Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

LVK  Pasiruošimo Popiežiaus vizitui komunikacijos nuotr.

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!”
Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų.
Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir per 800 kunigų, tarp jų buvo atstovų iš Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos, Islandijos.
Altoriaus scenoje stovėjo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo originalas ir popiežiaus pernai palaimintuoju paskelbto Teofiliaus Matulionio relikvijos. Šalia paveikslo marmurinėje vazoje buvo „pamerkta“ Italijos meistrų pagaminta auksinė rožė. Ji yra atsidavimu Mergelei Marijai garsėjančio popiežiaus pamaldumo dovana (votas) Lietuvos Globėjai – Trakų Dievo Motinai.

Pasaulio Katalikų bažnyčios centras sekmadienį buvo: popiežiaus aukojamose Mišiose dalyvauvo per 90 tūkst. žmonių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Popiežiui Pranciškui ir jam patarnaujantiems diakonams skirtus liturginius rūbus audė ir siuvo Paštuvoje gyvenančios vienuolės basosios karmelitės. Jos taip pat sukūrė šioms šv. Mišioms skirtus kunigų liturginius rūbus.
Šv. Mišios buvo aukojamos lotynų kalba. Šventajai Komunijai dalyti pasitelkta daugiau kaip 200 žmonių: kunigų, paruoštų pasauliečių, seminaristų.
Vidurdienį visam pasauliui iš Kauno tiesiogiai transliuojama „Viešpaties angelo“ malda bei popiežiaus kalba prieš ją, kurios laukia ne tik bažnytinės, bet ir pasaulietinės žiniasklaidos žmonės.
Popiežiaus Pranciškaus aukojamose šv. Mišiose Kauno Santakoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak Prezidentės, šiandien esame liudininkai, kaip tikėjimas gali suvienyti žmones, sutelkti mintis patiems geriausiems tikslams ir pasitikėjimui vieni kitais.

Pasibaigus šv. Mišioms pontifikas padėkojo Lietuvos prezidentei ir kitiems Lietuvos valdžios atstovams, taip pat vyskupams ir jų bendradarbiams už vizito parengimą: „Dėkoju visiems tiems, kurie prie to įvairiais būdais prisidėjo, taip pat ir malda. Šią popietę melsiuosi prie paminklo Geto aukoms Vilniuje, minint 75 metų sukaktį nuo jo sunaikinimo. Aukščiausiasis telaimina dialogą ir bendrą įsipareigojimą dėl teisingumo ir taikos“, – sakė Šventasis Tėvas.

Šios dienos pavakarę Vilniuje Prezidentė Rūdninkų aikštėje kartu su Šventuoju Tėvu pagerbs Vilniaus geto aukų atminimą. Šventasis Tėvas sustos tyliai maldai prie paminklo. Sekmadienį, Lietuvos žydų genocido dieną, sukanka 75 metai, kai buvo likviduotas Vilniaus getas, o jo gyventojai sušaudyti Paneriuose arba išvežti į nacių koncentracijos lagerius.
Šalies vadovės teigimu, karo metais prarasta didelė žydų bendruomenė – skaudi Lietuvos netektis. Simboliška, kad popiežius būtent šiandien meldžiasi geto tragediją mininčioje vietoje.
Toliau valstybės vadovė kartu su popiežiumi vyks į Okupacijų ir laisvės kovų muziejų. Čia, buvusiame KGB vidaus kalėjime, Šventasis Tėvas melsis prie kelių kalinių kamerų, kuriose kalėjo už tikėjimo laisvę kovojantys tikintieji ir kunigai. Drauge su Lukiškių aikštėje susirinkusiais žmonėmis Popiežius prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms melsis už visus, kalėjusius ir žuvusius dėl Lietuvos laisvės.
Prezidentės teigimu, Katalikų bažnyčia suvaidino ypač svarbų vaidmenį kovoje su okupaciniu režimu. Tikinčiųjų ir dvasininkų pastangos saugoti bei skleisti draudžiamą tikėjimą, kovoti už valstybės ir piliečių laisvę buvo reikšmingas žingsnis siekiant Lietuvos nepriklausomybės. Mums brangus popiežiaus dėmesys pasiaukojamai tautos kovai už laisvę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais. Klubo vizija Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis

Rusniškiai nesiliauja stebinę: estakados darbininkams numezgė vilnones kojines

Ketvirtadienį estakadą tiesiančios statybų bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai ant sumontuoto sijų karkaso iškėlė pabaigtuvių vainiką. Ta proga Rusnės salos moterys numezgė statybininkams šiltas vilnones kojines. „Tądien estakados darbininkai užkėlė penkias paskutiniąsias sijas iš 170-ies, todėl norėjome juos pradžiuginti pietumis, šiltomis kojinėmis. Juk kelio ruožas bus rekonstruojamas ir žiemą, todėl norime, kad estakados vyrai būtų šiltai aprengti. Jei reikės numegsime ir pirštines”, – apie šią staigmeną pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Tai ne pirmasis siurprizas darbininkams iš Rusnės salos gyventojų. Dar

Pirmadienio rytas ne visiems Šilutėje buvo geras

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai su specializuotų padalinių vadovais, Šilutėje surengė reidą. Spalio 22-osios rytą nuo 7.10 iki 9.00 val. Tilžės ir Žemaičių Naumiesčio gatvių sankryžoje, Cintjoniškių ir Geležinkelio, Rusnės ir Tulpių, Žalgirio ir Tulpių, Klaipėdos ir Pramonės, Klaipėdos ir Aukštumalės gatvių sankryžose policijos pareigūnai tikrino vairuotojų blaivumą, kaip jie laikosi eismo taisyklių. Pareigūnus labai nustebino, kai Klaipėdos gatvėje sustabdžius maršrutinį autobusą ,,Kintai – Šilutė“,  paaiškėjo, kad autobusą vairuoja vyras, neturintis teisės vairuoti tos

Artimųjų kapams lankyti turėsime dvi laisvas dienas?

Seimas siūlo lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi projekto iniciatoriai. Po pristatymo