Svajonės paviliotas Kintuose stato laivą

Vilniuje gyvenantis Laurynas Juodeška vis dažniau grįžta į senelių ir tėvų namus Kintuose ir vis labiau čia įsitvirtina: atstatė senuosius senelių namus, susidomėjo krašto istorija, pradėjo daryti vėtrunges ir kitus mokyti. Laurynas atvirauja, kad visada žavėjosi ekstremaliu sportu, vandens ir oro stichijomis. Prieš keletą metų pirmą kartą sėdęs į burinį laivą dalyvavo „Paršelio regatoje“. Nuo tada užsikrėtė buriavimu.

Laurynas Juodeška Kintuose meistrauja žvejybinę valtį.

Paviliotas svajonės plaukioti mariomis plazdant vėjo ištemptoms burėms nusprendė statyti laivą. Tokia svajonė užvaldė, matyt, neatsitiktinai. Jo senelis, būdamas 12 metų, su savo tėvais atvyko gyventi į Pamario kraštą. Netruko čia pritapti, pamilti šią žemę, įsilieti į bendruomenės gyvenimą, mokytis iš vietos gyventojų čia vyravusių amatų. Pamario krašte netrūko žvejų, kurie iš žvejybos pelnė sau ir savo šeimai duoną. Žvejai ne tik žvejojo, bet ir patys gamino valtis, kai kurie kreipdavosi į meistrą. Lauryno senelis buvo pasidaręs valtį, su ja plaukdavęs žvejoti. Kuršių mariose žvejojantys žmonės nuo seno turėjo tik šiam vandens telkiniui būdingas burines valtis. Jos buvo vadinamos priklausomai nuo to, kokiais tinklais buvo žvejojama: kurėnais, kiudelinėmis, bradininėmis, venterinėmis. Kiekvienas kurėnas ant pagrindinio stiebo turėjo pritvirtintą vėtrungę, nusakančią, iš kurio kaimo ta valtis.
Valtį, kurią Laurynas vadina mažąja kurėno sese, meistrauja kartu su laivadirbiu Simu Knapkiu. Laurynas tokio darbo imtis vienas dar nesiryžo – mano, kad tai ne kiekvieno nosiai. Valčiai pagaminti reikia ne tik medienos, bet ir patirties. Simui ši valtis – jau aštuntoji. Laurynas šypsos: nors jam ši valtis ir pirmoji, užtat skaičius 8 jam nešąs sėkmę.
Valties gamybai parašė projektą ir laimėjo Lietuvos kultūros tarybos finansavimą. Finansinė parama buvo puikus startas.
Valties gamybos procesas nėra greitas, ypač jei norima kokybės. Valtį pradėjo gaminti birželio pabaigoje, užbaigti planuoja prieš Naujuosius. Laivo statybai panaudota 17 lentų, kurių kiekviena siekia 10 metrų. Laivo ilgis – bemaž 7 metrai. Kol laivas bus nuleistas į vandenį ir iškels bures, darbų netrūks ir kitąmet.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite