Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

LVK  Pasiruošimo Popiežiaus vizitui komunikacijos nuotr.

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!”
Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų.
Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir per 800 kunigų, tarp jų buvo atstovų iš Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos, Islandijos.
Altoriaus scenoje stovėjo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo originalas ir popiežiaus pernai palaimintuoju paskelbto Teofiliaus Matulionio relikvijos. Šalia paveikslo marmurinėje vazoje buvo „pamerkta“ Italijos meistrų pagaminta auksinė rožė. Ji yra atsidavimu Mergelei Marijai garsėjančio popiežiaus pamaldumo dovana (votas) Lietuvos Globėjai – Trakų Dievo Motinai.

Pasaulio Katalikų bažnyčios centras sekmadienį buvo: popiežiaus aukojamose Mišiose dalyvauvo per 90 tūkst. žmonių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Popiežiui Pranciškui ir jam patarnaujantiems diakonams skirtus liturginius rūbus audė ir siuvo Paštuvoje gyvenančios vienuolės basosios karmelitės. Jos taip pat sukūrė šioms šv. Mišioms skirtus kunigų liturginius rūbus.
Šv. Mišios buvo aukojamos lotynų kalba. Šventajai Komunijai dalyti pasitelkta daugiau kaip 200 žmonių: kunigų, paruoštų pasauliečių, seminaristų.
Vidurdienį visam pasauliui iš Kauno tiesiogiai transliuojama „Viešpaties angelo“ malda bei popiežiaus kalba prieš ją, kurios laukia ne tik bažnytinės, bet ir pasaulietinės žiniasklaidos žmonės.
Popiežiaus Pranciškaus aukojamose šv. Mišiose Kauno Santakoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak Prezidentės, šiandien esame liudininkai, kaip tikėjimas gali suvienyti žmones, sutelkti mintis patiems geriausiems tikslams ir pasitikėjimui vieni kitais.

Pasibaigus šv. Mišioms pontifikas padėkojo Lietuvos prezidentei ir kitiems Lietuvos valdžios atstovams, taip pat vyskupams ir jų bendradarbiams už vizito parengimą: „Dėkoju visiems tiems, kurie prie to įvairiais būdais prisidėjo, taip pat ir malda. Šią popietę melsiuosi prie paminklo Geto aukoms Vilniuje, minint 75 metų sukaktį nuo jo sunaikinimo. Aukščiausiasis telaimina dialogą ir bendrą įsipareigojimą dėl teisingumo ir taikos“, – sakė Šventasis Tėvas.

Šios dienos pavakarę Vilniuje Prezidentė Rūdninkų aikštėje kartu su Šventuoju Tėvu pagerbs Vilniaus geto aukų atminimą. Šventasis Tėvas sustos tyliai maldai prie paminklo. Sekmadienį, Lietuvos žydų genocido dieną, sukanka 75 metai, kai buvo likviduotas Vilniaus getas, o jo gyventojai sušaudyti Paneriuose arba išvežti į nacių koncentracijos lagerius.
Šalies vadovės teigimu, karo metais prarasta didelė žydų bendruomenė – skaudi Lietuvos netektis. Simboliška, kad popiežius būtent šiandien meldžiasi geto tragediją mininčioje vietoje.
Toliau valstybės vadovė kartu su popiežiumi vyks į Okupacijų ir laisvės kovų muziejų. Čia, buvusiame KGB vidaus kalėjime, Šventasis Tėvas melsis prie kelių kalinių kamerų, kuriose kalėjo už tikėjimo laisvę kovojantys tikintieji ir kunigai. Drauge su Lukiškių aikštėje susirinkusiais žmonėmis Popiežius prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms melsis už visus, kalėjusius ir žuvusius dėl Lietuvos laisvės.
Prezidentės teigimu, Katalikų bažnyčia suvaidino ypač svarbų vaidmenį kovoje su okupaciniu režimu. Tikinčiųjų ir dvasininkų pastangos saugoti bei skleisti draudžiamą tikėjimą, kovoti už valstybės ir piliečių laisvę buvo reikšmingas žingsnis siekiant Lietuvos nepriklausomybės. Mums brangus popiežiaus dėmesys pasiaukojamai tautos kovai už laisvę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Prancūzijos prezidentas E. Macronas pažadėjo, kad Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra bus atstatyta

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo prancūzų tautai, kad nuo gaisro nukentėjusi Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra bus atstatyta. Valstybės vadovas tai pareiškė pirmadienį vėlai vakare aikštėje prie katedros.  „Aš jums pažadu, kad mes atstatysime katedrą. Visi kartu. Nuo rytdienos bus pradėtos rinkti lėšos tiek Prancūzijoje, tiek užsienyje“, – sakė E. Macronas. „Ši katedra – Prancūzijos istorijos dalis. Mes ja didžiuojamės, mes ją pastatėme prieš daugiau kaip 800 metų, mes ją gražinome ir plėtėme šimtmetis po šimtmečio“, – priminė prezidentas. „Aš

Trečiadienį bus tikrinama Gyventojų perspėjimo sistema

Trečiadienį, balandžio 17 dieną, 11.52 val., bus tikrinama Perspėjimo sistema. Šalies gyventojai girdės sirenų gausmą, centralizuoto valdymo sirenos bus įjungtos garsiniu signalu „Dėmesio visiems“, taip pat gyventojams bus išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus apie sistemos patikrinimą.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atkreipia dėmesį, kad šie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos priims tik tie telefonai, kuriuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija. Telefonų nustatymo instrukcijos ir daugiau informacijos apie šią sistemą pateikiama interneto svetainėje www.lt72.lt. Patikrinimo

Tiksliuosius mokslus Lietuvoje bus galima studijuoti nemokamai

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius pranešė, kad jo vadovaujama ministerija iš vidinių resursų rems tų tiksliuosius mokslus nusprendusių studijuoti jaunuolių bakalauro mokslus, kurie nepateks į valstybės finansuojamas vietas. Tokiu būdu visiems informatikos, inžinerinių technologijų, matematikos ir gyvybės mokslus studijuojantiems jaunuoliams Lietuvos universitetuose ir kolegijose mokslas bus nemokamas.  Pasak ministro V. Sinkevičiaus, tokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai, o tikslieji mokslai yra ekonomikos variklis, todėl nuspręsta, finansuojant studijas, paskatinti jaunuolius studijuoti tiksliuosius mokslus. „Valstybė nebegali blaškytis, kvalifikuotų specialistų, ypač informacinių