Švėkšniškiams rūpi psichiatrijos ligoninės likimas

Ar tikrai planuojama uždaryti Švėkšnoje veikiantį Jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentą? Šis klausimas labai neramina ir Švėkšnos gyventojus. Mat prieš kurį laiką viešumoje pasirodė Šilutės r. savivaldybės vadovų teiginiai, kad neva šią viešąją įstaigą ruošiamasi uždaryti. Sklando gandai, kad šios įstaigos patalpose įsikurs ir senelių globos namai. Anot kitų, departamentą siūloma jungti prie Klaipėdos respublikinės ar net Šilutės ligoninės. Kaip yra iš tikrųjų?

Į klausimą atsakyta ir apie kitas švėkšniškių problemas – šiukšles ir vandens kokybę – kalbėta antradienį, vasario 11 d., pristatant Šilutės r. savivaldybės tarybos, mero ir administracijos 2019 metų veiklos ataskaitas.

Atsakymas
Situaciją apie Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentą, anot mero Vytauto Laurinaičio, kraštiečiai suprato skirtingai. Tądien stovėdamas prieš švėkšniškius meras paaiškino: „Niekas nieko nežada uždaryti!“

Paaiškinta, jog Klaipėdos jūrininkų ligoninė nebenori turėti Švėkšnoje psichiatrijos gydymo įstaigos. Neva ši gydymo įstaiga dirbanti nuostolingai. Antai 2018 metais ligoninė patyrė net 165 tūkst. eurų nuostolių.

„Gražiai, tolerantiškai pasiūlyta pasvarstyti, ką daryti. Mano siūlymas būtų jungti prie Klaipėdos respublikinės ligoninės. Jie turi panašią įstaigą Bangų gatvėje, Klaipėdoje, tad nebūtų sudėtinga ir kelti dalį pacientų į Švėkšną. Reikia galvoti ir apie papildomų paslaugų teikimą“, – paaiškino meras V. Laurinaitis.

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis (kairėje) papasakojo apie nuveiktus ir planuojamus darbus.

Važiavo į Skuodą
Savivaldybės vadovai neseniai apsilankė Skuodo globos namuose, kuriuos įsteigė Skuodo parapijos bendruomenė. Meras akcentavo, kad šie namai įsteigti buvusios senosios ligoninės patalpose. Tai gali būti pavyzdžiu, kaip galima sukurti naują paslaugą – parapijos globos namus. Susitikimo su švėkšniškiais metu meras kalbėjo: „Tam, kad ligoninė veiktų, nebūtų nuostolių, reikia įveiklinti papildomas paslaugas. Po dviejų savaičių, tarpininkaujant Klaipėdos Respublikinės ligoninės vadovui, susitiksime su sveikatos apsaugos ministru. Tarsimės“.

Taip pat pažymėjo, kad, jeigu ateityje nebus imamasi konkrečių veiksmų, siekiant Švėkšnoje išsaugoti psichiatrinės pakraipos gydymo įstaigą, ateityje ją tikrai gali tekti uždaryti.

Į diskusiją įsitraukė ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis tvirtindamas, kad departamente anksčiau buvo gydoma iki 300 pacientų, o dabar belikę 150. Tarstelėjo, kad ligoninėje yra tikrai ne vienas tuščias skyrius. „Vienas skyrius!“, – sušuko salėje sėdėjusi švėkšniškė, kuri vėliau pažėrė ir kritikos: „Iki tol, kol perėmė jūrininkai, ligoninė veikė pelningai…“

„Nuo tada viskas pasikeitė. Tiek švietimo, tiek sveikatos sistemoje. Pasikeitė pacientų skaičiai, atlyginimai ir įkainiai. Lyginti negalima“, – atsakė V. Laurinaitis. Anot jo, anksčiau šią psichiatrinę gydymo įstaigą buvo siūloma jungti prie Šilutės ligoninės, tačiau tuometinis vyriausiasis gydytojas to atsisakė.

Koks likimas laukia Švėkšnos psichiatrijos ligoninės – dar svarstoma. Aišku viena, kad ji nebus uždaroma.

Apie vandens kokybę
Švėkšniškiai klausimų dėl vandens kokybės pažėrė ir UAB „Šilutės vandenys“ direktoriui Alfredui Markvaldui. Jau anksčiau Švėkšnos gyventojai domėjosi vandens nugeležinimo galimybėmis, mat jiems abejonių kelia tiekiamo vandens kokybė, esąs prastas skonis. Bendrovės direktorius aiškino, kad visų seniūnijų gyventojai perka ir geria skirtingą vandenį. Antai buteliukas geriamojo vandens parduotuvėje kainuoja mažiau ne mažiau 50 centų. „Pusės litro buteliukas kainuoja tiek, kiek pusė kubo mūsų tiekiamo vandens. Jeigu tokią kainą mokėtumėte už vandenį, tai ir vanduo būtų išgaunamas ne iš 120 m gylio gręžinio, bet iš 400 metrų… Toks ir skirtumas“, – paaiškino A. Markvaldas.

Švėkšnos vandenvietėje geležies 1 litre vandens randama 300 miligramų. Norint jį išvalyti, reikia statyti nugeležinimo įrenginius, kurie išvalytų vandenį tiek, kad jame liktų 100 miligramų geležies, bet ne mažiau. Tokia riba. „Sakote, turite savo vandens, todėl jis skanesnis. Iš kur jis gali būti skanesnis, jeigu jūs įsigręžėte į mūsų klodus gręžinį. Tai neleistina. Sužinos aplinkos apsauga ir mokėsite baudą“, – sakė direktorius. Jis pabrėžė, kad žmonės gali įsileisti specialias adatas ir išgauti paviršinį vandenį, bet ne giluminį. „Jeigu paviršinis vanduo skanesnis, jis yra dar labiau užterštas negu mūsų tiekiamas vanduo. Sakykite, pas ką blogas vanduo? Atvažiuosime, ištirsime, jei reikės, išplausime vamzdynus…“ – pridūrė A. Markvaldas.

UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas patikino švėkšniškius, kad vanduo Šilutės rajone yra vienas geriausių šalyje.

Direktorius aiškino, kad beveik visur vanduo tiekiamas ketaus vamzdžiais, todėl kai tuose vamzdžiuose ilgiau pastovi, susikaupia metalo nuosėdų. Tik prieš keliolika metų pradėta kloti naujus plastmasinius vandens tiekimo vamzdžius. A. Markvaldas patikino švėkšniškius, kad vanduo Šilutės rajone yra vienas iš geriausių Lietuvoje. Šio krašto gręžinių vandenyje randama tik geležies, kurio leistina norma litre vandens – iki 2000 mlg.
Direktorius įspėjo ir nelegaliai vandens gręžinius įsirengusius švėkšniškius dėl galimų baudų ir aplinkosaugininkų patikrinimų.

Dėl atliekų ir padangų
Ilgą laiką centrinėje miesto aikštėje buvo įrengti antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriai. Dabar jų ten nebėra. Švėkšnos seniūnas kreipėsi į miestelėnus, kad šie naudotųsi prie namų esančiais konteineriais. „Dar nebaigėme įrengti visur, bet tikrai įrengsime visų daugiabučių namų kiemuose. Patikrinome, kad ne visi kaimiškose vietose gyvenantys žmonės turi rūšiavimo konteinerius. Yra pateiktas sąrašas, kur trūksta. Per keletą mėnesių bus pristatyti ir ten rūšiavimo konteineriai“, – pranešė seniūnas.

Susitikime su Šilutės r. savivaldybės vadovybe dalyvavo švėkšniškiai, švietimo, kultūros, kitų įstaigų darbuotojai.

Švėkšniškis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Antanas Martinkus teiravosi, ar nevertėtų atliekas rinkti dažniau negu kartą per mėnesį. Anot jo, vieno karto nepakanka – konteineriai būna pilni. Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus paaiškino, kad toks sprendimas buvo priimtas gyventojų prašymu. Mat žmonės kalbėję, kad nėra tiek šiukšlių, konteineriai tušti, oras vežamas. Dėl šios priežasties šiukšlės bevežamos kartą per mėnesį nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d., o atšilus bus išvežama du kartus per mėnesį. „Dėl šios priežasties sumažinome ir mokestį už šiukšles. Mokama 20 eurų mažiau. 3-4 asmenų šeima, jeigu gerai rūšiuoja, tikrai pakanka ir vieno karto. Daugiabučių namų gyventojams šiukšlės vežamos du kartus per savaitę“, – informavo R. Rimkus.

Žmonės teiravosi ir dėl stambiųjų atliekų išvežimo. Pasirodo, švėkšniškiai turi galimybę atvežti seną buitinę techniką į seniūnijos kiemą. „Ten stovi mėlynas konteineris. Šaldytuvai, televizoriai priimami nemokamai. Atvežkite į seniūnijos kiemą ir palikite. Tokia paslauga teikiama ne kiekvienoje seniūnijoje. Praneškite tai kaimynams, pažįstamiems“, – paragino seniūnas A. Šeputis.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ką mena sena mokykla prie kryžkelės?

Kasdien vis labiau migloti tampa praeities toliai… Vis labiau nykstantys atsiminimai kažkada įsirėžusių patirčių horizontuose, trūkinėjantys, lyg seno slenksčio betonas ir byrantys tarsi tos senos mokyklėlės lentos stipriam vėjui papūtus. Galbūt rimtesni moksliniai dokumentai galėtų pasakyti, kada įkurta Timsrių mokykla Natkiškių seniūnijoje. Lietuvos dvarų sodybų atlasas mini XIX a. viduryje, į vakarus nuo didelės dvaro sodybos stovėjusią mokyklą (tuomet turėjo būti vadinama mokslinyčia). Galima spėlioti, ar tik kalba neina ne apie šiandien apgailėtinos būklės, nykstantį, tačiau vis dar tvirtos vokiškos

Šilutėje atidarytas mobilusis patikros punktas

Balandžio 8 d. 10 val. prie Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) pastato pradėjo veikti mobilusis patikros punktas. Po šv. Velykų planuojama atidaryti ir karščiavimo kliniką.   Pirmąją darbo dieną į mobilųjį patikros punktą kreipėsi 25 žmonės. Punkto veiklą koordinuojanti VšĮ Šilutės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vyr. slaugytoja Jūratė Pozingienė patikino, kad diena praėjo sėkmingai. Darbuotojus, kurie dirba šiame patikros punkte, būtinomis apsaugos priemonėmis aprūpino iš valstybės rezervo. Mobiliajame patikros punkte pasitikrinti dėl koronaviruso infekcijos galės tik iš

Pieno perdirbėjai supirks visą pieną iš ūkininkų ir tikisi valstybės solidarumo

Siekdami užtikrinti nenutrūkstamą gyventojų aprūpinimą maisto produktais ir viso šalies pieno sektoriaus tvarumą, didieji šalies pieno perdirbėjai įsipareigoja supirkti visą vietos ūkininkų pagaminamą žaliavinį pieną. Jų nuomone, savo ruožtu valstybė, dėl objektyvių priežasčių mažėjant žaliavino pieno supirkimo kainoms, galėtų prisidėti prie pieno ūkių stiprinimo pasitelkdama jau išbandytą nuostolių kompensavimo mechanizmą. Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, dėl koronaviruso protrūkio pasaulyje visa pieno tiekimo grandinė patiria didžiulį spaudimą, tačiau neabejoja, kad asociacijos nariai savo sutartinius įsipareigojimus partneriams vykdys.

Prieš Velykas į Lietuvą plūsta ES standartų neatitinkantys kiaušiniai

Prieš Velykas Lietuvą užplūdus pigiems kiaušiniams iš ne ES šalių, ekspertai atkreipia pirkėjų dėmesį – šventėms galite parsinešti kiaušinių, kurie neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų. Todėl specialistai pataria skaityti užrašus, kuriais ženklinami kiaušiniai, – čia lengvai rasite ne tik kiaušinių kilmės šalį, bet ir kitą naudingą informaciją. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, pagrindinis rodiklis vertinant kiaušinio kokybę turėtų būti ant jo nurodytas kodas. Jis sudarytas iš skaičių ir raidžių derinio. Pirmasis skaičius šiame kode reiškia vištų dedeklių laikymo būdą. 0