Sugrįžtančių paukščių laukia 255 inkilai

Minint Pasaulinę miškų dieną, kovo 21-ąją, miškininkai ir gamtos mylėtojai visuose šalies Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose iškėlė net kelis tūkstančius inkilų. Šventės „Paukščiai sugrįžta namo“ metu Šilutės rajono miškuose gamtai neabejingi kraštiečiai kartu su miškininkais iškėlė 255 naujus inkilus.

Šiemet Šilutės regioninio padalinio miškininkai drauge su Šilutės lopšelio-darželio „Pušelė“ direktore Virginija Čėsniene, priešmokyklinukais, jų pedagogėmis Dalyte Jokaitiene, Vitalija Petronyte, auklėtojomis Audrone Jociuviene ir Gražina Mizgeriene, Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos 2 klasės mokiniais, mokytoja Edita Šeputiene medžių viršūnėse iškėlė 55 inkilus. Inkilų kabinimo šventėje dalyvavo ir vaikų tėveliai.

Šilutės girininkijos girininkas Gedas Karolis (dešinėje) vaikams pademonstravo skirtingų rūšių inkilus. Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio vadovas Romas Gečas kairėje.

Šventės pradžioje Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio vadovas Romas Gečas informavo svečius apie inkilus, skirtingus jų dydžius ir aukštį: „Inkilo angos dydis priklauso nuo paukščio, kuriam skirtas namelis. Mažesnės angos inkilai skirti zylėms, varnėnams, apuokams – didesni. Taip pat inkilą reikia kabinti aukščiau, apsaugojant paukščius nuo plėšrūnų. Inkilai kabinami pietryčių pusėje“.

Valstybinių miškų urėdija jau dešimtmetį organizuoja inkilų kėlimo šventę Lietuvos miškuose, kurios metu kasmet iškeliama apie 3-4 tūkst. inkilų.

Mažieji miško bičiuliai stebėjo, kaip medžiuose kabinami inkilai.

Gražia draugyste su Šilutės miškininkais pasidžiaugė ir lopšelio-darželio „Pušelė“ direktorė. Padėkota, kad per 30 metų surengta ne viena šventė, kurių metu vaikai daug išmoksta ir susidraugauja su miškininkais. Jai antrino ir Pamario pagrindinės mokyklos mokytoja ir vaikai.

Inkilai – namai ir nuo pavojų

Nors saulė savo šiluma mūsų vis dar nelepina, miškininkai tikina, jog sparnuočiams inkilus reikia kelti kuo anksčiau, kad paukščiai turėtų laiko ne tik apsiprasti naujuose nameliuose, bet ir galėtų inkiluose pasislėpti nuo darganos.

Anot miškininkų, sugrįžtantys paukščiai ruošiasi perėjimo sezonui ir ieško tam tinkamos vietos, kur galėtų prisiglausti. Vieni suka lizdus, kiti įsikuria inkiluose, todėl svarbu, kad jie būtų saugūs, atsparūs besikeičiantiems orams ir galėtų apsaugoti paukščius bei jų jauniklius nuo plėšrūnų.

„Inkilų kėlimas gali padėti išsaugoti tam tikras paukščių rūšis, nes jiems būtina rasti saugią vietą, kur galėtų perėti. Pavyzdžiui, uralinės pelėdos, kukučiai, žalvarniai ir kiti reti paukščiai, kurių populiacijai didėti ir išlikti rūšims inkilai būtini. Jie tampa ne tik namais, bet ir prieglobsčiu nuo pavojų“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.

Kiekvieną pavasarį žmonės kelia inkilus įvairiose vietose – soduose, parkuose ar gyvenamųjų namų kiemuose. Tačiau Valstybinių miškų urėdija pabrėžia, kad inkilus būtina kelti ir miškuose.
Daugiausiai inkilų keliama zylėms, musinukėms, varnėnams ir kitiems smulkiems paukščiams, kadangi jų saugojimas yra tiesiogiai susijęs su miško apsauga.

