Su Seimo nariais – apie žvejybą Pamaryje

Šilutškio Seimo nario Alfredo Stasio Nausėdos kvietimu susitikti su šilutiškiais atvykęs LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sakė pats esąs aplinkosaugininkas, biologas, ūkininkas ir žvejys, todėl žvejybos problemos jam artimos.

Iš kairės: Šilutės r. savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika ir Kaimo reikalų komiteto nariu Alfredu Stasiu Nausėda kalbėjosi apie Šilutės žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Žuvėjų kraštas“ veiklą.

Iš Seimo nario varpinės
Anot Seimo nario K. Mažeikos, reikėtų supaprastinti žvejybos bilietų sistemą ir įvesti vieningą bilietą. Jį nusipirkęs, žvejybos mėgėjas galėtų žūklauti visoje Lietuvoje ir nesukti sau galvos, ar čia tas dokumentas galioja.
Taip pat reikėtų daugiau lėšų skirti žuvų ištekliams atkurti, žuvims veisti, aplinkosaugai, vandens telkiniams tvarkyti. Kęstutis Mažeika sakė, kad techninėmis priemonėmis aplinkosaugininkai jau aprūpinti, tačiau mažai atsiranda norinčių dirbti už dabartinį atlyginimą. Neskatina saugoti žuvų išteklius ir vertingų žuvų sugavimo licencijų kainos. Pavyzdžiui, lašišų licencijos kaimyninėse šalyse gerokai brangesnės. Šiuo atveju lašišų apsaugos priemonės nebetenka prasmės, nes žuvys išgaudomos.
Vidaus vandenyse siūloma apskritai uždrausti verslinę žvejybą. Verslininkams žvejoti būtų leidžiama tik Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Seimo narys suabejojo, ar teisinga, kad tvenkiniuose auginami vien karpiai. Jo manymu, galėtų daugiau rastis karšių, lydekų, sterkų, vandens telkinius nuo dumblėjimo valančių plačiakakčių.
Atsakydamas į žvejų klausimus, svečias pažadėjo ieškoti galimybių sudaryti tokias stintų žvejybos sąlygas, kad mėgėjai netrukdytų savo žūklavietes susitvarkiusiems profesionaliems žvejams. Iki metų pabaigos numatoma pabranginti žvejybos licencijas, kad daugiau lėšų būtų galima skirti žuvų ištekliams atkurti. Tiek žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė, tiek visuomenės atstovas Edvardas Jurjonas kalbėjo, kad šiuo metu susidariusi situacija, kai už leidimus žvejoti surenkami pinigai patenka į bendrą katilą, o žvejų paliktoms šiukšlėms surinkti ir žuvims veisti lėšų nebelieka. Į šias pastabas K. Mažeika atsakė, kad bus bandoma minėtus trūkumus šalinti.

Susitikime dalyvavo žvejai, savivaldybės bei bendruomenių atstovai.

Potencialas didelis, o žuvies mažai
Žuvininkystės tarnybos specialistas, mokslininkas Arvydas Švagždys savo žodžius grindė skaičiais. Anot jo, Nemuno žemupyje yra didžiausias šalyje vandens telkinys, aprėpiantis apie 415 kv. kilometrų. Per metus čia sugaunama 1000-1200 tonų žuvų. Daugiausiai karšių, žiobrių, kuojų, tačiau labai mažai ungurių. Jeigu prieš 50 metų sugaudavo po 100-150 tonų ungurių, tai dabar nebesužvejoja nė tonos.
Pasak A. Švagždžio, nors teigiama, kad žuvų Pamaryje sugaunama per daug, nereikėtų pamiršti ir žvejybos svarbos mūsų ekonomikai. Žvejyba mūsų krašte verčiasi 52 įmonės, o vienas žvejys aprūpina darbu dar tris žmones. O žuvies suvalgome ne tiek ir daug. ES vidurkis – 25 kg žuvies vienam žmogui per metus, pasaulinis – 18 kg, o lietuviai tesuvalgo apie 14 kg. Iš to kiekio vietinės žuvys tesudaro 2-3 kg.
„Gyvename krašte, kur žuvininkystės potencialas yra didelis, tačiau žuvų mažai“, – konstatavo mokslininkas. Jo manymu, kad padėtis gerėtų, reikia racionaliai tęsti vandens žuvų veisimo darbus, tačiau jų rezultatų teks plaukti. Pavyzdžiui, ungurių veisimo rezultato sulauktume tik po 10 metų.


Žmogus ir gamta – išvien
Visai neseniai Savivaldybės Kaimo reikalų skyriui vadovavęs šiandieninis Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda prisipažino, kad jam labai rūpi ūkininkų santykiai su aplinkosauga. Jis mano, kad dabartiniai aplinkosauginiai reikalavimai yra pertekliniai, nes žemės ūkio intensyvumas Lietuvoje gerokai mažesnis už ES vidurkį. Pas mus 1 ha tetenka 0,3 sutartinio gyvulio, o ES – 2, todėl kaltinti ūkininkus dėl biologinio vandens telkinių teršimo nėra pagrindo.
Seimo narys siūlė prisiminti ankstesnių kartų patirtį, kai ūkininkai patys sprendė, kaip elgtis geriau. Dabar ūkininkas suvaržytas reglamentų, tačiau paaiškėjo, kad šienauti vis vien reikia, kitaip nyksta ta pati saugoma gamta, užželia ir tampa netinkamomis paukščių perėjimo vietos.
„Grįžkime prie ištakų, suderinkime gamybą ir aplinkosaugą. Norėčiau santarvės tarp ūkininkų ir aplinkosaugininkų. Turime vandeningiausią kraštą Lietuvoje, tai padarykime, kad jame būtų gerai. Noriu moralinio palaikymo gerinant patekimą į Rusnę“, – kalbėjo susitikimo organizatorius Alfredas Stasys Nausėda.
Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Mikas

    Ziurekit kas darosi uz slezu tiltu, kanalai nevalomi, o pavasari parplaukia nersti lydekos, nebeturi galymybiu prasibrauti i kanalus, karves baigia uzspausti tuos pacius kanalus, yra aptverti tik priesakiniai, o toliau eina i sausgalviu ir stungario pievu kanalus gerti ir taip uzspaudzia tuos kanalus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kas yra svarbu SEO procese?

Tam, kad internetinė svetainė būtų rodoma kuo aukščiau paieškos variklių rezultatuose, yra reikalingas SEO (optimizavimas paieškos sistemai). SEO gali būti daromas socialiniuose tinkluose Youtube, Facebook, Linkedin, Instagram. Paieškos sistemose Yahoo, Bing, Baidu, Duck go, Yandex ir kitose. Bet Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, populiariausia paieškos sistema yra Google. Tad ir optimizacija dažniausiai yra atliekama šiam paieškos varikliui. SEO nauda  Optimizacija paieškos sistemoms yra palyginti nebrangus skaitmeninės rinkodaros kanalas. Neretai lankytojai atėję iš Google organinės paieškos atlieka daugiausiai naudingų konversijų: pardavimų,

Svarbus kiekvienas balsas

Dienų iki Seimo rinkimų lieka vis mažiau, o su rinkimais susijusių naujovių netrūksta. Kaip su didėjančiu darbų krūviu ir iššūkiais surengti rinkimus pandemijos laikotarpiu tvarkosi pagrindinis rinkimų organizatorius – Vyriausioji rinkimų komisija, kalbamės su VRK pirmininke Laura Matjošaityte. Pradėkime nuo naujovių. Kokia pirmoji pasieks rinkėjus dar iki rinkimų? Viena iš šių metų naujovių prieš ateinančius Seimo rinkimus rinkėjus pasieks jau netrukus. Daugelis iš mūsų būdavome įpratę prieš rinkimus gauti vardines rinkėjo korteles su asmens duomenimis. Jas į namus mums atnešdavo

Seimas po svarstymo pritarė aiškesnėms ligos išmokų mokėjimo sąlygoms izoliacijos metu

Seimas ketvirtadienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui aiškiau nustatyti ligos išmokų mokėjimo sąlygas asmenų izoliacijos laikotarpiu bei prižiūrint vaikus, kai švietimo įstaigose įvedamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projekte siūloma mokėti ligos išmoką asmeniui taikomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo jo atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvą arba nuo turėto sąlyčio su sergančiu COVID-19 asmeniu dienos. Išmokos dydis būtų lygus 62,06 proc.

„Lietuvos žmonės ir yra valstybė…“

Šilutės „Inner Wheel“ klubo prezidentės, verslininkės Astos Stancikienės palinkėjimai kandidatui į LR Seimo narius Audriui Endzinui.   „Kartais susidaro įspūdis, kad Lietuvoje Vyriausybė ir Seimas yra viena, o likusi Lietuva – visai kas kita… Bet juk būtent Lietuvos žmonės ir yra valstybė! Būdamas Lietuvos piliečiu tu nesijauti, kad esi valstybė. Tai supratau po apsilankymo Švedijoje. Atostogavau pas draugę, kuri ten daug metų gyvena. Kai grįžau, suvokiau, ko mums trūksta. Ten – žmogus yra pilietis: sąžiningai moki mokesčius ir tu esi