Suko Kristijono Donelaičio „Metų“ simbolinius ratus

1749 m. metrikų knygoje Kristijonas Donelaitis savo ranka įrašė: „Mano įpėdini, tegul tavo sūnūs… laiku išmoksta gerai lietuviškai“. Lietuvių literatūros klasiko palinkėjimas kaip priesakas gyvas ir šiandien. Ką tik nuaidėjusios jubiliejinės dainų šventės „Čia – mano namai“ atgarsiai pasiekė ir Šilutę. Į Šilutės bibliotekininkų surengtą renginį „Donelaitika: knyga, žodis, liturgija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“ suvažiavo mėgėjai teatralai iš visų Lietuvos etnografinių regionų.

„Ramytė“ tapo jungiamąja grandimi, Mažosios Lietuvos krašto dainomis sujungusi atvykusius vaidintojus iš kitų Lietuvos etnografinių regionų.

Ši teatro mėgėjų šventė yra vienas iš F. Bajoraičio viešosios bibliotekos parengtos ir įgyvendinamos visų metų knygos ir meno renginių Šilutėje programos „Kristijonas Donelaitis: epochos ir dabarties laiko sąskambiai“ renginių, skirtų bet kokio amžiaus, išsilavinimo ar pomėgių bibliotekos lankytojams.
Renginys, pavadintas „Dyvų dyvai“ pagal K. Donelaičio „Metus“, vyko per patį vidurvasarį, dulksnojant lietučiui bibliotekos vasaros kiemelyje. „Metus“ teatro kalba skaitė apie 70 scenos mėgėjų, 2014 m. Pasaulio lietuvių dainų šventės „Čia – mano namai“ dalyvių: Skapiškio kultūros namų teatras (Kupiškio r.), Tauragės kultūros centro liaudies teatras, Akmenės kultūros namų teatras, Marcinkonių mėgėjų teatras (Varėnos r.).
„Esam tos pačios žemės, kuria vaikščiojo grožinės literatūros pradininkas K. Donelaitis, Mažosios Lietuvos krašto žmonės. Tuo mes dikčiom didžiuojamės“, – tarmiškai sveikinosi šventės vedėja Vaida Galinskienė, tęsdama, kad lietuvininkai buvę sumanūs ir taupūs, o tas dorybes paveldėję šilutiškiai 2014-uosius, pavadintus K. Donelaičio ir Teatro metais, sudėjo į krūvą.
O kad būtų išlaikyta tautos vertinama Trejybė, demonstruojama ir parodų: bibliotekininkų parengtos keliaujančios parodos „Kristijono Donelaičio atminties keliu“, „Donelaitika: kompiuterinės grafikos interpretacijos“ bei Virgilijaus Jankausko fotografijų paroda „Donelaitis“.
Bibliotekininkų ketinimus parodas demonstruoti kiemelyje pakoregovavo vasaros lietus. Tačiau lietus jokių korekcijų negalėjo įnešti į sceną, kur K. Donelaičio „Metus“ skaitė ir vaidino scenos mėgėjai.

Marcinkonių mėgėjų teatro improvizacijos „Vasaros darbai“.

„Neįtikėtina! Vaidina aktoriai iš mano mamutės tėviškės“, – džiaugsmu dalijosi su savo sese ir aplinkiniais šilutiškė pedagogė Vena Juščiuvienė, į sceną išėjus teatro mėgėjams iš Skapiškio.
Sceną puošė keturis metų laikus simbolizuojantys ratai. Kiekvieną jų suko Lietuvos etnografiniams regionams atstovaujantys kolektyvai.
Mažosios Lietuvos regionui atstovavo ir pagrindine jungtimi tarp kolektyvų iš skirtingų Lietuvos etnografinių regionų buvo Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė“, vadovaujamas Giedrės Pocienės.
„Mes skaitėm iš naujo K. Donelaičio „Metus“. Skaitydami ieškojom, kaip grožinės literatūros klasiko K. Donelaičio aprašyti darbai atsispindi Mažosios Lietuvos liaudies dainose“, – kalbėjo „Ramytės“ kolektyvo narė V. Galinskienė, pridurdama, kad kolektyvas yra parengęs edukacinę programą „Lietuvininkų metų darbai ir čėsis“. Šilutiškiai, pirmieji pasukę „Metų ratą“ pagal K. Donelaitį, pirmiausia apdainavo „Pavasario linksmybes“. Atgimstančią gamtą bei visa, kas gyva, net blusas, kurios puolė ne tik būrus, bet kėsinosi ir į ponus, sukdami „Pavasario linksmybių“ ratą scenine kalba demonstravo skapiškėnai.
Vieną pagrindinių vasaros darbų – šienapjūtę apdainavusi „Ramytė“ pakvietė „Vasaros darbų“ ratą sukti linksmuosius dzūkus iš Marcinkonių. „Rudens gėrybių“ ratą sukę tauragiškiai pavaizdavo rudenį – vestuvių metą, o „Žiemos rūpesčius“ su žiemos meto darbais (miško kirtimas), žaidimais bei papročiais atspindėjo scenos mėgėjai iš Akmenės.

„Pavasario linksmybes“ vaizdavo skapiškėnai.

„Mes jums visiems norim pavėlyti, kad niekada nesustotų suktis metų ratai, kad visada po Lietuvos saulele pavasarį keistų vasara, o vasarą – ruduo, rudenį – žiema, o žiemą – pavasaris. Ir taip per amžių amžius… Kad mūsų ateinančios kartos po 300, 500 ar net 1000 metų, atsivertusios K. Donelaičio „Metus“ skaitytų“,e – linkėjo renginio vedėja V. Galinskienė.
Teatro kalba skaičiusiems K. Donelaičio „Metus“ dėkojo F. Bajoraičio bibliotekos vadovė Dalia Užpelkienė. Renginio, kurio idėjas finansavo Šilutės r. savivaldybė ir Lietuvos Kultūros taryba, programos dalyvius pasveikino ir padėkos raštus kolektyvų vadovams įteikė Savivaldybės vicemeras Algirdas Balčytis. Renginio dalyvius sveikino LR Seimo narys Artūras Skardžius.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite