Švėkšniškiams rūpi psichiatrijos ligoninės likimas

Ar tikrai planuojama uždaryti Švėkšnoje veikiantį Jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentą? Šis klausimas labai neramina ir Švėkšnos gyventojus. Mat prieš kurį laiką viešumoje pasirodė Šilutės r. savivaldybės vadovų teiginiai, kad neva šią viešąją įstaigą ruošiamasi uždaryti. Sklando gandai, kad šios įstaigos patalpose įsikurs ir senelių globos namai. Anot kitų, departamentą siūloma jungti prie Klaipėdos respublikinės ar net Šilutės ligoninės. Kaip yra iš tikrųjų?

Į klausimą atsakyta ir apie kitas švėkšniškių problemas – šiukšles ir vandens kokybę – kalbėta antradienį, vasario 11 d., pristatant Šilutės r. savivaldybės tarybos, mero ir administracijos 2019 metų veiklos ataskaitas.

Atsakymas
Situaciją apie Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentą, anot mero Vytauto Laurinaičio, kraštiečiai suprato skirtingai. Tądien stovėdamas prieš švėkšniškius meras paaiškino: „Niekas nieko nežada uždaryti!“

Paaiškinta, jog Klaipėdos jūrininkų ligoninė nebenori turėti Švėkšnoje psichiatrijos gydymo įstaigos. Neva ši gydymo įstaiga dirbanti nuostolingai. Antai 2018 metais ligoninė patyrė net 165 tūkst. eurų nuostolių.

„Gražiai, tolerantiškai pasiūlyta pasvarstyti, ką daryti. Mano siūlymas būtų jungti prie Klaipėdos respublikinės ligoninės. Jie turi panašią įstaigą Bangų gatvėje, Klaipėdoje, tad nebūtų sudėtinga ir kelti dalį pacientų į Švėkšną. Reikia galvoti ir apie papildomų paslaugų teikimą“, – paaiškino meras V. Laurinaitis.

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis (kairėje) papasakojo apie nuveiktus ir planuojamus darbus.

Važiavo į Skuodą
Savivaldybės vadovai neseniai apsilankė Skuodo globos namuose, kuriuos įsteigė Skuodo parapijos bendruomenė. Meras akcentavo, kad šie namai įsteigti buvusios senosios ligoninės patalpose. Tai gali būti pavyzdžiu, kaip galima sukurti naują paslaugą – parapijos globos namus. Susitikimo su švėkšniškiais metu meras kalbėjo: „Tam, kad ligoninė veiktų, nebūtų nuostolių, reikia įveiklinti papildomas paslaugas. Po dviejų savaičių, tarpininkaujant Klaipėdos Respublikinės ligoninės vadovui, susitiksime su sveikatos apsaugos ministru. Tarsimės“.

Taip pat pažymėjo, kad, jeigu ateityje nebus imamasi konkrečių veiksmų, siekiant Švėkšnoje išsaugoti psichiatrinės pakraipos gydymo įstaigą, ateityje ją tikrai gali tekti uždaryti.

Į diskusiją įsitraukė ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis tvirtindamas, kad departamente anksčiau buvo gydoma iki 300 pacientų, o dabar belikę 150. Tarstelėjo, kad ligoninėje yra tikrai ne vienas tuščias skyrius. „Vienas skyrius!“, – sušuko salėje sėdėjusi švėkšniškė, kuri vėliau pažėrė ir kritikos: „Iki tol, kol perėmė jūrininkai, ligoninė veikė pelningai…“

„Nuo tada viskas pasikeitė. Tiek švietimo, tiek sveikatos sistemoje. Pasikeitė pacientų skaičiai, atlyginimai ir įkainiai. Lyginti negalima“, – atsakė V. Laurinaitis. Anot jo, anksčiau šią psichiatrinę gydymo įstaigą buvo siūloma jungti prie Šilutės ligoninės, tačiau tuometinis vyriausiasis gydytojas to atsisakė.

Koks likimas laukia Švėkšnos psichiatrijos ligoninės – dar svarstoma. Aišku viena, kad ji nebus uždaroma.

Apie vandens kokybę
Švėkšniškiai klausimų dėl vandens kokybės pažėrė ir UAB „Šilutės vandenys“ direktoriui Alfredui Markvaldui. Jau anksčiau Švėkšnos gyventojai domėjosi vandens nugeležinimo galimybėmis, mat jiems abejonių kelia tiekiamo vandens kokybė, esąs prastas skonis. Bendrovės direktorius aiškino, kad visų seniūnijų gyventojai perka ir geria skirtingą vandenį. Antai buteliukas geriamojo vandens parduotuvėje kainuoja mažiau ne mažiau 50 centų. „Pusės litro buteliukas kainuoja tiek, kiek pusė kubo mūsų tiekiamo vandens. Jeigu tokią kainą mokėtumėte už vandenį, tai ir vanduo būtų išgaunamas ne iš 120 m gylio gręžinio, bet iš 400 metrų… Toks ir skirtumas“, – paaiškino A. Markvaldas.

Švėkšnos vandenvietėje geležies 1 litre vandens randama 300 miligramų. Norint jį išvalyti, reikia statyti nugeležinimo įrenginius, kurie išvalytų vandenį tiek, kad jame liktų 100 miligramų geležies, bet ne mažiau. Tokia riba. „Sakote, turite savo vandens, todėl jis skanesnis. Iš kur jis gali būti skanesnis, jeigu jūs įsigręžėte į mūsų klodus gręžinį. Tai neleistina. Sužinos aplinkos apsauga ir mokėsite baudą“, – sakė direktorius. Jis pabrėžė, kad žmonės gali įsileisti specialias adatas ir išgauti paviršinį vandenį, bet ne giluminį. „Jeigu paviršinis vanduo skanesnis, jis yra dar labiau užterštas negu mūsų tiekiamas vanduo. Sakykite, pas ką blogas vanduo? Atvažiuosime, ištirsime, jei reikės, išplausime vamzdynus…“ – pridūrė A. Markvaldas.

UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas patikino švėkšniškius, kad vanduo Šilutės rajone yra vienas geriausių šalyje.

Direktorius aiškino, kad beveik visur vanduo tiekiamas ketaus vamzdžiais, todėl kai tuose vamzdžiuose ilgiau pastovi, susikaupia metalo nuosėdų. Tik prieš keliolika metų pradėta kloti naujus plastmasinius vandens tiekimo vamzdžius. A. Markvaldas patikino švėkšniškius, kad vanduo Šilutės rajone yra vienas iš geriausių Lietuvoje. Šio krašto gręžinių vandenyje randama tik geležies, kurio leistina norma litre vandens – iki 2000 mlg.
Direktorius įspėjo ir nelegaliai vandens gręžinius įsirengusius švėkšniškius dėl galimų baudų ir aplinkosaugininkų patikrinimų.

Dėl atliekų ir padangų
Ilgą laiką centrinėje miesto aikštėje buvo įrengti antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriai. Dabar jų ten nebėra. Švėkšnos seniūnas kreipėsi į miestelėnus, kad šie naudotųsi prie namų esančiais konteineriais. „Dar nebaigėme įrengti visur, bet tikrai įrengsime visų daugiabučių namų kiemuose. Patikrinome, kad ne visi kaimiškose vietose gyvenantys žmonės turi rūšiavimo konteinerius. Yra pateiktas sąrašas, kur trūksta. Per keletą mėnesių bus pristatyti ir ten rūšiavimo konteineriai“, – pranešė seniūnas.

Susitikime su Šilutės r. savivaldybės vadovybe dalyvavo švėkšniškiai, švietimo, kultūros, kitų įstaigų darbuotojai.

Švėkšniškis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Antanas Martinkus teiravosi, ar nevertėtų atliekas rinkti dažniau negu kartą per mėnesį. Anot jo, vieno karto nepakanka – konteineriai būna pilni. Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus paaiškino, kad toks sprendimas buvo priimtas gyventojų prašymu. Mat žmonės kalbėję, kad nėra tiek šiukšlių, konteineriai tušti, oras vežamas. Dėl šios priežasties šiukšlės bevežamos kartą per mėnesį nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d., o atšilus bus išvežama du kartus per mėnesį. „Dėl šios priežasties sumažinome ir mokestį už šiukšles. Mokama 20 eurų mažiau. 3-4 asmenų šeima, jeigu gerai rūšiuoja, tikrai pakanka ir vieno karto. Daugiabučių namų gyventojams šiukšlės vežamos du kartus per savaitę“, – informavo R. Rimkus.

Žmonės teiravosi ir dėl stambiųjų atliekų išvežimo. Pasirodo, švėkšniškiai turi galimybę atvežti seną buitinę techniką į seniūnijos kiemą. „Ten stovi mėlynas konteineris. Šaldytuvai, televizoriai priimami nemokamai. Atvežkite į seniūnijos kiemą ir palikite. Tokia paslauga teikiama ne kiekvienoje seniūnijoje. Praneškite tai kaimynams, pažįstamiems“, – paragino seniūnas A. Šeputis.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ką reikia žinoti apie mobiliųjų telefonų taisymo paslaugas?

Kai netikėtai sugenda mobilusis telefonas, gyvenimas tarsi sustoja. Todėl lieka viena išeitis – kreiptis į telefonų taisymo kompanijas, kurios gali padėti išspręsti šią problemą greitai ir profesionaliai.    Ką reikia žinoti apie mobiliųjų telefonų taisymo paslaugas? Dažnai susiduriama su situacija, kai vartotojas pats mano galintis sutvarkyti telefono gedimą ir pabandęs tai atlikti, telefoną sugadina nepataisomai. To daryti tikrai nepatartina. Geriau telefono įrenginį pristatyti profesionalams.   Nors šiuo metu sugedus mobiliam telefonui galima susisiekti su daugybe techninės priežiūros įmonės darbuotojų, svarbu

Šilutės r. savivaldybės delegacija lankėsi Lenkijoje

Šilutės rajono savivaldybės ir Lenkijos Gdanski Pruszcz savivaldybės bendradarbiavimas tęsiasi jau beveik du dešimtmečius. Kartu su šia savivaldybe įgyvendintas ne vienas projektas. Šįkart oficiali Šilutės rajono savivaldybės delegacija pakviesta dalyvauti parodos „Gdansko Pruščo gyventojai prieš 2000 metų“ atidaryme. Rugsėjo 25 d. savivaldybę parodos atidarymo metu atstovavo meras Vytautas Laurinaitis, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Žebelienė, Tarybos nariai Edgaras Padimanskas ir Vygantas Kamarauskas, mero sekretoriato vyriausioji specialistė Loreta Pakalniškienė. Savivaldybės Komunikacijos skyriaus inf.

Jungtinėje Karalystėje paniškas pirkimas ištuštino degalines

Skelbia ANGLIJA.today   Didesnė dalis Jungtinės Karalystės degalinių liko be kuro atsargų, kurias ištuštino paniškas pirkimas. Reaguodama į padėtį vyriausybė suspendavo konkurencijos įstatymo taikymą šioje srityje. REUTERS nuotr. Degalų mažmeninės prekybos asociacija įspėjo, kad du trečdaliai jos narių jau nebeturi kuro, o likusieji yra „dalinai sausi arba greitai baigsis“. Asociacija vienija beveik 5500 pardavėjų. Tokia padėtis šalyje susidarė po kelias dienas užsitęsusio paniško degalų pirkimo, kurį sukėlė baimė dėl galimo jų trūkumo. Praėjusios savaitės pabaigoje keli tinklai pripažino, jog jų degalinėse atsargos

Šeštadienį, spalio 2 d., – paukščių palydos Nemuno deltoje

  Nemuno deltos regioninis parkas organizuoja  apie 10 km ilgio paukščių palydoms skirtą žygį. Norintieji dalyvauti turėtų rinktis iš ryto prie lankytojų centro Kuršmarių g. 13, Rusnėje. 8 val. – žygio startas, atvykti reikėtų anksčiau. Dalyvio mokestis – 5 Eur, vaikams iki 14 metų – 1 Eur. Kviečiama turėti indelių bei puodukus, nes bus vaišinama koše, arbata. Patariama įsidėti ir užkandžių žygiui, kad nepristigtų jėgų pasiekti finišą. Pirmąjį spalio savaitgalį jau 28 metus visoje Europoje organizuojamos paukščių palydos. Tai proga

Taip pat skaitykite