Sugrįžtančių paukščių laukia 255 inkilai

Minint Pasaulinę miškų dieną, kovo 21-ąją, miškininkai ir gamtos mylėtojai visuose šalies Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose iškėlė net kelis tūkstančius inkilų. Šventės „Paukščiai sugrįžta namo“ metu Šilutės rajono miškuose gamtai neabejingi kraštiečiai kartu su miškininkais iškėlė 255 naujus inkilus.

Šiemet Šilutės regioninio padalinio miškininkai drauge su Šilutės lopšelio-darželio „Pušelė“ direktore Virginija Čėsniene, priešmokyklinukais, jų pedagogėmis Dalyte Jokaitiene, Vitalija Petronyte, auklėtojomis Audrone Jociuviene ir Gražina Mizgeriene, Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos 2 klasės mokiniais, mokytoja Edita Šeputiene medžių viršūnėse iškėlė 55 inkilus. Inkilų kabinimo šventėje dalyvavo ir vaikų tėveliai.

Šilutės girininkijos girininkas Gedas Karolis (dešinėje) vaikams pademonstravo skirtingų rūšių inkilus. Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio vadovas Romas Gečas kairėje.

Šventės pradžioje Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio vadovas Romas Gečas informavo svečius apie inkilus, skirtingus jų dydžius ir aukštį: „Inkilo angos dydis priklauso nuo paukščio, kuriam skirtas namelis. Mažesnės angos inkilai skirti zylėms, varnėnams, apuokams – didesni. Taip pat inkilą reikia kabinti aukščiau, apsaugojant paukščius nuo plėšrūnų. Inkilai kabinami pietryčių pusėje“.

Valstybinių miškų urėdija jau dešimtmetį organizuoja inkilų kėlimo šventę Lietuvos miškuose, kurios metu kasmet iškeliama apie 3-4 tūkst. inkilų.

Mažieji miško bičiuliai stebėjo, kaip medžiuose kabinami inkilai.

Gražia draugyste su Šilutės miškininkais pasidžiaugė ir lopšelio-darželio „Pušelė“ direktorė. Padėkota, kad per 30 metų surengta ne viena šventė, kurių metu vaikai daug išmoksta ir susidraugauja su miškininkais. Jai antrino ir Pamario pagrindinės mokyklos mokytoja ir vaikai.

Inkilai – namai ir nuo pavojų

Nors saulė savo šiluma mūsų vis dar nelepina, miškininkai tikina, jog sparnuočiams inkilus reikia kelti kuo anksčiau, kad paukščiai turėtų laiko ne tik apsiprasti naujuose nameliuose, bet ir galėtų inkiluose pasislėpti nuo darganos.

Anot miškininkų, sugrįžtantys paukščiai ruošiasi perėjimo sezonui ir ieško tam tinkamos vietos, kur galėtų prisiglausti. Vieni suka lizdus, kiti įsikuria inkiluose, todėl svarbu, kad jie būtų saugūs, atsparūs besikeičiantiems orams ir galėtų apsaugoti paukščius bei jų jauniklius nuo plėšrūnų.

„Inkilų kėlimas gali padėti išsaugoti tam tikras paukščių rūšis, nes jiems būtina rasti saugią vietą, kur galėtų perėti. Pavyzdžiui, uralinės pelėdos, kukučiai, žalvarniai ir kiti reti paukščiai, kurių populiacijai didėti ir išlikti rūšims inkilai būtini. Jie tampa ne tik namais, bet ir prieglobsčiu nuo pavojų“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.

Kiekvieną pavasarį žmonės kelia inkilus įvairiose vietose – soduose, parkuose ar gyvenamųjų namų kiemuose. Tačiau Valstybinių miškų urėdija pabrėžia, kad inkilus būtina kelti ir miškuose.
Daugiausiai inkilų keliama zylėms, musinukėms, varnėnams ir kitiems smulkiems paukščiams, kadangi jų saugojimas yra tiesiogiai susijęs su miško apsauga.

Ketvirtadienį Šilutės girininkai drauge su vaikais iškėlė 55 naujus inkilus sugrįžtantiems paukščiams.

Pasigaminkite patys

Laukiant kasmetinės šventės paprasta ir patiems pasigaminti inkilą, tačiau būtina žinoti tam tikras taisykles, kad darbas nenueitų veltui, ir inkilai būtų naudojami pagal paskirtį. Anot miškininkų, svarbu žinoti, kad inkilų gamybai yra naudojamos sausos, neobliuotos lentos, nes paukščiams labai svarbu nelygūs paviršiai, į kuriuos yra patogiau įsikabinti, ypač jaunikliams paliekant inkilą. Lentų storis turėtų svyruoti nuo 1,5 cm iki 2,5 cm, tačiau inkilo stogui reikėtų rinktis storesnę lentą, kadangi tokia lėčiau pūva.

Taip pat gaminant inkilą nėra būtinas dvišlaitis arba specialiai pakreiptas stogelis, svarbiau, kad jis būtų pagamintas iš vientisos lentos ir būtų platesnis už inkilą. Stogo kraštai turi būti iškišti į priekį 4-6 cm, o į šonus – 2-3 cm. Siekiant apsaugoti inkilą nuo greitesnio supuvimo ir pasirūpinti paukščių saugumu, reikia atkreipti dėmesį ir į jo dugno bei priekinės sienelės gamybą. Inkilo dugną reikėtų įleisti į jo vidų, o ne kalti iš apačios, tai užtikrins stabilumą ir apsaugos dugną nuo puvimo ir iškritimo. Priekinei sienelei miškininkai rekomenduoja naudoti tvirtą, gerai išdžiūvusią, vientisą lentą, kadangi atsiradus įskilimui jame gali įstrigti paukščio koja ir sukelti pavojų jo gyvybei.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Artėja Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas

Rugsėjo 7 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje organizuojamas vienuoliktasis Žuvienės virimo čempionatas. Pernai žuvienę ar žuvies sriubą istorinėje Šilutės Šilokarčemos aikštėje virė net 57 komandos. Koks bus tas vienuoliktasis Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas? Į šį „Pamario“ klausimą atsakė renginio sumanytojas ir pagrindinis organizatorius Marijus BUDRAITIS. „Datos nekeičiame – čempionatas vyksta pirmąjį rugsėjo šeštadienį. Šiemet žuvienės katilai kunkuliuos rugsėjo 7 dieną, – sakė Marijus, primindamas, –  kaip ir pernai, čempionatas vyks istorinėje Šilutės vietoje, Šilokarčemos aikštėje, kurios tvarkymo darbai dar

Žvilgsnis iš mero kabineto

Į Šilutės rajono savivaldybės tarybą Vytautas Laurinaitis buvo išrinktas 2003 m. Nuo 2014 m. liepos 2 d. – Savivaldybės meras: į šias pareigas pirmą kadenciją išrinko Taryba, praėjusią 4 metų kadenciją dirbo laimėjęs tiesioginius mero rinkimus, tokia pat sėkmė lydėjo ir per šių metų savivaldos rinkimus. „Pamarys“ kalbino merą Vytautą LAURINAITĮ apie švietimo, kultūros, sporto, sveikatos apsaugos reikalus, nes būtent šias sritis kuruoja meras, investicijos ir ūkio sritis jau antra kadencija tenka mero pavaduotojui. – Kai daugelis Savivaldybės darbuotojų dar

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar