Stintų laimikis rekordiškai menkas

Susumuoti šių metų stintmečio rezultatai – jie rekordiškai prasti. Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje sužvejota tik 47 tonos stintų. Pernai jų buvo sugauta 75 tonos, užpernai – 257. Spėjama, kad stintų sugaunama mažiau dėl negilinamų upių ir suintensyvėjusios žvejybos Baltijos jūros priekrantėse, nes ten laimikiai didėja.

Šiemetinis stintų laimikis rekordiškai mažas.

Ištisus 25-erius metus stintas žvejojantis Andrius Repinas sako nelabai suprantantis, kas darosi: „Atrodo, ir laikas geras, ir vandens šiek tiek per potvynį buvo, ir pavasaris geras, bet stintos atėjo 2 mėnesiais per vėlai ir jų buvo tiek mažai, kad nelabai apsimokėjo žvejoti. Mes žūklavome nuo kovo 21 dienos, tačiau per savaitę supratome, kad budėti nėra prasmės. Gal stintos ir dabar eina, tik tokiais siaurais „šniūreliais“, kad jų gaudyti neapsimoka“.
Kartu su žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininke Siga Jakubauskiene Andrius Repinas svarstė, kad laimikių mažėjimui didelės įtakos turėjo padidėję laimikiai priekrantėje. Jūrinėmis gaudyklėmis žvejojantys žvejai iš pradžių šių įrankių turėjo nedaug. Tos gaudyklės brangios ir įsigyti jų galima tik Latvijoje. Iš pradžių tokių gaudyklių tebuvo penketas. Jų kiekis ir dydis neribojamas. Žvejai pajuto, kad, nepaisant kainos, jūrines gaudykles verta statyti, todėl jau 2010 metais jų padaugėjo iki 36, o kiek yra dabar, sunku pasakyti.

Andriaus Repino manymu, vis mažiau stintų iš jūros patenka į Kuršių marias.

Žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkei Sigai Jakubauskienei vis didesnį susirūpinimą kelia seklėjančios upių vagos.

Baltijos jūros pakrantėse stintų laimikiai vis didėja. Gal todėl mažiau jų patenka ir į marias. Kitas svarbus faktorius – seklios upių vagos. Žuvys tiesiog nebegali įplaukti į mūsų upes neršti. Kaimyninėje Rusijoje – marios gilesnės, todėl ir laimikiai ten vis didesni. Anot S. Jakubauskienės, Nemuno deltos atšakos negilinamos jau 15-17 metų. Ypač svarbios Rusnaitės, Vytinės, Skatulės upės, kurios yra rezervato teritorijoje. Bet kokie darbai čia yra ribojami arba gali būti atliekami tik esant moksliniam pagrindimui, kurio niekas nėra užsakęs ir atlikęs. Šilutės savivaldybei ir žvejybos įmonių asociacijai „Lampetra“ pasiteiravus, atsakyta, kad nėra gauta moksliškai pagrįstų duomenų, jog Rusnaitės gylis galėtų daryti neigiamą poveikį žuvų migracijai… Todėl ir žuvų migracijos kelių gerinimo darbų į Vandenų srities plėtros programą 2016-2021 metams neįtraukta.
„Gamtinio rezervato tikslas yra išsaugoti teritoriją ir akvatoriją, kurioje vyksta aktyviausi natūralūs deltos formavimosi procesai, todėl sutelktas dėmesys į saugomas rūšis – Baltijos lašišas, kartuoles, paprastuosius kirtiklius, salačius, vijūnus. Tuo tarpu karšiai, sterkai, žiobriai, stintos ir kitos žuvų rūšys, matyt, nėra labai svarbios. Savivaldybė ir „Lampetra“ pateikė prašymus Aplinkos ministerijai dėl uždumblėjusių Nemuno deltos upių atšakų valymo ir migracijos sąlygų gerinimo. Šiems darbams pritarė Žemės ūkio ministerija, bet kol kas dešimtmečio klausimas nejuda iš vietos“, – apgailestauja Siga Jakubauskienė.
Kadangi nėra atliekama jokių ekologinių stebėjimų, ji išsakė žvejų nuomonę, kad negilinat upių, žuvys yra likusios paprasčiausiai apiplaukti kliūtis. Todėl sugaunama ne tik mažiau stintų bet ir kitų žuvų. Pavyzdžiui, sterkų 2016 metais sugauta trečdaliu mažiau nei įprasta. Mažiau šių žuvų atplaukė ir neršti. Stebima, kad žuvys keičia migracijos kryptį į kaimyninę Rusiją. Ten padaugėjo ir lašišinių žuvų – Rusijos Federacija išbraukia šlakius iš Raudonosios knygos. Taip pat pagausėjo žiobrių, yra net nustatytas žiobrių žvejybos limitas 2017 metams.
Tuo tarpu pas mus nusekusių upių žiotyse ėmė veistis kormoranai. Jų atsiranda ten, kur prieš dešimtmetį nebuvo.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia