūnėje sukabinti geltoni margučiai, viduryje – žali,  apačioje – raudoni. Danutės Gailiūnienės nuotr.

Kaip ir pernai, šiemet Šeduvos ir Švėkšnos gyventojai ant savo Velykų medžių sukabino rekordinius skaičius margučių. Akivaizdu, kad švėkšniškiai nežada nusileisti aukštaičiams, mat ant Šeduvos abrikosų medžio supasi 7 017 kiaušinių, o ant Švėkšnos medžio du kartus daugiau – 16 140. Kraštiečiai pagerino savo pačių pasiektą Lietuvos rekordą: pernai Švėkšnoje kabėjo 7551 margutis.

Antradienį, kovo 27-ąją, Švėkšnos neįgaliųjų draugijos nariai išpuošė Velykų medį įvairiaspalviais velykaičiais, kurių rekordinė gausa nustebino net pačius margintojus.

„Tokio skaičiaus nesitikėjome… Kai juos suskaičiavome, patys nustebome. Akivaizdu, žmonėms ši pramoga patiko: jie džiaugėsi juos margindami, pasakojo savo patirtus įspūdžius dažydami ir vis skaičiavo patys, kiek jų surinko. Visi prisidėjo savo noru“, – švėkšniškių džiaugsmais pasidalijo Švėkšnos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Ingrita Riterienė.

Anot jos, rekordui pagerinti prireikė giminių, draugų ir net kaimynų pagalbos. Panašu, kad ne viena diena sugaišta išpūstų vištos kiaušinių puošybai, mat kai kurie gyventojai net dėžėmis gabeno nudailintus margučius. Anot I. Riterienės, margučiai dekoruoti įvairiausia technika: vieni – akriliniais dažais dažyti, apmegzti, dekupažu, servetėlėmis padailinti, raižyti…

„Visi margino, kaip kas mokėjo ar norėjo. Negana to, mums dar reikėjo juos suverti po keturis į girliandą. Kiekvieną paruoštą girliandą dėjome į maišelį, kad su kitais tarpusavyje nesusivyniotų, o po to sukabinome ant šakų. Tai pareikalavo daug kruopštumo ir atsidavimo“, – pasakojo I. Riterienė. Pasak pirmininkės, puoštis pradėta jau prieš metus, kai buvo nuimti kiaušiniai nuo pernykščio medžio. Tuomet reikėjo atskirti, kuriuos bus galima vėl panaudoti, mat ant šiuometinio Velykų medžio sukabinti ir praėjusių metų margučiai. Kiek jų iš pernai išliko – nežinoma.  Šiemet panaudoti tik sveiki margučiai, kuriuos perrūšiavo pagal spalvą, perdažė ar iš naujo numargino. Planuojama, kad margučiai ant Velykų medžio šalia Švėkšnos Šv. Jokūbo katalikų bažnyčios kabės tris savaites.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima