Švaros ir tvarkos kaina Šilutės mieste

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto nariai surengė išvažiuojamąjį posėdį. Šilutės seniūnijoje jie domėjosi, kiek kainuoja mieste palaikyti švarą ir tvarką.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto nariai surengė išvažiuojamąjį posėdį Šilutės seniūnijoje, kur domėjosi, kiek kainuoja švarinti ir tvarkyti miestą.

Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas kalbėjo, kad žmonės teiraujasi, kaip apmokamas viešuosius darbus dirbančių žmonių darbas, kiek mokama už UAB „Šilutės komunalininkas“ paslaugas ir kaip seniūnija organizuoja paslaugų pirkimą. Už kokias sumas pasirašomos sutartys?
Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus pirmiausia pasidžiaugė, kad šiais metais, beje, pirmą kartą per 16 metų Šilutės seniūnija nebėra skolinga rangovui UAB „Šilutės komunalininkas“. Apie 150 tūkst. eurų skola (apie pusę milijono litais) buvo grąžinama 16 metų. Ji nuolatos mažėjo, bet visiškai atsiskaityti pavyko tik šiemet.
Seniūnas informavo, kad trejiems metams seniūnijai numatyta skirti 2,95 mln. eurų. Šiems metams skirta 846 tūkst. Eur. Pagrindinis miesto tvarkymo rangovas – UAB „Šilutės komunalininkas“. Šiemet iš jo numatoma pirkti darbų maždaug už pusę milijono eurų, dar apie 60 tūkst. eurų bus skirta gatvių apšvietimui. Beje, šiemet pirmą kartą gatvės apšviečiamos visu tamsiu paros laiku, o ne iki nustatytos valandos.
Seniūnas paaiškino, kad yra sudaryta kiekvieno mėnesio išlaidų lentelė ir numatytų sumų stengiamasi neviršyti. Jeigu dėl kokių priežasčių vieną mėnesį tenka išleisti daugiau, mažiau lėšų panaudojama kitą mėnesį. Darbai – sezoniniai, kasmet tie patys: rudenį vežami lapai, žiemą valomas sniegas, puošiama Kalėdų eglutė, pavasarį ir vasarą – valomos gatvės, sutvarkomas miestas po miesto šventės. Šių darbų pirkimo konkursus rengia Savivaldybė.
Apie viešuosius darbus seniūnas sakė, kad dauguma jų atliekama kaimiškoje Šilutės seniūnijos dalyje, nes tai yra daug pigiau, negu šias paslaugas pirkti iš komunalininkų. Taip yra todėl, kad už pašalpas iš darbo biržos atsiųstiems žmonėms pusę uždarbio sumoka pati darbo birža, už nusižengimus dirbantieji viešuosius darbus atlygio negauna. Tik naudos iš tokių darbininkų nedaug. Pasak seniūno, penki žmonės nuveikia tiek, kiek normaliomis sąlygomis padarytų vienas. Be to, dėl darbo saugos reikalavimų tokiems darbuotojams negalima patikėti technikos bei didesnį pavojų keliančių įrankių. Šilutės mieste iš darbo biržos atsiųsti žmonės dažniausiai prižiūri želdinius, renka šiukšles. O žolynus ir vejas šienauja komunalininkai.
UAB „Šilutės komunalininkas“ vadovas Audrius Benkunskas sakė, kad jų įmonė su Šilutės seniūnija bendradarbiauja trejiems metams pasirašomų sutarčių pagrindu. Pagrindiniai darbai, kuriuos atlieka UAB „Šilutės komunalininkas“: žaliųjų plotų, miesto elektros įrenginių priežiūra, gatvių valymas, šiukšlių vežimas. Santykiai su darbo biržos atsiųstais žmonėmis čia kitokie nei seniūnijoje. Žmonės iš darbo biržos įdarbinami pagal įvairias programas. Už pašalpas dirbančių žmonių paslaugomis UAB „Šilutės komunalininkas“ nesinaudoja dėl menko jų darbo efektyvumo.
Komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas teiravosi, kaip perkami darbai, nes jų apimtis nebūna vienoda. Pavyzdžiui, vienais metais prisninga daug, kitais – sniego beveik nebūna.
A. Benkunskas paaiškino, kad atlikus kiekvieną darbą surašomas aktas ir už tą darbą atsiskaitoma. Seniūnas pridūrė, kad dirbama pagal poreikį. Jeigu nereikia, gatvių nevaloma. Anot seniūno pavaduotojo Algirdo Ivanausko, įprastai centrinės miesto gatvės valomos tris, o šalutinės – du kartus per savaitę, nors būna, kad tenka valyti ir kasdien. Jeigu pavyksta sutaupyti lėšų, jos naudojamos aplinkai tvarkyti. Darbų pirkimo konkursai vyksta pagal prižiūrimus plotus, nes pirkti pagal atliekamus darbus nenaudinga. Mat vieni darbai apsimoka labiau, kiti – mažiau.
Komiteto narys Zigmantas Jaunius teiravosi, kodėl išlaidos miesto priežiūrai nuolatos didėja. R. Steponkus paaiškino, kad Vyriausybė vis didina minimalią algą, nuolat kylą sąvartyno paslaugos ir t. t.
Visoms mūsų rajono seniūnijoms nupirkti traktoriai su prikabinamais padargais. Ekonomikos ir finansų komiteto nariai domėjosi, ar ne pigiau būtų tiesiog pirkti paslaugas, nes įsigyta technika ir jos priežiūra reikalauja papildomų lėšų. Šilutės seniūnas paaiškino, kad neretai gerokai pigiau būna nedidelės apimties darbams naudoti nuosavą techniką, negu pirkti darbus iš komunalininkų. Tuo tarpu seniūnijos kaimuose ir nesą iš ko tas paslaugas pirkti, todėl be nuosavos technikos jos sunkiai išsiverstų.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,