Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

LVK  Pasiruošimo Popiežiaus vizitui komunikacijos nuotr.

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!”
Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų.
Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir per 800 kunigų, tarp jų buvo atstovų iš Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos, Islandijos.
Altoriaus scenoje stovėjo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo originalas ir popiežiaus pernai palaimintuoju paskelbto Teofiliaus Matulionio relikvijos. Šalia paveikslo marmurinėje vazoje buvo „pamerkta“ Italijos meistrų pagaminta auksinė rožė. Ji yra atsidavimu Mergelei Marijai garsėjančio popiežiaus pamaldumo dovana (votas) Lietuvos Globėjai – Trakų Dievo Motinai.

Pasaulio Katalikų bažnyčios centras sekmadienį buvo: popiežiaus aukojamose Mišiose dalyvauvo per 90 tūkst. žmonių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Popiežiui Pranciškui ir jam patarnaujantiems diakonams skirtus liturginius rūbus audė ir siuvo Paštuvoje gyvenančios vienuolės basosios karmelitės. Jos taip pat sukūrė šioms šv. Mišioms skirtus kunigų liturginius rūbus.
Šv. Mišios buvo aukojamos lotynų kalba. Šventajai Komunijai dalyti pasitelkta daugiau kaip 200 žmonių: kunigų, paruoštų pasauliečių, seminaristų.
Vidurdienį visam pasauliui iš Kauno tiesiogiai transliuojama „Viešpaties angelo“ malda bei popiežiaus kalba prieš ją, kurios laukia ne tik bažnytinės, bet ir pasaulietinės žiniasklaidos žmonės.
Popiežiaus Pranciškaus aukojamose šv. Mišiose Kauno Santakoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak Prezidentės, šiandien esame liudininkai, kaip tikėjimas gali suvienyti žmones, sutelkti mintis patiems geriausiems tikslams ir pasitikėjimui vieni kitais.

Pasibaigus šv. Mišioms pontifikas padėkojo Lietuvos prezidentei ir kitiems Lietuvos valdžios atstovams, taip pat vyskupams ir jų bendradarbiams už vizito parengimą: „Dėkoju visiems tiems, kurie prie to įvairiais būdais prisidėjo, taip pat ir malda. Šią popietę melsiuosi prie paminklo Geto aukoms Vilniuje, minint 75 metų sukaktį nuo jo sunaikinimo. Aukščiausiasis telaimina dialogą ir bendrą įsipareigojimą dėl teisingumo ir taikos“, – sakė Šventasis Tėvas.

Šios dienos pavakarę Vilniuje Prezidentė Rūdninkų aikštėje kartu su Šventuoju Tėvu pagerbs Vilniaus geto aukų atminimą. Šventasis Tėvas sustos tyliai maldai prie paminklo. Sekmadienį, Lietuvos žydų genocido dieną, sukanka 75 metai, kai buvo likviduotas Vilniaus getas, o jo gyventojai sušaudyti Paneriuose arba išvežti į nacių koncentracijos lagerius.
Šalies vadovės teigimu, karo metais prarasta didelė žydų bendruomenė – skaudi Lietuvos netektis. Simboliška, kad popiežius būtent šiandien meldžiasi geto tragediją mininčioje vietoje.
Toliau valstybės vadovė kartu su popiežiumi vyks į Okupacijų ir laisvės kovų muziejų. Čia, buvusiame KGB vidaus kalėjime, Šventasis Tėvas melsis prie kelių kalinių kamerų, kuriose kalėjo už tikėjimo laisvę kovojantys tikintieji ir kunigai. Drauge su Lukiškių aikštėje susirinkusiais žmonėmis Popiežius prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms melsis už visus, kalėjusius ir žuvusius dėl Lietuvos laisvės.
Prezidentės teigimu, Katalikų bažnyčia suvaidino ypač svarbų vaidmenį kovoje su okupaciniu režimu. Tikinčiųjų ir dvasininkų pastangos saugoti bei skleisti draudžiamą tikėjimą, kovoti už valstybės ir piliečių laisvę buvo reikšmingas žingsnis siekiant Lietuvos nepriklausomybės. Mums brangus popiežiaus dėmesys pasiaukojamai tautos kovai už laisvę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite