Sugrįžtančių paukščių laukia 255 inkilai

Minint Pasaulinę miškų dieną, kovo 21-ąją, miškininkai ir gamtos mylėtojai visuose šalies Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose iškėlė net kelis tūkstančius inkilų. Šventės „Paukščiai sugrįžta namo“ metu Šilutės rajono miškuose gamtai neabejingi kraštiečiai kartu su miškininkais iškėlė 255 naujus inkilus.

Šiemet Šilutės regioninio padalinio miškininkai drauge su Šilutės lopšelio-darželio „Pušelė“ direktore Virginija Čėsniene, priešmokyklinukais, jų pedagogėmis Dalyte Jokaitiene, Vitalija Petronyte, auklėtojomis Audrone Jociuviene ir Gražina Mizgeriene, Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos 2 klasės mokiniais, mokytoja Edita Šeputiene medžių viršūnėse iškėlė 55 inkilus. Inkilų kabinimo šventėje dalyvavo ir vaikų tėveliai.

Šilutės girininkijos girininkas Gedas Karolis (dešinėje) vaikams pademonstravo skirtingų rūšių inkilus. Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio vadovas Romas Gečas kairėje.

Šventės pradžioje Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio vadovas Romas Gečas informavo svečius apie inkilus, skirtingus jų dydžius ir aukštį: „Inkilo angos dydis priklauso nuo paukščio, kuriam skirtas namelis. Mažesnės angos inkilai skirti zylėms, varnėnams, apuokams – didesni. Taip pat inkilą reikia kabinti aukščiau, apsaugojant paukščius nuo plėšrūnų. Inkilai kabinami pietryčių pusėje“.

Valstybinių miškų urėdija jau dešimtmetį organizuoja inkilų kėlimo šventę Lietuvos miškuose, kurios metu kasmet iškeliama apie 3-4 tūkst. inkilų.

Mažieji miško bičiuliai stebėjo, kaip medžiuose kabinami inkilai.

Gražia draugyste su Šilutės miškininkais pasidžiaugė ir lopšelio-darželio „Pušelė“ direktorė. Padėkota, kad per 30 metų surengta ne viena šventė, kurių metu vaikai daug išmoksta ir susidraugauja su miškininkais. Jai antrino ir Pamario pagrindinės mokyklos mokytoja ir vaikai.

Inkilai – namai ir nuo pavojų

Nors saulė savo šiluma mūsų vis dar nelepina, miškininkai tikina, jog sparnuočiams inkilus reikia kelti kuo anksčiau, kad paukščiai turėtų laiko ne tik apsiprasti naujuose nameliuose, bet ir galėtų inkiluose pasislėpti nuo darganos.

Anot miškininkų, sugrįžtantys paukščiai ruošiasi perėjimo sezonui ir ieško tam tinkamos vietos, kur galėtų prisiglausti. Vieni suka lizdus, kiti įsikuria inkiluose, todėl svarbu, kad jie būtų saugūs, atsparūs besikeičiantiems orams ir galėtų apsaugoti paukščius bei jų jauniklius nuo plėšrūnų.

„Inkilų kėlimas gali padėti išsaugoti tam tikras paukščių rūšis, nes jiems būtina rasti saugią vietą, kur galėtų perėti. Pavyzdžiui, uralinės pelėdos, kukučiai, žalvarniai ir kiti reti paukščiai, kurių populiacijai didėti ir išlikti rūšims inkilai būtini. Jie tampa ne tik namais, bet ir prieglobsčiu nuo pavojų“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.

Kiekvieną pavasarį žmonės kelia inkilus įvairiose vietose – soduose, parkuose ar gyvenamųjų namų kiemuose. Tačiau Valstybinių miškų urėdija pabrėžia, kad inkilus būtina kelti ir miškuose.
Daugiausiai inkilų keliama zylėms, musinukėms, varnėnams ir kitiems smulkiems paukščiams, kadangi jų saugojimas yra tiesiogiai susijęs su miško apsauga.

Ketvirtadienį Šilutės girininkai drauge su vaikais iškėlė 55 naujus inkilus sugrįžtantiems paukščiams.

Pasigaminkite patys

Laukiant kasmetinės šventės paprasta ir patiems pasigaminti inkilą, tačiau būtina žinoti tam tikras taisykles, kad darbas nenueitų veltui, ir inkilai būtų naudojami pagal paskirtį. Anot miškininkų, svarbu žinoti, kad inkilų gamybai yra naudojamos sausos, neobliuotos lentos, nes paukščiams labai svarbu nelygūs paviršiai, į kuriuos yra patogiau įsikabinti, ypač jaunikliams paliekant inkilą. Lentų storis turėtų svyruoti nuo 1,5 cm iki 2,5 cm, tačiau inkilo stogui reikėtų rinktis storesnę lentą, kadangi tokia lėčiau pūva.

Taip pat gaminant inkilą nėra būtinas dvišlaitis arba specialiai pakreiptas stogelis, svarbiau, kad jis būtų pagamintas iš vientisos lentos ir būtų platesnis už inkilą. Stogo kraštai turi būti iškišti į priekį 4-6 cm, o į šonus – 2-3 cm. Siekiant apsaugoti inkilą nuo greitesnio supuvimo ir pasirūpinti paukščių saugumu, reikia atkreipti dėmesį ir į jo dugno bei priekinės sienelės gamybą. Inkilo dugną reikėtų įleisti į jo vidų, o ne kalti iš apačios, tai užtikrins stabilumą ir apsaugos dugną nuo puvimo ir iškritimo. Priekinei sienelei miškininkai rekomenduoja naudoti tvirtą, gerai išdžiūvusią, vientisą lentą, kadangi atsiradus įskilimui jame gali įstrigti paukščio koja ir sukelti pavojų jo gyvybei.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,