Su Seimo nariais – apie žvejybą Pamaryje

Šilutškio Seimo nario Alfredo Stasio Nausėdos kvietimu susitikti su šilutiškiais atvykęs LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sakė pats esąs aplinkosaugininkas, biologas, ūkininkas ir žvejys, todėl žvejybos problemos jam artimos.

Iš kairės: Šilutės r. savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika ir Kaimo reikalų komiteto nariu Alfredu Stasiu Nausėda kalbėjosi apie Šilutės žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Žuvėjų kraštas“ veiklą.

Iš Seimo nario varpinės
Anot Seimo nario K. Mažeikos, reikėtų supaprastinti žvejybos bilietų sistemą ir įvesti vieningą bilietą. Jį nusipirkęs, žvejybos mėgėjas galėtų žūklauti visoje Lietuvoje ir nesukti sau galvos, ar čia tas dokumentas galioja.
Taip pat reikėtų daugiau lėšų skirti žuvų ištekliams atkurti, žuvims veisti, aplinkosaugai, vandens telkiniams tvarkyti. Kęstutis Mažeika sakė, kad techninėmis priemonėmis aplinkosaugininkai jau aprūpinti, tačiau mažai atsiranda norinčių dirbti už dabartinį atlyginimą. Neskatina saugoti žuvų išteklius ir vertingų žuvų sugavimo licencijų kainos. Pavyzdžiui, lašišų licencijos kaimyninėse šalyse gerokai brangesnės. Šiuo atveju lašišų apsaugos priemonės nebetenka prasmės, nes žuvys išgaudomos.
Vidaus vandenyse siūloma apskritai uždrausti verslinę žvejybą. Verslininkams žvejoti būtų leidžiama tik Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Seimo narys suabejojo, ar teisinga, kad tvenkiniuose auginami vien karpiai. Jo manymu, galėtų daugiau rastis karšių, lydekų, sterkų, vandens telkinius nuo dumblėjimo valančių plačiakakčių.
Atsakydamas į žvejų klausimus, svečias pažadėjo ieškoti galimybių sudaryti tokias stintų žvejybos sąlygas, kad mėgėjai netrukdytų savo žūklavietes susitvarkiusiems profesionaliems žvejams. Iki metų pabaigos numatoma pabranginti žvejybos licencijas, kad daugiau lėšų būtų galima skirti žuvų ištekliams atkurti. Tiek žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė, tiek visuomenės atstovas Edvardas Jurjonas kalbėjo, kad šiuo metu susidariusi situacija, kai už leidimus žvejoti surenkami pinigai patenka į bendrą katilą, o žvejų paliktoms šiukšlėms surinkti ir žuvims veisti lėšų nebelieka. Į šias pastabas K. Mažeika atsakė, kad bus bandoma minėtus trūkumus šalinti.

Susitikime dalyvavo žvejai, savivaldybės bei bendruomenių atstovai.

Potencialas didelis, o žuvies mažai
Žuvininkystės tarnybos specialistas, mokslininkas Arvydas Švagždys savo žodžius grindė skaičiais. Anot jo, Nemuno žemupyje yra didžiausias šalyje vandens telkinys, aprėpiantis apie 415 kv. kilometrų. Per metus čia sugaunama 1000-1200 tonų žuvų. Daugiausiai karšių, žiobrių, kuojų, tačiau labai mažai ungurių. Jeigu prieš 50 metų sugaudavo po 100-150 tonų ungurių, tai dabar nebesužvejoja nė tonos.
Pasak A. Švagždžio, nors teigiama, kad žuvų Pamaryje sugaunama per daug, nereikėtų pamiršti ir žvejybos svarbos mūsų ekonomikai. Žvejyba mūsų krašte verčiasi 52 įmonės, o vienas žvejys aprūpina darbu dar tris žmones. O žuvies suvalgome ne tiek ir daug. ES vidurkis – 25 kg žuvies vienam žmogui per metus, pasaulinis – 18 kg, o lietuviai tesuvalgo apie 14 kg. Iš to kiekio vietinės žuvys tesudaro 2-3 kg.
„Gyvename krašte, kur žuvininkystės potencialas yra didelis, tačiau žuvų mažai“, – konstatavo mokslininkas. Jo manymu, kad padėtis gerėtų, reikia racionaliai tęsti vandens žuvų veisimo darbus, tačiau jų rezultatų teks plaukti. Pavyzdžiui, ungurių veisimo rezultato sulauktume tik po 10 metų.


Žmogus ir gamta – išvien
Visai neseniai Savivaldybės Kaimo reikalų skyriui vadovavęs šiandieninis Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda prisipažino, kad jam labai rūpi ūkininkų santykiai su aplinkosauga. Jis mano, kad dabartiniai aplinkosauginiai reikalavimai yra pertekliniai, nes žemės ūkio intensyvumas Lietuvoje gerokai mažesnis už ES vidurkį. Pas mus 1 ha tetenka 0,3 sutartinio gyvulio, o ES – 2, todėl kaltinti ūkininkus dėl biologinio vandens telkinių teršimo nėra pagrindo.
Seimo narys siūlė prisiminti ankstesnių kartų patirtį, kai ūkininkai patys sprendė, kaip elgtis geriau. Dabar ūkininkas suvaržytas reglamentų, tačiau paaiškėjo, kad šienauti vis vien reikia, kitaip nyksta ta pati saugoma gamta, užželia ir tampa netinkamomis paukščių perėjimo vietos.
„Grįžkime prie ištakų, suderinkime gamybą ir aplinkosaugą. Norėčiau santarvės tarp ūkininkų ir aplinkosaugininkų. Turime vandeningiausią kraštą Lietuvoje, tai padarykime, kad jame būtų gerai. Noriu moralinio palaikymo gerinant patekimą į Rusnę“, – kalbėjo susitikimo organizatorius Alfredas Stasys Nausėda.
Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Mikas

    Ziurekit kas darosi uz slezu tiltu, kanalai nevalomi, o pavasari parplaukia nersti lydekos, nebeturi galymybiu prasibrauti i kanalus, karves baigia uzspausti tuos pacius kanalus, yra aptverti tik priesakiniai, o toliau eina i sausgalviu ir stungario pievu kanalus gerti ir taip uzspaudzia tuos kanalus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite