Su 5 prizais iš regatos „Burpilis 2014“

Rusnės saloje prieš metus juridiškai įregistruota Tradicinių ir istorinių laivų asociacija, kuri šią vasarą organizavo jachtų ir burvalčių regatą „Burpilis 2014“. Tai buvo antroji asociacijos narių regata, surengta Jūros šventės išvakarėse. Pasak asociacijos nario Simo Knapkio, pirmąją regatą pavyko organizuoti prieš porą vasarų, taip pat per Jūros šventę.

Jachtų ir burinių valčių regata
Regatoje dalyvavo apie 12 laivų. Atplaukė kurėnų, venterinių valčių, sulaukta svečių iš Karaliaučiaus Pasaulinio vandenyno muziejaus su kurėnu „Rusna“ (2012 metais šis kurėnas buvo užsukęs į Rusnę), žvejybinis lenkų laivas iš Nacionalinio jūrų muziejaus Gdanske bei pora istorinių jachtų.
Visų pirmoji regata Lietuvos vandenyse vyko Klaipėdoje prieš 145 metus 1869 metais.
Šios regatos startas duotas liepos 23 d. Pirmasis etapas buvo skirtas įžymaus Lietuvos tautodailininko ir Neringos senosios kultūros puoselėtojo Eduardo Jonušo (1932-2014) atminimui. Simas Knapkis startavo savo gamybos venterine valtimi ir atplaukė pirmas dvejose klasėse. 8 kilometrų vandens ruožas buvo sėkmingai įveiktas padedant puikiai įgulai: kintiškiui Romui Tarvydui, Aidui Mozūraičiui iš Panemunių regioninio parko, savo sūnui Uosiui, jo pusseserei Ugnei.
Pasak laivadirbio Simo Knapkio, net vėjas buvo palankus, nors svečiams iš Lenkijos jis ir nepasirodė draugiškas – jie dėl didelių bangų net nestartavo. Iš viso venterinių valčių klasėje varžėsi trys, o bendrai 8 įgulos.
Kitą dieną tarp Nidos ir Juodkrantės lenktyniauta prieš 130 metų buvusio Klaipėdos buriuotojų „Memelio buriuotojas“ klubo garbei. Šiame etape Simo Knapkio įgulai vėjas buvo mažiau palankus – prieš startą nurimus vėjui, net 22 minutes pavėluota startuoti.
Aplamai pirmoji regata Lietuvos vandenyse vyko Klaipėdoje prieš 145 metus 1869 metais.
Regatos „Burpilis 2014“ dalyviai finišavo liepos 25 d. Klaipėdoje, kur užsibaigė trečiasis regatos etapas „Jūros dienos“, skirtas Jūros šventei. Bendroje įskaitoje tarp venterinių valčių (skirtų žvejybai) S. Knapkio įgula liko pirma. Vienu metu jų valtis buvo išsiveržusi į priekį apie 400 metrų ir lenkė net jachtas.
„Nors ir trumpai, tačiau tai buvo vienintelis kartas mano gyvenime, kai žvejybine valtimi pavyko aplenkti jachtas. Viena jachta taip ir liko už mūsų…“ – laimingas pasakojo Simas. Jis priduria, kad prieš 80 metų surengtoje Klaipėdos jūros šventės regatoje dalyvavo ir prizus regatos laimėtojams teikė tuometinis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona.
Dažniausiai anais laikais regatą laimėdavo ano Kuršių marių kranto atstovai, o prieš 80 metų regatą B klasėje laimėjo Vorusnės kaimo žvejas Kostann. Dabar S. Knapkis nebėra vienintelis buriuotojas, sugrįžęs į šį Kuršių marių krantą su prizu. „Šiemet prizas būtų bet kuriuo atveju sugrįžęs į salą, kuriai atstovavo net trys venterinės valtys. Iš salos be manęs plaukė Kęstutis Laukevičius su šeima ir Raimundo Plikšnio įgula“, – sakė S. Knapkis.
„Danės flotilė“
Rusniškiai dalyvavo ir tarptautiniame istorinių laivų parade „Danės flotilė“. Klaipėdos jūros šventė baigėsi, laivadirbiai, regatos dalyviai sugrįžo į salą su prizais. Šeštadienį Rusnės bažnyčioje skambėjo klasikinė muzika. Barokinės muzikos koncertą surengė Klaipėdos kamerinis orkestras. Rusniškiai dėkojo muzikantams, kartu pagerbė ir saviškį Simą Knapkį, regatos „Burpilis 2014“ dalyvį ir laimėtoją.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė padovanojo kapitonui tortą, Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė – gėlių. Laivadirbys prisipažino, kad vienas iš 5 iškovotų prizų – kalvio gamybos busokas (kas tai???) bus patikėtas saugoti seniūnijoje. Dar priminė, kad anų laikų Rusnės mecenatas E. Ankeris 1880 m. tarptautinėje žvejybos parodoje Berlyne pristatė kurėno modelį.
Šiuo metu Tradicinių ir istorinių laivų asociacija vienija 16 narių iš Rusnės, Nidos, Klaipėdos, Vilniaus ir kitų miestų.
Asociacijos gretas planuoja papildyti ir Klaipėdos jūrų muziejus, Klaipėdos rajono savivaldybė. „Iš tiesų mes esame senai, laivų turime daugiau negu, pavyzdžiui, kaimynai lenkai, tačiau asociacija teisiškai įregistruota tik pernai. Asociaciją paskatino kurti Lietuvos jūrų muziejus, kadangi atsirado poreikis Lietuvai atstovauti Europos jūrinio paveldo organizacijoje, o tai gali daryti tik visuomenininkai.
Taigi, ir pirmoji tarptautinė regata „Burpilis“ surengta 2012 metais buvo organizuota iš entuziazmo. Tuomet su kurėnais, venterinėmis valtimis pasirodę „Danės flotilėje“ pranešėme, kad tokie esame. Šiemet mūsų regatą finansiškai palaimino Kultūros ministerija, skyrusi 22 tūkst. Lt“, – pridūrė S. Knapkis.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Anonimas

    Ko gi nieks nekomentuoja, nesidžiaugia, nesididžiuoja turį savam krašte tokių entuziastų? Sveikinu, džiaugiuosi, didžiuojuosi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.     Amžius nebėra kriterijus Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai rodo, kad iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys

Nauji reikalavimai žemės ūkiui – teks prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis. Jau nuo 2023 metų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiai turės prisidėti prie konkrečių priemonių mažinant klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Naujojoje politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai palies

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Taip pat skaitykite