Stintų laimikis rekordiškai menkas

Susumuoti šių metų stintmečio rezultatai – jie rekordiškai prasti. Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje sužvejota tik 47 tonos stintų. Pernai jų buvo sugauta 75 tonos, užpernai – 257. Spėjama, kad stintų sugaunama mažiau dėl negilinamų upių ir suintensyvėjusios žvejybos Baltijos jūros priekrantėse, nes ten laimikiai didėja.

Šiemetinis stintų laimikis rekordiškai mažas.

Ištisus 25-erius metus stintas žvejojantis Andrius Repinas sako nelabai suprantantis, kas darosi: „Atrodo, ir laikas geras, ir vandens šiek tiek per potvynį buvo, ir pavasaris geras, bet stintos atėjo 2 mėnesiais per vėlai ir jų buvo tiek mažai, kad nelabai apsimokėjo žvejoti. Mes žūklavome nuo kovo 21 dienos, tačiau per savaitę supratome, kad budėti nėra prasmės. Gal stintos ir dabar eina, tik tokiais siaurais „šniūreliais“, kad jų gaudyti neapsimoka“.
Kartu su žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininke Siga Jakubauskiene Andrius Repinas svarstė, kad laimikių mažėjimui didelės įtakos turėjo padidėję laimikiai priekrantėje. Jūrinėmis gaudyklėmis žvejojantys žvejai iš pradžių šių įrankių turėjo nedaug. Tos gaudyklės brangios ir įsigyti jų galima tik Latvijoje. Iš pradžių tokių gaudyklių tebuvo penketas. Jų kiekis ir dydis neribojamas. Žvejai pajuto, kad, nepaisant kainos, jūrines gaudykles verta statyti, todėl jau 2010 metais jų padaugėjo iki 36, o kiek yra dabar, sunku pasakyti.

Andriaus Repino manymu, vis mažiau stintų iš jūros patenka į Kuršių marias.

Žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkei Sigai Jakubauskienei vis didesnį susirūpinimą kelia seklėjančios upių vagos.

Baltijos jūros pakrantėse stintų laimikiai vis didėja. Gal todėl mažiau jų patenka ir į marias. Kitas svarbus faktorius – seklios upių vagos. Žuvys tiesiog nebegali įplaukti į mūsų upes neršti. Kaimyninėje Rusijoje – marios gilesnės, todėl ir laimikiai ten vis didesni. Anot S. Jakubauskienės, Nemuno deltos atšakos negilinamos jau 15-17 metų. Ypač svarbios Rusnaitės, Vytinės, Skatulės upės, kurios yra rezervato teritorijoje. Bet kokie darbai čia yra ribojami arba gali būti atliekami tik esant moksliniam pagrindimui, kurio niekas nėra užsakęs ir atlikęs. Šilutės savivaldybei ir žvejybos įmonių asociacijai „Lampetra“ pasiteiravus, atsakyta, kad nėra gauta moksliškai pagrįstų duomenų, jog Rusnaitės gylis galėtų daryti neigiamą poveikį žuvų migracijai… Todėl ir žuvų migracijos kelių gerinimo darbų į Vandenų srities plėtros programą 2016-2021 metams neįtraukta.
„Gamtinio rezervato tikslas yra išsaugoti teritoriją ir akvatoriją, kurioje vyksta aktyviausi natūralūs deltos formavimosi procesai, todėl sutelktas dėmesys į saugomas rūšis – Baltijos lašišas, kartuoles, paprastuosius kirtiklius, salačius, vijūnus. Tuo tarpu karšiai, sterkai, žiobriai, stintos ir kitos žuvų rūšys, matyt, nėra labai svarbios. Savivaldybė ir „Lampetra“ pateikė prašymus Aplinkos ministerijai dėl uždumblėjusių Nemuno deltos upių atšakų valymo ir migracijos sąlygų gerinimo. Šiems darbams pritarė Žemės ūkio ministerija, bet kol kas dešimtmečio klausimas nejuda iš vietos“, – apgailestauja Siga Jakubauskienė.
Kadangi nėra atliekama jokių ekologinių stebėjimų, ji išsakė žvejų nuomonę, kad negilinat upių, žuvys yra likusios paprasčiausiai apiplaukti kliūtis. Todėl sugaunama ne tik mažiau stintų bet ir kitų žuvų. Pavyzdžiui, sterkų 2016 metais sugauta trečdaliu mažiau nei įprasta. Mažiau šių žuvų atplaukė ir neršti. Stebima, kad žuvys keičia migracijos kryptį į kaimyninę Rusiją. Ten padaugėjo ir lašišinių žuvų – Rusijos Federacija išbraukia šlakius iš Raudonosios knygos. Taip pat pagausėjo žiobrių, yra net nustatytas žiobrių žvejybos limitas 2017 metams.
Tuo tarpu pas mus nusekusių upių žiotyse ėmė veistis kormoranai. Jų atsiranda ten, kur prieš dešimtmetį nebuvo.
Vaidotas VILKAS

Hits: 526

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Ką valgyti netoleruojantiems fruktozės?

Užvalgius kai kurių vaisių atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jūsų organizmas netoleruoja fruktozės.  Fruktozė – natūralus vaisių cukrus, kurio yra meduje, vaisiuose, daržovėse ir uogose. Duomenys rodo, kad Europoje fruktozės netoleruoja maždaug 30 proc. gyventojų. Laimė, kad ne visuose vaisiuose, daržovėse ar uogose gausu fruktozės, todėl tiems, kurie jos netoleruoja – svarbu žinoti kiek ir ko valgyti.   „Yra dvi fruktozės netoleravimo formos: įgimtas arba įgytas fruktozės netoleravimas. Žmonėms, kurie netoleruoja fruktozės pavalgius tam tikrų produktų gali atsirasti nemalonių

Kur šiuo metu važiuoja „Google Street View“ automobilis?

„Google Street View“ automobiliai keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Google Street View“ dėka vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą Lietuvos miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad infrastruktūra miestuose bei tarp jų laikui bėgant keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia

Taip pat skaitykite