Tolumoje griaudėjantis perkūnas, artėjantys tamsūs lietaus debesys ir tvankus vasaros karštis – tokios oro sąlygos šiemet sutiko sueigos pas Martyną Jankų dalyvius. Blogo oro nepabūgo Vydūno draugijos nariai, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ nariai, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė docentė daktarė Silva Pocytė, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas docentas daktaras Vaclys Bagdonavičius bei kiti garbingi svečiai, ko gero, kasmet nepraleidžiantys šios, jau gražia tradicija tapusios, sueigos.

S. Pocytė pasakojo apie šio krašto praeitį

Vydūno draugijos nariai traukia giesmę.

Tradicinis renginys
Gausiai susirinkę renginio dalyviai susitiko Bitėnų kapinėse. Čia tylos minute buvo pagerbti Mažosios Lietuvos krašto šviesuoliai – M. Jankus ir Jonas Vanagaitis. Jų amžinojo poilsio vietos netruko atgyti nuo čia atvežtų gėlių margumo.
„Pagerbdami Bitėnų kapinėse amžinojo poilsio atgulusias garsias asmenybes, mes pagerbiame visus tuos, kurie šiame krašte gyveno, kūrė, kurių likimas nepagailėjo ir nusviedė toli nuo namų. Kad ir kur jie pateko, savo širdimis visuomet buvo su savo gimtaisiais namais – šiuo kraštu “, – iškilmių metu kalbėjo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė docentė daktarė S. Pocytė.
Po pagerbimo ceremonijos vydūniečiai aplankė ir garsaus filosofo, rašytojo bei kultūros veikėjo Vydūno kapą. Kai kurie draugijos nariai neslėpė pasipiktinimo dėl Vydūnui skirto ąžuoliuko persodinimo. Anksčiau jis augo greta šio žymaus šviesuolio amžinojo poilsio vietos. Rambyno regioninio parko direkcijos vadovės iniciatyva jis buvo persodintas tiesiog prie kapinių tvoros…
Vydūno draugijos nariai, sustoję prie kapo, užtraukė giesmę. Bevaikštinėdami po kapines jie džiaugėsi, kad šiandien čia viskas gražu ir sutvarkyta. Jei prieš 25 m. čia nebūtų įvykusi respublikinė talka, kažin ar Mažosios Lietuvos krašto šviesuoliai būtų atgulę amžinojo poilsio tokioje ramioje, įspūdingo kraštovaizdžio vietoje.
Kol iškilmės Bitėnų kapinėse pasibaigė, gerokai įsilijo. Sueigos dalyviai susirinko M. Jankaus muziejaus kieme atstatytos klėtės palėpėje. „Noriu padėkoti visiems čia atvykusiems. Be gerų norų ir paramos tokie renginiai turbūt neįvyktų. Sueiga pas M. Jankų – tradicinis, rimtas, mūsų kraštą reprezentuojantis renginys“, – gausiai susirinkusius svečius sveikino muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.
Pristatė naują leidinį
Pliaupiant smarkiam lietui ir griaudint perkūnijai, S. Pocytės studentė Eglė Budrytė skaitė pranešimą „Jono Vanagaičio politinės ir kultūrinės veiklos aspektai iki Pirmojo pasaulinio karo (1941 m.)“. Po jo pati Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė pratęsė pasakojimą apie J. Vanagaitį, pasidalindama iki šiol mažai kam girdėtais faktais ir istorijomis iš jo atsiminimų rankraščių. V. Bagdonavičius pristatė pranešimą „Mažosios Lietuvos panteonui 25-eri“.
Nemažo renginio dalyvių dėmesio sulaukė „Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno pristatymas“. Šio leidinio rengimo grupės vadėja Danutė Valentukevičienė vieną egzempliorių iškilmingai įteikė M. Jankaus muziejaus direktorei L. Burzdžiuvienei. Po pristatymo enciklopedinius žinynus galėjo įsigyti visi norintys.
Jį išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras kartu su Šiaurės Amerikoje veikiančiu Mažosios Lietuvos fondu. Knyga skirta Mažajai Lietuvai, gražiais pasiekimais ir skaudžiais netekimais paženklintam kraštui. Leidėjai nemažai vietos skyrė ir Pagėgių kraštui, jo istorijai, ekonomikai, kultūrai, švietimui.
Žodyno rengimą globojo Mažosios Lietuvos Fondo pirmininkas Vilius Algirdas Trumpjonas, jam mirus – prof. Jurgis Arvydas Anysas, gyvenantis Čikagoje. Žinyno turinį formavo Redakcinė kolegija, vadovaujama jos vyriausiojo redaktoriaus dr. V. Bagdonavičiaus bei Redakcinės kolegijos prezidento prof. Zigmo Zinkevičiaus. Redakcinėje kolegijoje sėkmingai darbavosi Antanas Račis, Algirdas Matulevičius, D. Valentukevičienė, Vytautas Kaltenis, Vytautas Gocentas ir kiti.

Naujoje M. Jankaus muziejaus klėtyje.

Paveikslų sodas gausėja
Po oficialios renginio dalies susirinkusieji svečiai tradiciškai patraukė į paveikslų sodą. Čia juos pasitiko jaunųjų dailininkų plenero dalyviai. Linksmi vaikų pasakojimai apie jų pačių sukurtus paveikslus išspaudė šypseną net pačių rimčiausių žiūrovų veiduose. Seimo vicepirmininko Kęsto Komskio paramos ir labdaros fondo dėka vaikai ne tik ilsėjosi stovykloje, bet ir keliavo po apylinkes, aplankė įžymias šio krašto vietas.
Jaunųjų dailininkų pleneras organizuojamas jau 9 m. iš eilės. Šiemet jame dalyvavo 9 vaikai.
„Jaunųjų dailininkų plenerai organizuojami tam, kad vaikai geriau pažintų Mažąją Lietuvą. Šis kraštas išsiskiria ne tik savo gražiomis vietomis, bet ir čia kilusiomis iškiliomis asmenybėmis. Nuo pat pradžių vaikų plenero idėja buvo skirta tam, kad vaikai gerai praleistų laiką ir praturtintų savo žinias. Dėkoju visiems prisidėjusiems prie šios gražios idėjos ir tikiuosi, jog ji nenutrūks ir bus įgyvendinta dar ne vienerius metus“ – sakė K. Komskis.
Mažiesiems pristačius savo darbus, svečiai apžiūrėjo ir profesionalių dailininkų plenero „Mažosios Lietuvos ženklai“ darbus. M. Jankaus muziejaus paveikslų sodą šiemet papildė 5 dailininkų darbai. Paveikslus tapė vilnietė Kristina Daniūnaitė, kaunietė Sofija Rickevičiūtė bei klaipėdiškiai Algimantas Ramanauskas, Arvydas Karvelis ir Ernestas Žvaigždinas.
Tradiciškai renginio pabaigoje kantriausių renginio dalyvių laukė koncertas. Šiemet klausytojų ausis pamalonino styginis kvartetas „Musica Libera“. Jie atliko ne tik klasikinio stiliaus, bet ir populiariosios šiuolaikinės ir net roko stiliaus muzikos kūrinius.

Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė pristato plenerų dalyvių darbus.

Simonas SKUTULAS