„Stintapūkio“ šventėje ledo skulptūras kūrė ir šilutiškis menininkas

Praėjusį savaitgalį Neringoje vyko žuklės varžybos  „Stintapūkis“. Tai šventė, kurios metu kurorto svečiams pristatoma išskirtinės žūklės tradicija – žvejyba bumbinimu.  „Stinta pūkis, stinta pūkis“ – šiuos magiškus žodžius ir ankščiau dainuodavo Pamario krašto žvejai, bumbindami ant ledo ir viliodami į tinklus stintas. Tądien šventės dalyviai grožėjosi ir ant Kuršių marių molo išdygusiomis skulptūromis, kurias kartu su kolegomis skaptavo ir Šilutės meno mokyklos mokytojas Andrius Sirtautas.

Atgaivinta tradicija

Ledo skulptūromis vietiniai gyventojai grožėjosi ne pirmą kartą. Dar prieš 6-erius metus ši tradicija gyvavo kasmetinėje „Stintapūkio“ šventėje. Anuomet ledo skulptūros skaptuojamos buvo iš storo Kuršių marių ledo, o jų didybe pasigėrėti buvo galima Parnidžio kopos papėdėje.  Tačiau praėjusį savaitgalį ši tradicija buvo atgaivinta ir trys menininkai, pedagogai skaptavo įvairių dydžių ir formų ledo skulptūras. Tai šilutiškis, Meno mokyklos mokytojas Andrius Sirtautas, jo kolega iš Neringos meno mokyklos – Albertas Danilevičius ir Kazys Venclovas iš Vilniaus Jono Vienožinskio dailės mokyklos. „Iš ledo esu skaptavęs, tačiau neprofesionaliai. Mes visi mokytojai iš skirtingų miestų susibūrėme bendram darbui. Šventės organizatoriai nežinojo, ar bus Marių ledas, ar pirktinis, tačiau pasiūlė šią gražią idėją vėl įgyvendinti“, – sakė menininkas A. Sirtautas.

Kaip sekėsi?

Ledo skulptūroms buvo naudojami pirktiniai ledo luitai. Šilutiškio pasakojimu, ledo blokai buvo klijuojami. A.Sirtautas atskleidė, jog tąkart ant marių kranto siautė štorminis vėjas, todėl pagrindinės idėjos įgyvendinti jiems nepavyko. A.Sirtautas buvo sumanęs ledo viduje iš plonų detalių daryti gaudyklę, stilizuotas viršūnes, įplaukiančias keturias žuvis. Taip pat norėta kartu išgauti ir etnokultūrines detales, tačiau kai ko teko atsisakyti, kad neįlūžtų ledas.

„Idėja buvo parodyti atvykusiems ledo skulptūras, pademonstruoti jų gamybą, nusifotografuoti, pabendrauti su autoriais ir gerai praleisti laiką“, – sakė pedagogas.

Trumpai nupasakojo ir technikos būdus, kuri buvo naudojama kuriant ledo skulptūras. Ledas buvo drožinėjamas, o tai, anot A.Sirtauto,  daryti lengviausia. Ledas lengvai pjaunamas, šveičiamas, o apipylus karštu vandeniu, galima ir nublizginti ledą. Šiam darbui skulptoriai naudojo savo turimus įvairius skaptukus, grąžtus…

Įstabaus grožio ledo skulptūroms sukurti menininkams prireikė beveik dviejų dienų. Daug laiko vyrai sugaišo prie pasiruošimo darbų: su kolegų pagalba kiekvienas pasistatė po keturis ledo luitus, kurių vienas svėrė 140 kg ir siekė 2 metrus aukščio.

A.Sirtautas prisiminė ir ankstesnius savo darbus, kai iš smėlio kūrė vikingą vaizduojančią 4,5 tonos sveriančią skulptūrą: „Iš ledo kurti skulptūrą daug lengviau negu iš smėlio. Kuriant pastarąją daugiau streso, įvairūs klimato pavojai, o dirbant su ledu gali ištaisyti padarytą klaidą – išdrožti ar priklijuoti ledą. Nors šios technologijos pritaikyti negalėjome, nes oro temperatūra buvo pliusinė“, – įspūdžiais dalijosi pedagogas pridurdamas, kad menininkus labai gerbia, jais rūpinasi Neringos savivaldybė, todėl kaskart ten nuvykti visada smagu.

Viktorija SKUTULIENĖ, Andriaus Sirtauto nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite