Švaros ir tvarkos kaina Šilutės mieste

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto nariai surengė išvažiuojamąjį posėdį. Šilutės seniūnijoje jie domėjosi, kiek kainuoja mieste palaikyti švarą ir tvarką.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto nariai surengė išvažiuojamąjį posėdį Šilutės seniūnijoje, kur domėjosi, kiek kainuoja švarinti ir tvarkyti miestą.

Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas kalbėjo, kad žmonės teiraujasi, kaip apmokamas viešuosius darbus dirbančių žmonių darbas, kiek mokama už UAB „Šilutės komunalininkas“ paslaugas ir kaip seniūnija organizuoja paslaugų pirkimą. Už kokias sumas pasirašomos sutartys?
Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus pirmiausia pasidžiaugė, kad šiais metais, beje, pirmą kartą per 16 metų Šilutės seniūnija nebėra skolinga rangovui UAB „Šilutės komunalininkas“. Apie 150 tūkst. eurų skola (apie pusę milijono litais) buvo grąžinama 16 metų. Ji nuolatos mažėjo, bet visiškai atsiskaityti pavyko tik šiemet.
Seniūnas informavo, kad trejiems metams seniūnijai numatyta skirti 2,95 mln. eurų. Šiems metams skirta 846 tūkst. Eur. Pagrindinis miesto tvarkymo rangovas – UAB „Šilutės komunalininkas“. Šiemet iš jo numatoma pirkti darbų maždaug už pusę milijono eurų, dar apie 60 tūkst. eurų bus skirta gatvių apšvietimui. Beje, šiemet pirmą kartą gatvės apšviečiamos visu tamsiu paros laiku, o ne iki nustatytos valandos.
Seniūnas paaiškino, kad yra sudaryta kiekvieno mėnesio išlaidų lentelė ir numatytų sumų stengiamasi neviršyti. Jeigu dėl kokių priežasčių vieną mėnesį tenka išleisti daugiau, mažiau lėšų panaudojama kitą mėnesį. Darbai – sezoniniai, kasmet tie patys: rudenį vežami lapai, žiemą valomas sniegas, puošiama Kalėdų eglutė, pavasarį ir vasarą – valomos gatvės, sutvarkomas miestas po miesto šventės. Šių darbų pirkimo konkursus rengia Savivaldybė.
Apie viešuosius darbus seniūnas sakė, kad dauguma jų atliekama kaimiškoje Šilutės seniūnijos dalyje, nes tai yra daug pigiau, negu šias paslaugas pirkti iš komunalininkų. Taip yra todėl, kad už pašalpas iš darbo biržos atsiųstiems žmonėms pusę uždarbio sumoka pati darbo birža, už nusižengimus dirbantieji viešuosius darbus atlygio negauna. Tik naudos iš tokių darbininkų nedaug. Pasak seniūno, penki žmonės nuveikia tiek, kiek normaliomis sąlygomis padarytų vienas. Be to, dėl darbo saugos reikalavimų tokiems darbuotojams negalima patikėti technikos bei didesnį pavojų keliančių įrankių. Šilutės mieste iš darbo biržos atsiųsti žmonės dažniausiai prižiūri želdinius, renka šiukšles. O žolynus ir vejas šienauja komunalininkai.
UAB „Šilutės komunalininkas“ vadovas Audrius Benkunskas sakė, kad jų įmonė su Šilutės seniūnija bendradarbiauja trejiems metams pasirašomų sutarčių pagrindu. Pagrindiniai darbai, kuriuos atlieka UAB „Šilutės komunalininkas“: žaliųjų plotų, miesto elektros įrenginių priežiūra, gatvių valymas, šiukšlių vežimas. Santykiai su darbo biržos atsiųstais žmonėmis čia kitokie nei seniūnijoje. Žmonės iš darbo biržos įdarbinami pagal įvairias programas. Už pašalpas dirbančių žmonių paslaugomis UAB „Šilutės komunalininkas“ nesinaudoja dėl menko jų darbo efektyvumo.
Komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas teiravosi, kaip perkami darbai, nes jų apimtis nebūna vienoda. Pavyzdžiui, vienais metais prisninga daug, kitais – sniego beveik nebūna.
A. Benkunskas paaiškino, kad atlikus kiekvieną darbą surašomas aktas ir už tą darbą atsiskaitoma. Seniūnas pridūrė, kad dirbama pagal poreikį. Jeigu nereikia, gatvių nevaloma. Anot seniūno pavaduotojo Algirdo Ivanausko, įprastai centrinės miesto gatvės valomos tris, o šalutinės – du kartus per savaitę, nors būna, kad tenka valyti ir kasdien. Jeigu pavyksta sutaupyti lėšų, jos naudojamos aplinkai tvarkyti. Darbų pirkimo konkursai vyksta pagal prižiūrimus plotus, nes pirkti pagal atliekamus darbus nenaudinga. Mat vieni darbai apsimoka labiau, kiti – mažiau.
Komiteto narys Zigmantas Jaunius teiravosi, kodėl išlaidos miesto priežiūrai nuolatos didėja. R. Steponkus paaiškino, kad Vyriausybė vis didina minimalią algą, nuolat kylą sąvartyno paslaugos ir t. t.
Visoms mūsų rajono seniūnijoms nupirkti traktoriai su prikabinamais padargais. Ekonomikos ir finansų komiteto nariai domėjosi, ar ne pigiau būtų tiesiog pirkti paslaugas, nes įsigyta technika ir jos priežiūra reikalauja papildomų lėšų. Šilutės seniūnas paaiškino, kad neretai gerokai pigiau būna nedidelės apimties darbams naudoti nuosavą techniką, negu pirkti darbus iš komunalininkų. Tuo tarpu seniūnijos kaimuose ir nesą iš ko tas paslaugas pirkti, todėl be nuosavos technikos jos sunkiai išsiverstų.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.