Sugrįžtančių paukščių laukia 255 inkilai

Minint Pasaulinę miškų dieną, kovo 21-ąją, miškininkai ir gamtos mylėtojai visuose šalies Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose iškėlė net kelis tūkstančius inkilų. Šventės „Paukščiai sugrįžta namo“ metu Šilutės rajono miškuose gamtai neabejingi kraštiečiai kartu su miškininkais iškėlė 255 naujus inkilus.

Šiemet Šilutės regioninio padalinio miškininkai drauge su Šilutės lopšelio-darželio „Pušelė“ direktore Virginija Čėsniene, priešmokyklinukais, jų pedagogėmis Dalyte Jokaitiene, Vitalija Petronyte, auklėtojomis Audrone Jociuviene ir Gražina Mizgeriene, Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos 2 klasės mokiniais, mokytoja Edita Šeputiene medžių viršūnėse iškėlė 55 inkilus. Inkilų kabinimo šventėje dalyvavo ir vaikų tėveliai.

Šilutės girininkijos girininkas Gedas Karolis (dešinėje) vaikams pademonstravo skirtingų rūšių inkilus. Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio vadovas Romas Gečas kairėje.

Šventės pradžioje Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio vadovas Romas Gečas informavo svečius apie inkilus, skirtingus jų dydžius ir aukštį: „Inkilo angos dydis priklauso nuo paukščio, kuriam skirtas namelis. Mažesnės angos inkilai skirti zylėms, varnėnams, apuokams – didesni. Taip pat inkilą reikia kabinti aukščiau, apsaugojant paukščius nuo plėšrūnų. Inkilai kabinami pietryčių pusėje“.

Valstybinių miškų urėdija jau dešimtmetį organizuoja inkilų kėlimo šventę Lietuvos miškuose, kurios metu kasmet iškeliama apie 3-4 tūkst. inkilų.

Mažieji miško bičiuliai stebėjo, kaip medžiuose kabinami inkilai.

Gražia draugyste su Šilutės miškininkais pasidžiaugė ir lopšelio-darželio „Pušelė“ direktorė. Padėkota, kad per 30 metų surengta ne viena šventė, kurių metu vaikai daug išmoksta ir susidraugauja su miškininkais. Jai antrino ir Pamario pagrindinės mokyklos mokytoja ir vaikai.

Inkilai – namai ir nuo pavojų

Nors saulė savo šiluma mūsų vis dar nelepina, miškininkai tikina, jog sparnuočiams inkilus reikia kelti kuo anksčiau, kad paukščiai turėtų laiko ne tik apsiprasti naujuose nameliuose, bet ir galėtų inkiluose pasislėpti nuo darganos.

Anot miškininkų, sugrįžtantys paukščiai ruošiasi perėjimo sezonui ir ieško tam tinkamos vietos, kur galėtų prisiglausti. Vieni suka lizdus, kiti įsikuria inkiluose, todėl svarbu, kad jie būtų saugūs, atsparūs besikeičiantiems orams ir galėtų apsaugoti paukščius bei jų jauniklius nuo plėšrūnų.

„Inkilų kėlimas gali padėti išsaugoti tam tikras paukščių rūšis, nes jiems būtina rasti saugią vietą, kur galėtų perėti. Pavyzdžiui, uralinės pelėdos, kukučiai, žalvarniai ir kiti reti paukščiai, kurių populiacijai didėti ir išlikti rūšims inkilai būtini. Jie tampa ne tik namais, bet ir prieglobsčiu nuo pavojų“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.

Kiekvieną pavasarį žmonės kelia inkilus įvairiose vietose – soduose, parkuose ar gyvenamųjų namų kiemuose. Tačiau Valstybinių miškų urėdija pabrėžia, kad inkilus būtina kelti ir miškuose.
Daugiausiai inkilų keliama zylėms, musinukėms, varnėnams ir kitiems smulkiems paukščiams, kadangi jų saugojimas yra tiesiogiai susijęs su miško apsauga.

Ketvirtadienį Šilutės girininkai drauge su vaikais iškėlė 55 naujus inkilus sugrįžtantiems paukščiams.

Pasigaminkite patys

Laukiant kasmetinės šventės paprasta ir patiems pasigaminti inkilą, tačiau būtina žinoti tam tikras taisykles, kad darbas nenueitų veltui, ir inkilai būtų naudojami pagal paskirtį. Anot miškininkų, svarbu žinoti, kad inkilų gamybai yra naudojamos sausos, neobliuotos lentos, nes paukščiams labai svarbu nelygūs paviršiai, į kuriuos yra patogiau įsikabinti, ypač jaunikliams paliekant inkilą. Lentų storis turėtų svyruoti nuo 1,5 cm iki 2,5 cm, tačiau inkilo stogui reikėtų rinktis storesnę lentą, kadangi tokia lėčiau pūva.

Taip pat gaminant inkilą nėra būtinas dvišlaitis arba specialiai pakreiptas stogelis, svarbiau, kad jis būtų pagamintas iš vientisos lentos ir būtų platesnis už inkilą. Stogo kraštai turi būti iškišti į priekį 4-6 cm, o į šonus – 2-3 cm. Siekiant apsaugoti inkilą nuo greitesnio supuvimo ir pasirūpinti paukščių saugumu, reikia atkreipti dėmesį ir į jo dugno bei priekinės sienelės gamybą. Inkilo dugną reikėtų įleisti į jo vidų, o ne kalti iš apačios, tai užtikrins stabilumą ir apsaugos dugną nuo puvimo ir iškritimo. Priekinei sienelei miškininkai rekomenduoja naudoti tvirtą, gerai išdžiūvusią, vientisą lentą, kadangi atsiradus įskilimui jame gali įstrigti paukščio koja ir sukelti pavojų jo gyvybei.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antanui Krušnauskui siūloma suteikti Šilutės Garbės piliečio vardą

Šią savaitę posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai. Be kitų reikalų, dėl kurių Savivaldybės taryba apsispręs posėdyje sausio 30 d., siūloma suteikti Antanui Krušnauskui Šilutės Garbės piliečio vardą. Artėjant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, kuris bus minimas artėjančią Kovo 11-ąją, siūloma suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. Verta priminti, kad tuo metu Šilutė turėjo merą ir renkamą miesto Tarybą,

Kai kurie Savivaldybės skyriai taps poskyriais

Šią savaitę Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai svarstė siūlomus Savivaldybės administracijos struktūros pokyčius. Seimui pakeitus Viešojo administravimo įstatymą, Savivaldybės administracijos skyrių turi sudaryti ne mažiau kaip 4 pareigybės. Šilutės r. savivaldybės administracijoje yra du skyriai (Kultūros ir Civilinės metrikacijos), kuriuose tėra po 3 pareigybes. Personalo ir teisės skyriaus bei Civilinės metrikacijos skyriaus funkcijos susijusios, todėl pastarąjį siūloma prijungti prie Personalo ir teisės skyriaus ir pavadinti Civilinės metrikacijos poskyriu. Ekonomikos ir finansų komitete priminta, kad poskyriui ir toliau vadovaus dabartinė vedėja

Ar pakeis mėsą svirpliai?

Kad Azijos šalių gyventojai valgo įvairius ropojančius ir skraidančius gyvius – jokia naujiena, tačiau daugeliui lietuvių – tai vis dar iššūkis. Tik ne šilutiškių Pavilonių šeimynai! Puikiai šilutiškiams pažįstamas Vaidas Pavilonis savo namuose įkūrė svirplių fermą! „Svirplių namais“ pavadino svirplių ūkį, kuriame ekologiškai augina sertifikuotus svirplius iš Suomijos. Pasirodo, ši nauja veikla sparčiai populiarėja Lietuvoje. Svirplių augintojus vilioja žinia, kad tai – ateities verslas. Ragavo Balyje V. Pavilonis su žmona Diana – keliautojai, kasmet jie svečiuojasi vis kitoje pasaulio šalyje.

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę