Suko Kristijono Donelaičio „Metų“ simbolinius ratus

1749 m. metrikų knygoje Kristijonas Donelaitis savo ranka įrašė: „Mano įpėdini, tegul tavo sūnūs… laiku išmoksta gerai lietuviškai“. Lietuvių literatūros klasiko palinkėjimas kaip priesakas gyvas ir šiandien. Ką tik nuaidėjusios jubiliejinės dainų šventės „Čia – mano namai“ atgarsiai pasiekė ir Šilutę. Į Šilutės bibliotekininkų surengtą renginį „Donelaitika: knyga, žodis, liturgija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“ suvažiavo mėgėjai teatralai iš visų Lietuvos etnografinių regionų.

„Ramytė“ tapo jungiamąja grandimi, Mažosios Lietuvos krašto dainomis sujungusi atvykusius vaidintojus iš kitų Lietuvos etnografinių regionų.

Ši teatro mėgėjų šventė yra vienas iš F. Bajoraičio viešosios bibliotekos parengtos ir įgyvendinamos visų metų knygos ir meno renginių Šilutėje programos „Kristijonas Donelaitis: epochos ir dabarties laiko sąskambiai“ renginių, skirtų bet kokio amžiaus, išsilavinimo ar pomėgių bibliotekos lankytojams.
Renginys, pavadintas „Dyvų dyvai“ pagal K. Donelaičio „Metus“, vyko per patį vidurvasarį, dulksnojant lietučiui bibliotekos vasaros kiemelyje. „Metus“ teatro kalba skaitė apie 70 scenos mėgėjų, 2014 m. Pasaulio lietuvių dainų šventės „Čia – mano namai“ dalyvių: Skapiškio kultūros namų teatras (Kupiškio r.), Tauragės kultūros centro liaudies teatras, Akmenės kultūros namų teatras, Marcinkonių mėgėjų teatras (Varėnos r.).
„Esam tos pačios žemės, kuria vaikščiojo grožinės literatūros pradininkas K. Donelaitis, Mažosios Lietuvos krašto žmonės. Tuo mes dikčiom didžiuojamės“, – tarmiškai sveikinosi šventės vedėja Vaida Galinskienė, tęsdama, kad lietuvininkai buvę sumanūs ir taupūs, o tas dorybes paveldėję šilutiškiai 2014-uosius, pavadintus K. Donelaičio ir Teatro metais, sudėjo į krūvą.
O kad būtų išlaikyta tautos vertinama Trejybė, demonstruojama ir parodų: bibliotekininkų parengtos keliaujančios parodos „Kristijono Donelaičio atminties keliu“, „Donelaitika: kompiuterinės grafikos interpretacijos“ bei Virgilijaus Jankausko fotografijų paroda „Donelaitis“.
Bibliotekininkų ketinimus parodas demonstruoti kiemelyje pakoregovavo vasaros lietus. Tačiau lietus jokių korekcijų negalėjo įnešti į sceną, kur K. Donelaičio „Metus“ skaitė ir vaidino scenos mėgėjai.

Marcinkonių mėgėjų teatro improvizacijos „Vasaros darbai“.

„Neįtikėtina! Vaidina aktoriai iš mano mamutės tėviškės“, – džiaugsmu dalijosi su savo sese ir aplinkiniais šilutiškė pedagogė Vena Juščiuvienė, į sceną išėjus teatro mėgėjams iš Skapiškio.
Sceną puošė keturis metų laikus simbolizuojantys ratai. Kiekvieną jų suko Lietuvos etnografiniams regionams atstovaujantys kolektyvai.
Mažosios Lietuvos regionui atstovavo ir pagrindine jungtimi tarp kolektyvų iš skirtingų Lietuvos etnografinių regionų buvo Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė“, vadovaujamas Giedrės Pocienės.
„Mes skaitėm iš naujo K. Donelaičio „Metus“. Skaitydami ieškojom, kaip grožinės literatūros klasiko K. Donelaičio aprašyti darbai atsispindi Mažosios Lietuvos liaudies dainose“, – kalbėjo „Ramytės“ kolektyvo narė V. Galinskienė, pridurdama, kad kolektyvas yra parengęs edukacinę programą „Lietuvininkų metų darbai ir čėsis“. Šilutiškiai, pirmieji pasukę „Metų ratą“ pagal K. Donelaitį, pirmiausia apdainavo „Pavasario linksmybes“. Atgimstančią gamtą bei visa, kas gyva, net blusas, kurios puolė ne tik būrus, bet kėsinosi ir į ponus, sukdami „Pavasario linksmybių“ ratą scenine kalba demonstravo skapiškėnai.
Vieną pagrindinių vasaros darbų – šienapjūtę apdainavusi „Ramytė“ pakvietė „Vasaros darbų“ ratą sukti linksmuosius dzūkus iš Marcinkonių. „Rudens gėrybių“ ratą sukę tauragiškiai pavaizdavo rudenį – vestuvių metą, o „Žiemos rūpesčius“ su žiemos meto darbais (miško kirtimas), žaidimais bei papročiais atspindėjo scenos mėgėjai iš Akmenės.

„Pavasario linksmybes“ vaizdavo skapiškėnai.

„Mes jums visiems norim pavėlyti, kad niekada nesustotų suktis metų ratai, kad visada po Lietuvos saulele pavasarį keistų vasara, o vasarą – ruduo, rudenį – žiema, o žiemą – pavasaris. Ir taip per amžių amžius… Kad mūsų ateinančios kartos po 300, 500 ar net 1000 metų, atsivertusios K. Donelaičio „Metus“ skaitytų“,e – linkėjo renginio vedėja V. Galinskienė.
Teatro kalba skaičiusiems K. Donelaičio „Metus“ dėkojo F. Bajoraičio bibliotekos vadovė Dalia Užpelkienė. Renginio, kurio idėjas finansavo Šilutės r. savivaldybė ir Lietuvos Kultūros taryba, programos dalyvius pasveikino ir padėkos raštus kolektyvų vadovams įteikė Savivaldybės vicemeras Algirdas Balčytis. Renginio dalyvius sveikino LR Seimo narys Artūras Skardžius.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 23

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite