Stintų laimikis rekordiškai menkas

Susumuoti šių metų stintmečio rezultatai – jie rekordiškai prasti. Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje sužvejota tik 47 tonos stintų. Pernai jų buvo sugauta 75 tonos, užpernai – 257. Spėjama, kad stintų sugaunama mažiau dėl negilinamų upių ir suintensyvėjusios žvejybos Baltijos jūros priekrantėse, nes ten laimikiai didėja.

Šiemetinis stintų laimikis rekordiškai mažas.

Ištisus 25-erius metus stintas žvejojantis Andrius Repinas sako nelabai suprantantis, kas darosi: „Atrodo, ir laikas geras, ir vandens šiek tiek per potvynį buvo, ir pavasaris geras, bet stintos atėjo 2 mėnesiais per vėlai ir jų buvo tiek mažai, kad nelabai apsimokėjo žvejoti. Mes žūklavome nuo kovo 21 dienos, tačiau per savaitę supratome, kad budėti nėra prasmės. Gal stintos ir dabar eina, tik tokiais siaurais „šniūreliais“, kad jų gaudyti neapsimoka“.
Kartu su žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininke Siga Jakubauskiene Andrius Repinas svarstė, kad laimikių mažėjimui didelės įtakos turėjo padidėję laimikiai priekrantėje. Jūrinėmis gaudyklėmis žvejojantys žvejai iš pradžių šių įrankių turėjo nedaug. Tos gaudyklės brangios ir įsigyti jų galima tik Latvijoje. Iš pradžių tokių gaudyklių tebuvo penketas. Jų kiekis ir dydis neribojamas. Žvejai pajuto, kad, nepaisant kainos, jūrines gaudykles verta statyti, todėl jau 2010 metais jų padaugėjo iki 36, o kiek yra dabar, sunku pasakyti.

Andriaus Repino manymu, vis mažiau stintų iš jūros patenka į Kuršių marias.

Žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkei Sigai Jakubauskienei vis didesnį susirūpinimą kelia seklėjančios upių vagos.

Baltijos jūros pakrantėse stintų laimikiai vis didėja. Gal todėl mažiau jų patenka ir į marias. Kitas svarbus faktorius – seklios upių vagos. Žuvys tiesiog nebegali įplaukti į mūsų upes neršti. Kaimyninėje Rusijoje – marios gilesnės, todėl ir laimikiai ten vis didesni. Anot S. Jakubauskienės, Nemuno deltos atšakos negilinamos jau 15-17 metų. Ypač svarbios Rusnaitės, Vytinės, Skatulės upės, kurios yra rezervato teritorijoje. Bet kokie darbai čia yra ribojami arba gali būti atliekami tik esant moksliniam pagrindimui, kurio niekas nėra užsakęs ir atlikęs. Šilutės savivaldybei ir žvejybos įmonių asociacijai „Lampetra“ pasiteiravus, atsakyta, kad nėra gauta moksliškai pagrįstų duomenų, jog Rusnaitės gylis galėtų daryti neigiamą poveikį žuvų migracijai… Todėl ir žuvų migracijos kelių gerinimo darbų į Vandenų srities plėtros programą 2016-2021 metams neįtraukta.
„Gamtinio rezervato tikslas yra išsaugoti teritoriją ir akvatoriją, kurioje vyksta aktyviausi natūralūs deltos formavimosi procesai, todėl sutelktas dėmesys į saugomas rūšis – Baltijos lašišas, kartuoles, paprastuosius kirtiklius, salačius, vijūnus. Tuo tarpu karšiai, sterkai, žiobriai, stintos ir kitos žuvų rūšys, matyt, nėra labai svarbios. Savivaldybė ir „Lampetra“ pateikė prašymus Aplinkos ministerijai dėl uždumblėjusių Nemuno deltos upių atšakų valymo ir migracijos sąlygų gerinimo. Šiems darbams pritarė Žemės ūkio ministerija, bet kol kas dešimtmečio klausimas nejuda iš vietos“, – apgailestauja Siga Jakubauskienė.
Kadangi nėra atliekama jokių ekologinių stebėjimų, ji išsakė žvejų nuomonę, kad negilinat upių, žuvys yra likusios paprasčiausiai apiplaukti kliūtis. Todėl sugaunama ne tik mažiau stintų bet ir kitų žuvų. Pavyzdžiui, sterkų 2016 metais sugauta trečdaliu mažiau nei įprasta. Mažiau šių žuvų atplaukė ir neršti. Stebima, kad žuvys keičia migracijos kryptį į kaimyninę Rusiją. Ten padaugėjo ir lašišinių žuvų – Rusijos Federacija išbraukia šlakius iš Raudonosios knygos. Taip pat pagausėjo žiobrių, yra net nustatytas žiobrių žvejybos limitas 2017 metams.
Tuo tarpu pas mus nusekusių upių žiotyse ėmė veistis kormoranai. Jų atsiranda ten, kur prieš dešimtmetį nebuvo.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,