Susitikimas su režisiere–tapytoja iš Bliūdsukių Diana Behm, kuri dirba auklėtoja

 

Aną penktadienį Švėkšnoje gyvuojančio Tradicinių amatų centro mansardoje atidaryta Dianos Behm tapybos darbų paroda. Švėkšniške save laikanti Diana Behm su vyru Hansu ir mama  gyvena Bliūdsukių kaimo vienkiemyje, dirba „Diemedžio“ ugdymo centre, Vilkėno kaime. Parodos autorę sveikino švėkšniškiai, jos kaimo bendruomenės nariai, bendradarbės, auklėtiniai. Parodą galima apžiūrėti ir dabar. Pakalbinau autorę: 

-Diana, iš kur tiek paveikslų?

-Per pusę metų padariau, bet galvojau gal kokius penkerius metus… Trisdešimt paveikslų čia kabo, pora dar liko namie.

-Maniau, kad atsakysit: „Iš spintos“, kaip rašėte savo feisbuko lentoje… Kada geriausiai taposi?

-Vakarais. Pirmą, antrą baigiu. Mamai ir vyrui Hansui prisakau manęs nešnekinti ir nieko neklausinėti. Visi namų darbai ir ruoša būna atlikta iki 21-os valandos. Tada pakvimpa akrilu, ima margėti drobė.

-Iš kur tas potraukis tapyti? Gal teko menus studijuoti?

-Kai tik pradėjau vaikščioti, nuo tada ir piešiu. Vaikystėje gyvenome name, Vilkėno g. 5 – vienintelis tuo metu namas su patogumais buvo Švėkšnoje. O koks nuostabus buvo sodas, – menu, švėkšniškiai jį vadindavo Čechovo sodu… Antrame to namo aukšte buvo įsikūręs Zigmas Kybartas, praeityje garsaus Švėkšnos provizoriaus Kaulakio sesers vyras. Jis buvo skulptorius, tapytojas, Kaune baigęs dailės akademiją. Tai jis visokių spalvų, popieriaus man duodavo – dar didesnis ūpas apimdavo. Tėvo pusseserė – dailininkė. Pati menų nestudijavau, Klaipėdos konservatorijoje baigiau režisūrą. Kažkada galvojau apie meno studijas, bet mane atkalbėjo. Girdi, ten tik ponų vaikus priima…

-Vadinasi, diplomuota dramos režisierė, o režisuojate paprasto gyvenimo scenas Švėkšnos ugdymo centre „Diemedis“…

-Taip, mano auklėtiniai nelengvi, bet šiaip taip surandame bendrą kalbą…

-Iš kur kūrybinės idėjos?

-Aš ir pati nežinau, kas bus, kai stoju prie molberto. Pasirenku spalvas, susidėlioju ir pradedu. Pamažu kažkas ima ryškėti… Kartais koks sakinys galvoje kirba, matyta detalė būna įsirėžusi…

-Tapyba ne iš natūros?

-… iš galvos.

-Girdėjau, kad gyvenate Bliūdsukiuose, vienkiemyje, kažkur netoli – pamiškė. Aplinkui ožkos ganosi…

-Laikiau keturias ožkas ir ožį. Gausybė prisiveisė, nebeįmanoma tapo. Ir avių turėjau. O dar šunys ir katės! Pajuokauju, kad tik asilo ir dramblio sodyboje betrūksta… Beje, kažkada šioje vietoje turtingų ir garsių Beinorių ūkio būta. Tik sudegė viskas.

-Už kiek galima įsigyti tamstos paveikslą?

-Aš sau tapau. Kartais padovanoju ar kokį į ėdalą šunims išmainau… Juk turiu šių gyvūnų visą pulką. Gal ta meilė gyvūnams iš tėvo (Vytautas Maldeikis), kuris veterinorius buvo.

„Ir į ką tu atsigimei! Tikra ragana esi…“ – į mūsų pokalbį įsiterpia ponia Aldona, kurią galima pavadinti šios parodos moderatore, mat parodos autorė draugės kategoriškai paprašė kalbėti parodos atidaryme, prigrasinusi, kad jokios parodos nebus, jeigu ši nesutiks ką nors apie jos paveikslus papasakoti.

„Tu moki. O aš pati ką pasakysiu? Juk mane čia visi kaip nuluptą žino“. Aldona muistėsi, bet ko nepadarysi, kai draugė prašo…

„Ar čia mane nupiešei?, – teiravosi kaimynė Liuda.

Taigi toliau pasakoja Aldona Toleikė:

-„Gerai atmenu pirmą šios tapytojos kūrinių parodą Švėkšnos bibliotekoje. Prieš parodos atidarymą Diana taip jaudinosi, kad atrodė, jog niekada jos kūriniai nebuvo niekur eksponuoti. Sienos, nukabinėtos paveikslais mirgėjo ir gražiausiomis spalvomis spinduliavo gerą nuotaiką. Diana švelniai priekaištavo savo mamai, kad ji čia ,,užvirė“ tą košę, paviešinusi, kad jos duktė jau seniai tapo, yra žinoma užsienyje, kur gyveno visą dešimtmetį. Jos mama, buvusi medikė Justina Maldeikienė, ,,teisinosi“, kad nebegali susitvarkyti su dukters piešinių bagažu, namai tiesiog užversti ir vis dar papildomi naujais.

Vėliau supratau tą menininkės virpančią iš jaudulio būseną – netrukus spręsis ir išaiškės gyvybiškai  Dianai svarbi tiesa. Gyvenimas ir nusistovėjusi kūrybinė patirtis užsienyje jau buvo praeitis: tąkart  dailininkė su savo kūrybos vaisiais stojo ant naujo kelio tėvynėje, kuriuo įžengs į pripažinimo, palaikymo periodą ir bus ,,pasveikinta“ arba viską teks pradėti iš pradžių.

Visas  parodos pristatymas buvo kupinas pakilios šventiškos nuotaikos, naujų atradimų ir nuostabą keliančių emocijų. Tapytoja buvo ,,pasveikinta“ nustebintų, sužavėtų parodos dalyvių, vyko nuoširdžios užsitęsusios diskusijos.

Piešė Diana vaikystėje, piešė mokyklos laikais, tačiau tai nebuvo kūrybinio įkarščio metas ir rimto požiūrio tapybą sieti su ateities planais neturėjo. Vėliau gyvenimas suteikė galimybę gyventi šalia dailininko, tada, sako Diana ir pajuto poreikį pačiai piešti.

Tikra galimybė atsidėti šiai svajonei atėjo dar vėliau, tačiau Diana suprato, kad nesusipažinusi su profesiniais tapymo pagrindais, o tik savamokslio darbas šioje srityje neturi perspektyvos. Norą išmokti ir tapyti skatino pažintis su garsiais Vokietijos tapytojais, pas kuriuos Diana  sėmėsi žinių.

Tada prasidėjo toji palaiminga gyvenimo dalis, kurioje tapytoja jautėsi kupina gyvos grožio energijos, kuri gulė ant drobės, medžio, stiklo, šilko. Po metų, kitų tapytojos paveikslai kabėjo meno galerijose Giustrovo mieste, Vokietijoje. Didelio formato, ryškius, linksmomis spalvomis spinduliuojančius paveikslus įsigydavo miesto švietimo įstaigos, pavieniai žmonės. Ne vienas buvo nupirktas turistų iš Norvegijos, Prancūzijos, Japonijos. Naujas, savyje atrastas ir visomis vaivorykštės spalvomis sušvitęs užsiėmimas puikiai derinosi su visais gyvenimo sąskambiais. Didelę dalį savo paveikslų menininkė išdovanojo draugams, pažįstamiems, kaimynams.

Po dešimtmečio grįžusi į Lietuvą, Diana jau buvo stipri, kupina savo ekspresijos ir kūrybiško raiškumo profesionalė, atvira fantazijos pliūpsniams, gebanti įpinti į savo darbus intriguojančios paslapties. Lankiausi visose tapytojos darbų parodose ir nuolatos prie kiekvieno jos paveikslo vyko diskusijos. Domino tapymo technika, nes iš pradžių Diana tapė čia dar nematytu taškinio tapymo stiliumi. Žmonėms patinka Dianos piešiniuose jaučiamas jaunatviškas brandumas, jausmų išraiškingumas, atvirumas su lengvu mistiniu šešėliu.

Šiaip tapytojos darbuose galima rasti ir kitokių tapymo keistenybių: sudėtingos tapymo technikos, savotiško užburiančio kolorito atspalvių, išmonės susiejimą į harmoningą vienovę. Įmantriai tapytoja geba pateikti peizažo žanro piešinius. Ant drobių liejasi gamtos kaita, tobula jos  harmonija, metų laikų tėkmės atspalviai su savotiškomis gamtos mįslėmis. Ne visada realiais, tikroviškais vaizdais, bet su virpančiomis, tarpusavyje supintomis realybės ir fantazijos gijomis. Per ilgą kūrybinį laikotarpį tapo aišku, kad menininkės kūryba nestokoja individualumo atšvaitų.

Prigimtinis talentas menui kartais į asmeninį Dianos gyvenimą įneša chaotiškumo, atsižadėjimo svarbių, malonių gyvenimo akimirkų, atskiria nuo kasdienių buities būtinybių. Tačiau ji sėkmingai įprato derinti gyvenimiškus ir kūrybinius reikalus, sujungė juos į kupiną nebylios harmonijos visumą, padedančią tapytojai pasiekti gyvenimo ir kūrybos pilnatvę.“

Tokios Aldonos Toleikės pastabos buvo perskaitytos atidarant šią Dianos Behm parodą.

O pokalbį su parodos autore užbaigiau klausimu:

-O kodėl Aldona tamstą pavadino „tikra ragana“? Raganaujate…

-Nebent gerąja prasme… Bjaurių savybių neturiu. Jei ką ir apgausiu, tai tik juokais. Nors apie žoles daug išmanau…

Kalbino ir fotografavo Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nuo antros Velykų dienos vairuotojų laukia pokyčiai

Balandžio 1 d., pirmadienį, kai yra antroji Velykų diena, o laikrodžiai sekmadienio naktį pasukti viena valanda į priekį, pereita į vasaros laiką, vairuotojų laukia pokyčiai. Tad susikaupti šventinį ilgąjį savaitgalį teks daugiau.  Antrąją Velykų dieną, balandžio 1-ąją, nors minima ir melagių diena, šalies magistraliniuose keliuose ir greitkeliuose keičiasi maksimalus leistinas greitis. Nuo balandžio 1 iki spalio 31 dienos lengvųjų automobilių, motociklų ir triračių vairuotojai greitkeliuose gali važiuoti maksimaliu 120 km/val. greičiu, o magistralėse – 130 km/val. greičiu. Balandį prasideda vasarinių

Valstybė ir šiemet skatins stojančiuosius į pedagogiką

Šiemet į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kiek ir pernai. Tačiau siekiama priimti kuo daugiau stojančiųjų į darbo rinkai svarbias studijas. Pirmą kartą formuojama atskira konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,7 mln. eurų (2023 m. – 14,1 mln. eurų). Tokį sprendimą šiandien Vyriausybė. „Norime paskatinti jaunuolius rinktis tas specialybes, kurios labai svarbios valstybei, darbo rinkai. Stebint augantį tam tikrų specialistų poreikį, šiemet vėl

Policija – apie įvykius Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Kovo 27 d. naktį bute Juknaičiuose rastas vyro, gim. 1964 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Kovo 27 d. ankstų rytą namuose Bikavėnų k., Vainuto sen., rastas moters, gim. 1977 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Kovo 27 d. popietę namuose Jaunimo al., Šilutėje, pas jaunuolį, gim. 2005 m., rasta 10 vnt. buteliukų, kuriuose galimai yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Orai: dienomis bus keliolika laipsnių šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artimiausiomis dienomis. Gera žinia – bus šilta. Kovo 28 d., ketvirtadienį, naktis buvo be lietaus. Vėjas pietryčių, 8-13 m/s. Temperatūra 2-7 laipsniai šilumos. Dieną pietvakarių Lietuvoje daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietryčių, 9-14 m/s, kai kur gūsiai 15 m/s. Temperatūra 12-17 laipsnių šilumos. Kovo 29 d., penktadienį, naktį daug kur palis, dieną vietomis silpnas lietus. Vėjas naktį pietryčių, pereinantis į pietvakarių, 7-12 m/s, dieną pietvakarių, pietų, 8-13 m/s, kai kur gūsiai iki

Taip pat skaitykite