„Stintapūkio“ šventėje ledo skulptūras kūrė ir šilutiškis menininkas

Praėjusį savaitgalį Neringoje vyko žuklės varžybos  „Stintapūkis“. Tai šventė, kurios metu kurorto svečiams pristatoma išskirtinės žūklės tradicija – žvejyba bumbinimu.  „Stinta pūkis, stinta pūkis“ – šiuos magiškus žodžius ir ankščiau dainuodavo Pamario krašto žvejai, bumbindami ant ledo ir viliodami į tinklus stintas. Tądien šventės dalyviai grožėjosi ir ant Kuršių marių molo išdygusiomis skulptūromis, kurias kartu su kolegomis skaptavo ir Šilutės meno mokyklos mokytojas Andrius Sirtautas.

Atgaivinta tradicija

Ledo skulptūromis vietiniai gyventojai grožėjosi ne pirmą kartą. Dar prieš 6-erius metus ši tradicija gyvavo kasmetinėje „Stintapūkio“ šventėje. Anuomet ledo skulptūros skaptuojamos buvo iš storo Kuršių marių ledo, o jų didybe pasigėrėti buvo galima Parnidžio kopos papėdėje.  Tačiau praėjusį savaitgalį ši tradicija buvo atgaivinta ir trys menininkai, pedagogai skaptavo įvairių dydžių ir formų ledo skulptūras. Tai šilutiškis, Meno mokyklos mokytojas Andrius Sirtautas, jo kolega iš Neringos meno mokyklos – Albertas Danilevičius ir Kazys Venclovas iš Vilniaus Jono Vienožinskio dailės mokyklos. „Iš ledo esu skaptavęs, tačiau neprofesionaliai. Mes visi mokytojai iš skirtingų miestų susibūrėme bendram darbui. Šventės organizatoriai nežinojo, ar bus Marių ledas, ar pirktinis, tačiau pasiūlė šią gražią idėją vėl įgyvendinti“, – sakė menininkas A. Sirtautas.

Kaip sekėsi?

Ledo skulptūroms buvo naudojami pirktiniai ledo luitai. Šilutiškio pasakojimu, ledo blokai buvo klijuojami. A.Sirtautas atskleidė, jog tąkart ant marių kranto siautė štorminis vėjas, todėl pagrindinės idėjos įgyvendinti jiems nepavyko. A.Sirtautas buvo sumanęs ledo viduje iš plonų detalių daryti gaudyklę, stilizuotas viršūnes, įplaukiančias keturias žuvis. Taip pat norėta kartu išgauti ir etnokultūrines detales, tačiau kai ko teko atsisakyti, kad neįlūžtų ledas.

„Idėja buvo parodyti atvykusiems ledo skulptūras, pademonstruoti jų gamybą, nusifotografuoti, pabendrauti su autoriais ir gerai praleisti laiką“, – sakė pedagogas.

Trumpai nupasakojo ir technikos būdus, kuri buvo naudojama kuriant ledo skulptūras. Ledas buvo drožinėjamas, o tai, anot A.Sirtauto,  daryti lengviausia. Ledas lengvai pjaunamas, šveičiamas, o apipylus karštu vandeniu, galima ir nublizginti ledą. Šiam darbui skulptoriai naudojo savo turimus įvairius skaptukus, grąžtus…

Įstabaus grožio ledo skulptūroms sukurti menininkams prireikė beveik dviejų dienų. Daug laiko vyrai sugaišo prie pasiruošimo darbų: su kolegų pagalba kiekvienas pasistatė po keturis ledo luitus, kurių vienas svėrė 140 kg ir siekė 2 metrus aukščio.

A.Sirtautas prisiminė ir ankstesnius savo darbus, kai iš smėlio kūrė vikingą vaizduojančią 4,5 tonos sveriančią skulptūrą: „Iš ledo kurti skulptūrą daug lengviau negu iš smėlio. Kuriant pastarąją daugiau streso, įvairūs klimato pavojai, o dirbant su ledu gali ištaisyti padarytą klaidą – išdrožti ar priklijuoti ledą. Nors šios technologijos pritaikyti negalėjome, nes oro temperatūra buvo pliusinė“, – įspūdžiais dalijosi pedagogas pridurdamas, kad menininkus labai gerbia, jais rūpinasi Neringos savivaldybė, todėl kaskart ten nuvykti visada smagu.

Viktorija SKUTULIENĖ, Andriaus Sirtauto nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savininką piktina jo miške verčiamos svetimos šiukšlės

Klaipėdietis Antanas nebesistebi savo privačiame miške netoli Šilutės aerodromo vis randąs šiukšlių. Kaskart jas kantriai surenka ir išveža į konteinerius. Deja, šįsyk miško savininkas griebiasi už galvos – 41 ha ploto miške atsirado stambių automobilių atliekų, kažkas išvertė seną stogo dangą, sutręšusias lentas, kilimus… Antanas miške praleidžia daug laiko, ypač pavasariais. Žmogus pasakojo, kaip rūpestingai gražina ir puoselėja savo mišką: geni ąžuoliukus, sodina jaunus medžius (ypač žavisi bukais), renka sulą, samdo miško kirtėjus. Ir praėjusią savaitę Antanas vyko į mišką

H. Šojaus muziejuje – vėl rūbai iš A. Vasiljevo kolekcijos

Gegužės 15-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje svečiavosi vienas iš garsiausių pasaulio mados istorikų Aleksandras Vasiljevas – kolekcininkas, interjero dizaineris, meno kritikas, scenografas iš Rusijos. Trečiadienį muziejuje atidaryta A. Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Mada tarpukario metais 1918-1938“ skirta priminti tarpukario Europos madą ir jos pokyčius. Tai antroji kolekcininko paroda, eksponuojama H. Šojaus muziejuje. Iš viso rodoma 57 suknelės ir vyriški kostiumai, aksesuarų, fotografijos, atspindinčios Europos mados permainas 1920–1930 metais. Tuo metu vyravo art deco stilius, pakeitęs ne tik architektūrą, interjero apdailą,

16-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius į 16-ąjį Pagėgių literatūrinį pavasarį „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šiemet į Pasaulio lietuvių metams paminėti dedikuotą šventę atvyko iškilmingiausios šio tradicinio renginio dalies – nominacijų „Pagėgių krašto garsintojas“ ir „Jaunoji viltis“ steigėja bei mecenatė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen (Jablonskytė). Viešnią ir kitus renginyje dalyvavusius garbius svečius pristatė bei vakaro metu skambėsiančiais poezijos posmais sušildyti širdis kraštiečiams palinkėjo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

Šilutės gimnazistai šoko Turkijoje

Šilutės pirmosios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“ Savivaldybės sprendimu balandžio pabaigoje vyko į Turkiją, Alanijos miestą, su kuriuo bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė, paminėti Turkijos nacionalinio suvereniteto ir Vaikų dienos. Į savaitės viešnagę vyko 12 mokinių, šokančių lietuvių liaudies šokius (vadovė R. Kurpeikytė), ir Pamario pagrindinės mokyklos mokytojos Asta Grigalienė (vertėjavo kelionės metu) ir Virginija Macijauskienė. Alanijos miesto svečiais buvo pakviestos šokių grupės iš Murmansko, Saratovo (Rusijos Federacija), Latvijos, Suomijos, Tuniso, Azerbaidžano, Lenkijos ir dar viena Lietuvos grupė iš Trakų. Tautiniais