Ketvirtadienį Šilutės girininkai drauge su vaikais iškėlė 55 naujus inkilus sugrįžtantiems paukščiams.

Pasigaminkite patys

Laukiant kasmetinės šventės paprasta ir patiems pasigaminti inkilą, tačiau būtina žinoti tam tikras taisykles, kad darbas nenueitų veltui, ir inkilai būtų naudojami pagal paskirtį. Anot miškininkų, svarbu žinoti, kad inkilų gamybai yra naudojamos sausos, neobliuotos lentos, nes paukščiams labai svarbu nelygūs paviršiai, į kuriuos yra patogiau įsikabinti, ypač jaunikliams paliekant inkilą. Lentų storis turėtų svyruoti nuo 1,5 cm iki 2,5 cm, tačiau inkilo stogui reikėtų rinktis storesnę lentą, kadangi tokia lėčiau pūva.

Taip pat gaminant inkilą nėra būtinas dvišlaitis arba specialiai pakreiptas stogelis, svarbiau, kad jis būtų pagamintas iš vientisos lentos ir būtų platesnis už inkilą. Stogo kraštai turi būti iškišti į priekį 4-6 cm, o į šonus – 2-3 cm. Siekiant apsaugoti inkilą nuo greitesnio supuvimo ir pasirūpinti paukščių saugumu, reikia atkreipti dėmesį ir į jo dugno bei priekinės sienelės gamybą. Inkilo dugną reikėtų įleisti į jo vidų, o ne kalti iš apačios, tai užtikrins stabilumą ir apsaugos dugną nuo puvimo ir iškritimo. Priekinei sienelei miškininkai rekomenduoja naudoti tvirtą, gerai išdžiūvusią, vientisą lentą, kadangi atsiradus įskilimui jame gali įstrigti paukščio koja ir sukelti pavojų jo gyvybei.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,

Po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu usėniškiu – izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai

Tauragės meras Dovydas Kaminskas praneša, kad po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu pacientu laikinai izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai. „Sekmadienį (kovo 29 d.) Šilutės rajono greitoji medicinos pagalba į Tauragės ligoninę dėl sveikatos sutrikimų atvežė Šilutės rajono gyventoją. Pacientas gydytas Anesteziologijos-reanimacijos skyriuje ir po 1 val. reanimobiliu pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje po tyrimų jam nustatyta COVID-19 infekcija“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Kaminskas. Tauragės meras informuoja, kad medikų personalas priėmimo skyriuje dirbo su visomis apsaugomis, o pacientą prižiūrėję

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma 2 metams atidėti karantino laikotarpio PSD įmokų mokėjimą

Siekiant palengvinti mokestinę naštą savarankiškai dirbantiems asmenims, sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga siūlo jiems atidėti ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimą. Šio laikotarpio nesumokėtas PSD įmokas, kaip siūlo ministras, jie turės susimokėti per 2 metus nuo ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo. Tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas įregistravęs A. Veryga sako, kad, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys, kurių PSD galiojimas priklauso nuo įmokos atitinkamu laikotarpiu (ne)sumokėjimo, bus laikomi apdraustais PSD ekstremaliosios

Šilutės rajone patvirtintas trečiasis koronaviruso atvejis

Šilutės r. savivaldybė skelbia, kad balandžio 2 dieną patvirtintas dar vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo – Šylių kaimo (Gardamo sen.) gyventojas. Šiuo metu jis gydomas Klaipėdos ligoninėje. Dėl dar vieno užsikrėtimo atvejo – Vainuto seniūnijos gyventojo – laukiama  atsakymo. Vainutiškis informavo turėjęs kontaktų su užsikrėtusiais koronavirusu. Apie trečiąjį Šilutės rajone koronaviruso atvejį „Pamariui” patvirtinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė dar negali. Mat dar nėra gauta tikslių duomenų. Daugiau informacijos apie šiuos atvejus „Pamarys” pateiks vėliau.