Su 5 prizais iš regatos „Burpilis 2014“

Rusnės saloje prieš metus juridiškai įregistruota Tradicinių ir istorinių laivų asociacija, kuri šią vasarą organizavo jachtų ir burvalčių regatą „Burpilis 2014“. Tai buvo antroji asociacijos narių regata, surengta Jūros šventės išvakarėse. Pasak asociacijos nario Simo Knapkio, pirmąją regatą pavyko organizuoti prieš porą vasarų, taip pat per Jūros šventę.

Jachtų ir burinių valčių regata
Regatoje dalyvavo apie 12 laivų. Atplaukė kurėnų, venterinių valčių, sulaukta svečių iš Karaliaučiaus Pasaulinio vandenyno muziejaus su kurėnu „Rusna“ (2012 metais šis kurėnas buvo užsukęs į Rusnę), žvejybinis lenkų laivas iš Nacionalinio jūrų muziejaus Gdanske bei pora istorinių jachtų.
Visų pirmoji regata Lietuvos vandenyse vyko Klaipėdoje prieš 145 metus 1869 metais.
Šios regatos startas duotas liepos 23 d. Pirmasis etapas buvo skirtas įžymaus Lietuvos tautodailininko ir Neringos senosios kultūros puoselėtojo Eduardo Jonušo (1932-2014) atminimui. Simas Knapkis startavo savo gamybos venterine valtimi ir atplaukė pirmas dvejose klasėse. 8 kilometrų vandens ruožas buvo sėkmingai įveiktas padedant puikiai įgulai: kintiškiui Romui Tarvydui, Aidui Mozūraičiui iš Panemunių regioninio parko, savo sūnui Uosiui, jo pusseserei Ugnei.
Pasak laivadirbio Simo Knapkio, net vėjas buvo palankus, nors svečiams iš Lenkijos jis ir nepasirodė draugiškas – jie dėl didelių bangų net nestartavo. Iš viso venterinių valčių klasėje varžėsi trys, o bendrai 8 įgulos.
Kitą dieną tarp Nidos ir Juodkrantės lenktyniauta prieš 130 metų buvusio Klaipėdos buriuotojų „Memelio buriuotojas“ klubo garbei. Šiame etape Simo Knapkio įgulai vėjas buvo mažiau palankus – prieš startą nurimus vėjui, net 22 minutes pavėluota startuoti.
Aplamai pirmoji regata Lietuvos vandenyse vyko Klaipėdoje prieš 145 metus 1869 metais.
Regatos „Burpilis 2014“ dalyviai finišavo liepos 25 d. Klaipėdoje, kur užsibaigė trečiasis regatos etapas „Jūros dienos“, skirtas Jūros šventei. Bendroje įskaitoje tarp venterinių valčių (skirtų žvejybai) S. Knapkio įgula liko pirma. Vienu metu jų valtis buvo išsiveržusi į priekį apie 400 metrų ir lenkė net jachtas.
„Nors ir trumpai, tačiau tai buvo vienintelis kartas mano gyvenime, kai žvejybine valtimi pavyko aplenkti jachtas. Viena jachta taip ir liko už mūsų…“ – laimingas pasakojo Simas. Jis priduria, kad prieš 80 metų surengtoje Klaipėdos jūros šventės regatoje dalyvavo ir prizus regatos laimėtojams teikė tuometinis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona.
Dažniausiai anais laikais regatą laimėdavo ano Kuršių marių kranto atstovai, o prieš 80 metų regatą B klasėje laimėjo Vorusnės kaimo žvejas Kostann. Dabar S. Knapkis nebėra vienintelis buriuotojas, sugrįžęs į šį Kuršių marių krantą su prizu. „Šiemet prizas būtų bet kuriuo atveju sugrįžęs į salą, kuriai atstovavo net trys venterinės valtys. Iš salos be manęs plaukė Kęstutis Laukevičius su šeima ir Raimundo Plikšnio įgula“, – sakė S. Knapkis.
„Danės flotilė“
Rusniškiai dalyvavo ir tarptautiniame istorinių laivų parade „Danės flotilė“. Klaipėdos jūros šventė baigėsi, laivadirbiai, regatos dalyviai sugrįžo į salą su prizais. Šeštadienį Rusnės bažnyčioje skambėjo klasikinė muzika. Barokinės muzikos koncertą surengė Klaipėdos kamerinis orkestras. Rusniškiai dėkojo muzikantams, kartu pagerbė ir saviškį Simą Knapkį, regatos „Burpilis 2014“ dalyvį ir laimėtoją.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė padovanojo kapitonui tortą, Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė – gėlių. Laivadirbys prisipažino, kad vienas iš 5 iškovotų prizų – kalvio gamybos busokas (kas tai???) bus patikėtas saugoti seniūnijoje. Dar priminė, kad anų laikų Rusnės mecenatas E. Ankeris 1880 m. tarptautinėje žvejybos parodoje Berlyne pristatė kurėno modelį.
Šiuo metu Tradicinių ir istorinių laivų asociacija vienija 16 narių iš Rusnės, Nidos, Klaipėdos, Vilniaus ir kitų miestų.
Asociacijos gretas planuoja papildyti ir Klaipėdos jūrų muziejus, Klaipėdos rajono savivaldybė. „Iš tiesų mes esame senai, laivų turime daugiau negu, pavyzdžiui, kaimynai lenkai, tačiau asociacija teisiškai įregistruota tik pernai. Asociaciją paskatino kurti Lietuvos jūrų muziejus, kadangi atsirado poreikis Lietuvai atstovauti Europos jūrinio paveldo organizacijoje, o tai gali daryti tik visuomenininkai.
Taigi, ir pirmoji tarptautinė regata „Burpilis“ surengta 2012 metais buvo organizuota iš entuziazmo. Tuomet su kurėnais, venterinėmis valtimis pasirodę „Danės flotilėje“ pranešėme, kad tokie esame. Šiemet mūsų regatą finansiškai palaimino Kultūros ministerija, skyrusi 22 tūkst. Lt“, – pridūrė S. Knapkis.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Anonimas

    Ko gi nieks nekomentuoja, nesidžiaugia, nesididžiuoja turį savam krašte tokių entuziastų? Sveikinu, džiaugiuosi, didžiuojuosi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite