„Stintapūkio“ šventėje ledo skulptūras kūrė ir šilutiškis menininkas

Praėjusį savaitgalį Neringoje vyko žuklės varžybos  „Stintapūkis“. Tai šventė, kurios metu kurorto svečiams pristatoma išskirtinės žūklės tradicija – žvejyba bumbinimu.  „Stinta pūkis, stinta pūkis“ – šiuos magiškus žodžius ir ankščiau dainuodavo Pamario krašto žvejai, bumbindami ant ledo ir viliodami į tinklus stintas. Tądien šventės dalyviai grožėjosi ir ant Kuršių marių molo išdygusiomis skulptūromis, kurias kartu su kolegomis skaptavo ir Šilutės meno mokyklos mokytojas Andrius Sirtautas.

Atgaivinta tradicija

Ledo skulptūromis vietiniai gyventojai grožėjosi ne pirmą kartą. Dar prieš 6-erius metus ši tradicija gyvavo kasmetinėje „Stintapūkio“ šventėje. Anuomet ledo skulptūros skaptuojamos buvo iš storo Kuršių marių ledo, o jų didybe pasigėrėti buvo galima Parnidžio kopos papėdėje.  Tačiau praėjusį savaitgalį ši tradicija buvo atgaivinta ir trys menininkai, pedagogai skaptavo įvairių dydžių ir formų ledo skulptūras. Tai šilutiškis, Meno mokyklos mokytojas Andrius Sirtautas, jo kolega iš Neringos meno mokyklos – Albertas Danilevičius ir Kazys Venclovas iš Vilniaus Jono Vienožinskio dailės mokyklos. „Iš ledo esu skaptavęs, tačiau neprofesionaliai. Mes visi mokytojai iš skirtingų miestų susibūrėme bendram darbui. Šventės organizatoriai nežinojo, ar bus Marių ledas, ar pirktinis, tačiau pasiūlė šią gražią idėją vėl įgyvendinti“, – sakė menininkas A. Sirtautas.

Kaip sekėsi?

Ledo skulptūroms buvo naudojami pirktiniai ledo luitai. Šilutiškio pasakojimu, ledo blokai buvo klijuojami. A.Sirtautas atskleidė, jog tąkart ant marių kranto siautė štorminis vėjas, todėl pagrindinės idėjos įgyvendinti jiems nepavyko. A.Sirtautas buvo sumanęs ledo viduje iš plonų detalių daryti gaudyklę, stilizuotas viršūnes, įplaukiančias keturias žuvis. Taip pat norėta kartu išgauti ir etnokultūrines detales, tačiau kai ko teko atsisakyti, kad neįlūžtų ledas.

„Idėja buvo parodyti atvykusiems ledo skulptūras, pademonstruoti jų gamybą, nusifotografuoti, pabendrauti su autoriais ir gerai praleisti laiką“, – sakė pedagogas.

Trumpai nupasakojo ir technikos būdus, kuri buvo naudojama kuriant ledo skulptūras. Ledas buvo drožinėjamas, o tai, anot A.Sirtauto,  daryti lengviausia. Ledas lengvai pjaunamas, šveičiamas, o apipylus karštu vandeniu, galima ir nublizginti ledą. Šiam darbui skulptoriai naudojo savo turimus įvairius skaptukus, grąžtus…

Įstabaus grožio ledo skulptūroms sukurti menininkams prireikė beveik dviejų dienų. Daug laiko vyrai sugaišo prie pasiruošimo darbų: su kolegų pagalba kiekvienas pasistatė po keturis ledo luitus, kurių vienas svėrė 140 kg ir siekė 2 metrus aukščio.

A.Sirtautas prisiminė ir ankstesnius savo darbus, kai iš smėlio kūrė vikingą vaizduojančią 4,5 tonos sveriančią skulptūrą: „Iš ledo kurti skulptūrą daug lengviau negu iš smėlio. Kuriant pastarąją daugiau streso, įvairūs klimato pavojai, o dirbant su ledu gali ištaisyti padarytą klaidą – išdrožti ar priklijuoti ledą. Nors šios technologijos pritaikyti negalėjome, nes oro temperatūra buvo pliusinė“, – įspūdžiais dalijosi pedagogas pridurdamas, kad menininkus labai gerbia, jais rūpinasi Neringos savivaldybė, todėl kaskart ten nuvykti visada smagu.

Viktorija SKUTULIENĖ, Andriaus Sirtauto nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,