Suomijos bibliotekose – jaukios erdvės lankytojų poreikiams

Didelės erdvės Helsinkio centrinėje bibliotekoje.

Vykdant „Erasmus+“ mobilumo projektą „Naujos kompetencijos bibliotekininkams vystant neformalųjį suaugusiųjų švietimą“ gegužės 9–13 d. grupė Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos, Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės viešosios bibliotekos, Kretingos r. savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkių lankėsi Suomijos bibliotekose, jų padaliniuose ir kitose įstaigose, teikiančiose kultūros, švietimo, skaitmeninio raštingumo bei kitas paslaugas. Projekto metu tobulintos edukacinių programų rengimo ir vykdymo kompetencijos, domėtasi  neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, semtasi patirties stebint skandinavišką bibliotekinės veiklos modelį.

Pirmąją kelionės dieną

Lankytasi Helsinkio universiteto bibliotekoje, kuri atvira ne tik studentams, bet ir kitiems lankytojams. Paslaugos bibliotekoje ir nuotoliniu būdu teikiamos tarptautinei akademinei bendruomenei, susidedančiai iš daugiau kaip 50 tūkst. studentų. Universiteto biblioteką sudaro 4 padaliniai ir du mokymo centrai.

Toliau keliavome į istorinio neoklasikinio pastato unikalumą išsaugojusią Suomijos nacionalinę biblioteką, kuri atsakinga už kultūros paveldo saugojimą ir yra svarbiausia mokslinių tyrimų biblioteka šalyje.

Malonų įspūdį paliko ekskursija po Iso Omenos biblioteką, kur sužavėjo lankytojams pritaikytos jaukios erdvės. Čia galima ne tik skaityti, bet ir savarankiškai ar su bibliotekininko pagalba mokytis, ką nori daryti ar kurti. Lankytojų patogumui – kompiuteriai, 3D spausdintuvai, skeneris, laminavimo aparatas, įrenginys užrašams ir piešiniams spausdinti ant marškinėlių, ženklelių gaminimo aparatas, siuvimo mašina ir kt.

Lippulaivos bibliotekoje patogu lankytojams.

Lippulaivos biblioteka dideliame prekybos centre atidaryta kovo 31 d. Kuriant šią biblioteką aktyviai įtrauka vietos bendruomenė, kurios poreikiams ir pritaikytos įvairios paslaugos. Įrengta jaunimo erdvė, bendruomeninė virtuvė, kūrybos erdvė, vietos vaikams žaisti bei vartyti knygutes. Šioje bibliotekoje kiekvienas jaučiasi tarsi namuose.

Biblioteka – imigrantams

Tamperės miesto bibliotekoje mobilumo vizito dalyviams papasakota apie paslaugas imigrantams. Suomijoje bibliotekos yra tarpininkės žmonėms, atvykusiems iš Rytų bei Afrikos, mokantis suomių ar anglų kalbos, ieškant darbo, sprendžiant įvairius buitinius reikalus, integruojantis į visuomenę. Kalbų kavinė yra tradicinė bibliotekų paslauga, kurią teikti padeda savanoriai. Jie bendrauja su imigrantais suomiškai, supažindina juos su suomių kultūra. Svarbiausia yra bendrauti vietos kalba, jie gali nemokėti rašyti ar skaityti suomiškai, bet kalbėti moka.

Bibliotekoje konsultacijas imigrantams teikia ne tik bibliotekininkas, bet ir įvairių tarnybų ar įstaigų atstovai. Beje, Tamperės centrinė biblioteka dar žinoma kaip Metso biblioteka dėl savo panašumo į paukštį, kai žiūrima į pastatą iš viršaus. Interjeras išsiskiria natūraliomis medžiagomis, gamtai būdingomis neutraliomis spalvomis.

Čia įsikūręs ir kolektyvinis garažas, kūrybinė erdvė bei Metso muzikos skyrius, kur užsiregistravę lankytojai gali ateiti ir naudodamiesi įvairiais instrumentais kurti muziką, ją įsirašyti.

Edukacinė veikla

Sampolos bibliotekos auditorijoje vyko susitikimas su suaugusiųjų švietimo centro specialistais. Papasakoję apie vykdomas edukacines veiklas, jie bibliotekininkių grupei skyrė užduotį. Reikėjo iš pateiktų medžiagų sukurti atviruką, parašyti linkėjimą ir įdėjus į voką užrašyti gavėjo adresą.

Iš Sampolos pėsčiomis keliavome į Mukanetti, kur teikiama savanoriška kompiuterinio raštingumo paslauga senjorams. Pensinio amžiaus sulaukę žmonės savanorystės pagrindais moko savo bendraamžius naudotis planšetėmis, telefonais, kompiuteriais, atsako į klausimus, susijusius su šiuolaikinėmis technologijomis, taip mažindami skaitmeninio raštingumo atskirtį.

Lankėmės ir Turku mieste, kuris iki pat XIX a. buvo šalies sostinė. 1812 m., šaliai patekus Rusijos įtakon, sostinė perkelta į Helsinkį. Turku miestas šiandien vis dar sulaukia turistų ir vietinių žmonių dėmesio. Užsukome į Turku biblioteką, turinčią 12 padalinių ir dvi mobilias bibliotekas. Biblioteka yra regiono bibliotekų metodinis centras. Pagrindinė biblioteka turi keletą renginių ir parodų erdvių, daug skaitymo vietų, o jos padaliniai funkcionuoja ne tik kaip bibliotekos, bet ir kaip bendruomenių centrai. Turku miesto biblioteka teikia su muzika susijusias paslaugas (skolina instrumentus, perrašo įrašus ir t. t.).

Erdvės skirtos bendrauti

Paskutinę kelionės dieną Helsinkio centrinėje bibliotekoje Oodi mus pasitiko pedagoginės informacijos specialistė Riikka Leskinen, pristačiusi pranešimą apie neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Šios bibliotekos projektų vadovas Antii Sauli kalbėjo apie Helsinkio miesto biblioteką, kurios įspūdingas dizainas primena gyvenamą tiltą. Nustebino tai, kad knygas čia skirsto ir į reikiamas vietas nuveža robotai. Plečiant viešąsias zonas, Oodi bibliotekoje įrengtas kino teatras, įrašų studija, parodų salės, bendruomenės renginių zona, kavinė, restoranas.

Ši moderni biblioteka, stebinanti didžiulėmis erdvėmis, labiau skirta bendrauti, nes tik bendraudami žmonės kuria naujas idėjas, keičiasi nuomonėmis, tvirtina tarpusavio ryšius.

Visos didžiosios Suomijos bibliotekos turi bibliobusus, kurie pristato knygas bei teikia kitas bibliotekines paslaugas pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį iš vienos vietos į kitą, nes gyventojai turi gauti bibliotekų paslaugas nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

Suomijos bibliotekose vyrauja savitarnos sistema, populiarios e. knygos ir kitos el. priemonės, dirbama su imigrantais. Visos šios Skandinavijos šalies bibliotekos integruotos į bendruomenės lankomiausias vietas, jos yra modernios, gausiai aprūpintos dokumentų fondais. Svarbu, kad jos gali pasiūlyti ne tik prieigą prie informacijos, bet ir jaukias erdves bendrauti bei pačios skatinti diskusijas, į kurias įsiklausius kuriamos naujos paslaugos, įgyvendinamos lankytojams aktualios idėjos.

Projektą administruojanti organizacija – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Erasmus +“ programos lėšomis.

Žaneta Jokužytė,

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyresn. bibliotekininkė

#EPALE #AdultLearning #Erasmus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite