Su Seimo nariais – apie žvejybą Pamaryje

Šilutškio Seimo nario Alfredo Stasio Nausėdos kvietimu susitikti su šilutiškiais atvykęs LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sakė pats esąs aplinkosaugininkas, biologas, ūkininkas ir žvejys, todėl žvejybos problemos jam artimos.

Iš kairės: Šilutės r. savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika ir Kaimo reikalų komiteto nariu Alfredu Stasiu Nausėda kalbėjosi apie Šilutės žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Žuvėjų kraštas“ veiklą.

Iš Seimo nario varpinės
Anot Seimo nario K. Mažeikos, reikėtų supaprastinti žvejybos bilietų sistemą ir įvesti vieningą bilietą. Jį nusipirkęs, žvejybos mėgėjas galėtų žūklauti visoje Lietuvoje ir nesukti sau galvos, ar čia tas dokumentas galioja.
Taip pat reikėtų daugiau lėšų skirti žuvų ištekliams atkurti, žuvims veisti, aplinkosaugai, vandens telkiniams tvarkyti. Kęstutis Mažeika sakė, kad techninėmis priemonėmis aplinkosaugininkai jau aprūpinti, tačiau mažai atsiranda norinčių dirbti už dabartinį atlyginimą. Neskatina saugoti žuvų išteklius ir vertingų žuvų sugavimo licencijų kainos. Pavyzdžiui, lašišų licencijos kaimyninėse šalyse gerokai brangesnės. Šiuo atveju lašišų apsaugos priemonės nebetenka prasmės, nes žuvys išgaudomos.
Vidaus vandenyse siūloma apskritai uždrausti verslinę žvejybą. Verslininkams žvejoti būtų leidžiama tik Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Seimo narys suabejojo, ar teisinga, kad tvenkiniuose auginami vien karpiai. Jo manymu, galėtų daugiau rastis karšių, lydekų, sterkų, vandens telkinius nuo dumblėjimo valančių plačiakakčių.
Atsakydamas į žvejų klausimus, svečias pažadėjo ieškoti galimybių sudaryti tokias stintų žvejybos sąlygas, kad mėgėjai netrukdytų savo žūklavietes susitvarkiusiems profesionaliems žvejams. Iki metų pabaigos numatoma pabranginti žvejybos licencijas, kad daugiau lėšų būtų galima skirti žuvų ištekliams atkurti. Tiek žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė, tiek visuomenės atstovas Edvardas Jurjonas kalbėjo, kad šiuo metu susidariusi situacija, kai už leidimus žvejoti surenkami pinigai patenka į bendrą katilą, o žvejų paliktoms šiukšlėms surinkti ir žuvims veisti lėšų nebelieka. Į šias pastabas K. Mažeika atsakė, kad bus bandoma minėtus trūkumus šalinti.

Susitikime dalyvavo žvejai, savivaldybės bei bendruomenių atstovai.

Potencialas didelis, o žuvies mažai
Žuvininkystės tarnybos specialistas, mokslininkas Arvydas Švagždys savo žodžius grindė skaičiais. Anot jo, Nemuno žemupyje yra didžiausias šalyje vandens telkinys, aprėpiantis apie 415 kv. kilometrų. Per metus čia sugaunama 1000-1200 tonų žuvų. Daugiausiai karšių, žiobrių, kuojų, tačiau labai mažai ungurių. Jeigu prieš 50 metų sugaudavo po 100-150 tonų ungurių, tai dabar nebesužvejoja nė tonos.
Pasak A. Švagždžio, nors teigiama, kad žuvų Pamaryje sugaunama per daug, nereikėtų pamiršti ir žvejybos svarbos mūsų ekonomikai. Žvejyba mūsų krašte verčiasi 52 įmonės, o vienas žvejys aprūpina darbu dar tris žmones. O žuvies suvalgome ne tiek ir daug. ES vidurkis – 25 kg žuvies vienam žmogui per metus, pasaulinis – 18 kg, o lietuviai tesuvalgo apie 14 kg. Iš to kiekio vietinės žuvys tesudaro 2-3 kg.
„Gyvename krašte, kur žuvininkystės potencialas yra didelis, tačiau žuvų mažai“, – konstatavo mokslininkas. Jo manymu, kad padėtis gerėtų, reikia racionaliai tęsti vandens žuvų veisimo darbus, tačiau jų rezultatų teks plaukti. Pavyzdžiui, ungurių veisimo rezultato sulauktume tik po 10 metų.


Žmogus ir gamta – išvien
Visai neseniai Savivaldybės Kaimo reikalų skyriui vadovavęs šiandieninis Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda prisipažino, kad jam labai rūpi ūkininkų santykiai su aplinkosauga. Jis mano, kad dabartiniai aplinkosauginiai reikalavimai yra pertekliniai, nes žemės ūkio intensyvumas Lietuvoje gerokai mažesnis už ES vidurkį. Pas mus 1 ha tetenka 0,3 sutartinio gyvulio, o ES – 2, todėl kaltinti ūkininkus dėl biologinio vandens telkinių teršimo nėra pagrindo.
Seimo narys siūlė prisiminti ankstesnių kartų patirtį, kai ūkininkai patys sprendė, kaip elgtis geriau. Dabar ūkininkas suvaržytas reglamentų, tačiau paaiškėjo, kad šienauti vis vien reikia, kitaip nyksta ta pati saugoma gamta, užželia ir tampa netinkamomis paukščių perėjimo vietos.
„Grįžkime prie ištakų, suderinkime gamybą ir aplinkosaugą. Norėčiau santarvės tarp ūkininkų ir aplinkosaugininkų. Turime vandeningiausią kraštą Lietuvoje, tai padarykime, kad jame būtų gerai. Noriu moralinio palaikymo gerinant patekimą į Rusnę“, – kalbėjo susitikimo organizatorius Alfredas Stasys Nausėda.
Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Mikas

    Ziurekit kas darosi uz slezu tiltu, kanalai nevalomi, o pavasari parplaukia nersti lydekos, nebeturi galymybiu prasibrauti i kanalus, karves baigia uzspausti tuos pacius kanalus, yra aptverti tik priesakiniai, o toliau eina i sausgalviu ir stungario pievu kanalus gerti ir taip uzspaudzia tuos kanalus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Seime – paroda skirta M. Jankaus muziejaus 40-mečiui Trečiadienį, spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų 1 aukšto galerijoje atidaryta paroda „Metai, darbai ir veidai“, skirta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus veiklos 40-mečiui. Parodos atidaryme dalyvavo Seimo narė Aušrinė Norkienė, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, jo pavaduotojas Edgaras Kuturys, M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Pagėgių savivaldybės, muziejaus darbuotojai, kultūros ir meno žmonės. „Didžiuojuosi, kad ši paroda eksponuojama Seime. Už tai, kad Pagėgių kraštas garsinamas sostinėje, dėkoju muziejaus direktorei

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Taip pat skaitykite