„Suopio paunksmę“ aplankė 2000-oji viešnia

Nuotrauka atminčiai.

Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje lankėsi Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos 1a klasės mokiniai, lydimi mokytojos Linos Rimkuvienės ir mokytojos padėjėjos Laimos Paulikienės. Mažieji bibliotekos bičiuliai dalyvavo Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti skirtame interaktyvių literatūrinių edukacijų cikle „Atrask gimtosios kalbos grožį bibliotekoje!“.
Besibaigiant literatūriniams bei interaktyviems užsiėmimams vaikų laukė maloni staigmena – pirmokė Austėja Valaitytė tapo 2000-ąja edukacinio pasakų kambario ,,Suopio paunksmė“ viešnia. Bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė šia proga mergaitei įteikė reprezentacinį Pagėgių krašto leidinį „Pagėgiai. Šis kraštas kaip muzika…“.
,,Suopio paunksmė“ – bibliotekoje įrengta speciali erdvė, kur nuolatos vyksta edukaciniai – literatūriniai užsiėmimai, organizuojamos garsinio skaitymo valandėlės, viktorinos bei teatralizuoti pasakų vaidinimai. „Suopio paunksmėje“ mažyliai turi galimybę savo svajones patikėti stebuklingajam norus pildančiam knygų šuliniui, atrasti bei patirti įvairių nuotykių. Šį pilną paslapčių pasakų kambarį pamėgo ne tik jaunieji bibliotekos gerbėjai, bet mielai savąją vaikystę prisimenantys čia apsilankę vaikučių tėveliai, mamytės, seneliai. Maloniai kviečiame apsilankyti ir Jus!
Liudmila Fetingienė, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima