Su Seimo nariais – apie žvejybą Pamaryje

Šilutškio Seimo nario Alfredo Stasio Nausėdos kvietimu susitikti su šilutiškiais atvykęs LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sakė pats esąs aplinkosaugininkas, biologas, ūkininkas ir žvejys, todėl žvejybos problemos jam artimos.

Iš kairės: Šilutės r. savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika ir Kaimo reikalų komiteto nariu Alfredu Stasiu Nausėda kalbėjosi apie Šilutės žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Žuvėjų kraštas“ veiklą.

Iš Seimo nario varpinės
Anot Seimo nario K. Mažeikos, reikėtų supaprastinti žvejybos bilietų sistemą ir įvesti vieningą bilietą. Jį nusipirkęs, žvejybos mėgėjas galėtų žūklauti visoje Lietuvoje ir nesukti sau galvos, ar čia tas dokumentas galioja.
Taip pat reikėtų daugiau lėšų skirti žuvų ištekliams atkurti, žuvims veisti, aplinkosaugai, vandens telkiniams tvarkyti. Kęstutis Mažeika sakė, kad techninėmis priemonėmis aplinkosaugininkai jau aprūpinti, tačiau mažai atsiranda norinčių dirbti už dabartinį atlyginimą. Neskatina saugoti žuvų išteklius ir vertingų žuvų sugavimo licencijų kainos. Pavyzdžiui, lašišų licencijos kaimyninėse šalyse gerokai brangesnės. Šiuo atveju lašišų apsaugos priemonės nebetenka prasmės, nes žuvys išgaudomos.
Vidaus vandenyse siūloma apskritai uždrausti verslinę žvejybą. Verslininkams žvejoti būtų leidžiama tik Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Seimo narys suabejojo, ar teisinga, kad tvenkiniuose auginami vien karpiai. Jo manymu, galėtų daugiau rastis karšių, lydekų, sterkų, vandens telkinius nuo dumblėjimo valančių plačiakakčių.
Atsakydamas į žvejų klausimus, svečias pažadėjo ieškoti galimybių sudaryti tokias stintų žvejybos sąlygas, kad mėgėjai netrukdytų savo žūklavietes susitvarkiusiems profesionaliems žvejams. Iki metų pabaigos numatoma pabranginti žvejybos licencijas, kad daugiau lėšų būtų galima skirti žuvų ištekliams atkurti. Tiek žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė, tiek visuomenės atstovas Edvardas Jurjonas kalbėjo, kad šiuo metu susidariusi situacija, kai už leidimus žvejoti surenkami pinigai patenka į bendrą katilą, o žvejų paliktoms šiukšlėms surinkti ir žuvims veisti lėšų nebelieka. Į šias pastabas K. Mažeika atsakė, kad bus bandoma minėtus trūkumus šalinti.

Susitikime dalyvavo žvejai, savivaldybės bei bendruomenių atstovai.

Potencialas didelis, o žuvies mažai
Žuvininkystės tarnybos specialistas, mokslininkas Arvydas Švagždys savo žodžius grindė skaičiais. Anot jo, Nemuno žemupyje yra didžiausias šalyje vandens telkinys, aprėpiantis apie 415 kv. kilometrų. Per metus čia sugaunama 1000-1200 tonų žuvų. Daugiausiai karšių, žiobrių, kuojų, tačiau labai mažai ungurių. Jeigu prieš 50 metų sugaudavo po 100-150 tonų ungurių, tai dabar nebesužvejoja nė tonos.
Pasak A. Švagždžio, nors teigiama, kad žuvų Pamaryje sugaunama per daug, nereikėtų pamiršti ir žvejybos svarbos mūsų ekonomikai. Žvejyba mūsų krašte verčiasi 52 įmonės, o vienas žvejys aprūpina darbu dar tris žmones. O žuvies suvalgome ne tiek ir daug. ES vidurkis – 25 kg žuvies vienam žmogui per metus, pasaulinis – 18 kg, o lietuviai tesuvalgo apie 14 kg. Iš to kiekio vietinės žuvys tesudaro 2-3 kg.
„Gyvename krašte, kur žuvininkystės potencialas yra didelis, tačiau žuvų mažai“, – konstatavo mokslininkas. Jo manymu, kad padėtis gerėtų, reikia racionaliai tęsti vandens žuvų veisimo darbus, tačiau jų rezultatų teks plaukti. Pavyzdžiui, ungurių veisimo rezultato sulauktume tik po 10 metų.


Žmogus ir gamta – išvien
Visai neseniai Savivaldybės Kaimo reikalų skyriui vadovavęs šiandieninis Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda prisipažino, kad jam labai rūpi ūkininkų santykiai su aplinkosauga. Jis mano, kad dabartiniai aplinkosauginiai reikalavimai yra pertekliniai, nes žemės ūkio intensyvumas Lietuvoje gerokai mažesnis už ES vidurkį. Pas mus 1 ha tetenka 0,3 sutartinio gyvulio, o ES – 2, todėl kaltinti ūkininkus dėl biologinio vandens telkinių teršimo nėra pagrindo.
Seimo narys siūlė prisiminti ankstesnių kartų patirtį, kai ūkininkai patys sprendė, kaip elgtis geriau. Dabar ūkininkas suvaržytas reglamentų, tačiau paaiškėjo, kad šienauti vis vien reikia, kitaip nyksta ta pati saugoma gamta, užželia ir tampa netinkamomis paukščių perėjimo vietos.
„Grįžkime prie ištakų, suderinkime gamybą ir aplinkosaugą. Norėčiau santarvės tarp ūkininkų ir aplinkosaugininkų. Turime vandeningiausią kraštą Lietuvoje, tai padarykime, kad jame būtų gerai. Noriu moralinio palaikymo gerinant patekimą į Rusnę“, – kalbėjo susitikimo organizatorius Alfredas Stasys Nausėda.
Vaidotas VILKAS

Hits: 488

Vienas komentaras

  • Mikas

    Ziurekit kas darosi uz slezu tiltu, kanalai nevalomi, o pavasari parplaukia nersti lydekos, nebeturi galymybiu prasibrauti i kanalus, karves baigia uzspausti tuos pacius kanalus, yra aptverti tik priesakiniai, o toliau eina i sausgalviu ir stungario pievu kanalus gerti ir taip uzspaudzia tuos kanalus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kintuose atsivers vandens sportas neįgaliesiems

Šilutės r. savivaldybė su partneriais iš Lenkijos ir Vokietijos rugsėjį užbaigs įgyvendinti tarptautinį projektą „Baltija visiems“.  Savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas akcentavo, kad projekto tikslas į vandens sportą įtraukti neįgaliuosius. Dalyvavimui šiame projekte dar 2018 metų gegužę pritarė Savivaldybės taryba. Savivaldybė jau beveik užbaigė projektą, tačiau dėl pandemijos, karantinų, susijusių su COVID-19, jo pabaiga nukelta į rugsėjį. Projekte kaip partneris dalyvauja Kintų buriavimo klubas „Marių burės“, yra ir du neasocijuoti partneriai, kurie užsiima jėgos aitvarų ir burlenčių

Aukcione parduota senoji Šilutės autobusų stotis

Už 350 tūkst. eurų aukcione parduota senoji Šilutės autobusų stotis kartu su dispečerinės pastatėliu ir kitais kiemo statiniais, kurie tarnavo keleiviams įlaipinti ir išlaipinti.  Pradinė kaina buvo 150 tūkst. eurų, parduota už 350 tūkst. eurų. Varžėsi keturi pirkėjai. Teigiama, kad laimėjo ne Šilutėje registruota įmonė. Aukciono dalyvio garantinis įnašas siekė 15 tūkst. eurų, registravimo mokestis – 100 eurų. Geležinkelio g. 1A esančių Šilutės autobusų parko pastatų plotas sudaro 806,03 kv. m. Tokį plotą sudaro pagrindinis stoties pastatas ir kartu parduotas

Kol tebėra privertos teatro durys… Pokalbis su Šilutės teatro aktoriumi Vygantu Paldausku

Vos prieš trejetą metų UNESCO paskelbė gegužės 16-tą Tarptautine Šviesos diena. Šią dieną – 1960 m. gegužės 16 d. – fizikas bei inžinierius Teodoras Maimanas pirmą kartą sėkmingai pademonstravo lazerio veikimą. Dabar Lietuva ir kitos Baltijos šalys turi dvi Šviesos dienas: pirmoji minima gruodžio 13-tąją – šv. Liucijos dieną – ir gegužės 16-tą. Liucijos diena susieta su krikščioniškąja tradicija, o Tarptautinė šviesos diena – su modernaus pasaulio, meno ir mokslo vystymusi. Sakytume labai šiuolaikiška ir būtina dabarties gyvenimo apmąstymui ir

Iš policijos kronikos: mirtis, smurtas, vagystė…

Šilutės policijos komisariate savaitgalį užregistruoti šie įvykiai, kurie tiriami. Gegužės 9-os naktį namuose, Žynių k., Kintų sen., rastas vyro, gim. 1962 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Gegužės 7 d. po pietų Rusnėje pažįstamas vyras sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1957 m. Tos pačios dienos vakare blaivus vyras „auklėjo“ neblaivią (1,25 prom.) moterį. m. Policijos pagalbos prireikė gegužės 8 d. vėlų vakarą Švėkšnoje, kur pažįstamas vyras sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1975 m. Gegužės

Taip pat skaitykite