„Stintapūkio“ šventėje ledo skulptūras kūrė ir šilutiškis menininkas

Praėjusį savaitgalį Neringoje vyko žuklės varžybos  „Stintapūkis“. Tai šventė, kurios metu kurorto svečiams pristatoma išskirtinės žūklės tradicija – žvejyba bumbinimu.  „Stinta pūkis, stinta pūkis“ – šiuos magiškus žodžius ir ankščiau dainuodavo Pamario krašto žvejai, bumbindami ant ledo ir viliodami į tinklus stintas. Tądien šventės dalyviai grožėjosi ir ant Kuršių marių molo išdygusiomis skulptūromis, kurias kartu su kolegomis skaptavo ir Šilutės meno mokyklos mokytojas Andrius Sirtautas.

Atgaivinta tradicija

Ledo skulptūromis vietiniai gyventojai grožėjosi ne pirmą kartą. Dar prieš 6-erius metus ši tradicija gyvavo kasmetinėje „Stintapūkio“ šventėje. Anuomet ledo skulptūros skaptuojamos buvo iš storo Kuršių marių ledo, o jų didybe pasigėrėti buvo galima Parnidžio kopos papėdėje.  Tačiau praėjusį savaitgalį ši tradicija buvo atgaivinta ir trys menininkai, pedagogai skaptavo įvairių dydžių ir formų ledo skulptūras. Tai šilutiškis, Meno mokyklos mokytojas Andrius Sirtautas, jo kolega iš Neringos meno mokyklos – Albertas Danilevičius ir Kazys Venclovas iš Vilniaus Jono Vienožinskio dailės mokyklos. „Iš ledo esu skaptavęs, tačiau neprofesionaliai. Mes visi mokytojai iš skirtingų miestų susibūrėme bendram darbui. Šventės organizatoriai nežinojo, ar bus Marių ledas, ar pirktinis, tačiau pasiūlė šią gražią idėją vėl įgyvendinti“, – sakė menininkas A. Sirtautas.

Kaip sekėsi?

Ledo skulptūroms buvo naudojami pirktiniai ledo luitai. Šilutiškio pasakojimu, ledo blokai buvo klijuojami. A.Sirtautas atskleidė, jog tąkart ant marių kranto siautė štorminis vėjas, todėl pagrindinės idėjos įgyvendinti jiems nepavyko. A.Sirtautas buvo sumanęs ledo viduje iš plonų detalių daryti gaudyklę, stilizuotas viršūnes, įplaukiančias keturias žuvis. Taip pat norėta kartu išgauti ir etnokultūrines detales, tačiau kai ko teko atsisakyti, kad neįlūžtų ledas.

„Idėja buvo parodyti atvykusiems ledo skulptūras, pademonstruoti jų gamybą, nusifotografuoti, pabendrauti su autoriais ir gerai praleisti laiką“, – sakė pedagogas.

Trumpai nupasakojo ir technikos būdus, kuri buvo naudojama kuriant ledo skulptūras. Ledas buvo drožinėjamas, o tai, anot A.Sirtauto,  daryti lengviausia. Ledas lengvai pjaunamas, šveičiamas, o apipylus karštu vandeniu, galima ir nublizginti ledą. Šiam darbui skulptoriai naudojo savo turimus įvairius skaptukus, grąžtus…

Įstabaus grožio ledo skulptūroms sukurti menininkams prireikė beveik dviejų dienų. Daug laiko vyrai sugaišo prie pasiruošimo darbų: su kolegų pagalba kiekvienas pasistatė po keturis ledo luitus, kurių vienas svėrė 140 kg ir siekė 2 metrus aukščio.

A.Sirtautas prisiminė ir ankstesnius savo darbus, kai iš smėlio kūrė vikingą vaizduojančią 4,5 tonos sveriančią skulptūrą: „Iš ledo kurti skulptūrą daug lengviau negu iš smėlio. Kuriant pastarąją daugiau streso, įvairūs klimato pavojai, o dirbant su ledu gali ištaisyti padarytą klaidą – išdrožti ar priklijuoti ledą. Nors šios technologijos pritaikyti negalėjome, nes oro temperatūra buvo pliusinė“, – įspūdžiais dalijosi pedagogas pridurdamas, kad menininkus labai gerbia, jais rūpinasi Neringos savivaldybė, todėl kaskart ten nuvykti visada smagu.

Viktorija SKUTULIENĖ, Andriaus Sirtauto nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite