Steponas Kazlauskas prisimena…

UAB „Žibai“ vadovas Steponas Kazlauskas – tikras Šilutės krašto vaikas: gimė ir užaugo bei po aukštojo mokslo studijų sugrįžo ir dirba gimtajame krašte. Verslininkas vadovauja sėkmingai dirbančiai statybų bendrovei, jau septinta kadencija yra Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, šiuo metu vienas iš 25 išrinktų vietos politikų. Jis vienintelis iš jų gimtadienį švenčia pirmąją šv. Kalėdų dieną. Šiemet gruodžio 25 d. Steponui Kazlauskui sukanka 65-eri. Gera proga – pasikalbėti.

„Žibų“ bendrovės darbininkai pastatė naują pastatą Šilutėje – prekybos centrą „Maxima“. Po to išsijuosę triūsė statydami naująją Šilutės autobusų stotį, autobusų parko pastatą ir prekybos centrą „Lidl“. Šių statybų projektą laimėjo investuotojai, o dirbo „Žibai“ – subrangovas. Kas padaryta, peikti negali. „Žibai“ išsiskiria darbų kokybe, sparta, net grėsminga statybininkų stoka jiems nėra nepakeliama našta. Šiuo metu vyrai triūsia Rusnės gatvėje, Šilutėje, vaiduokliu virtusiame sporto centro pastate, kur suplanuotas baseinas. Kiek pinigų darbų pradžiai buvo skirta, tiek jau padaryta, darbai priimti. Ten darbas po stogu, tad galima tęsti.
Kitąmet pažadėta dar apie 1,6 mln. eurų. Anot Stepono Kazlausko, baseino ir sporto centro statyba turėtų būti baigta 2021 m. Jeigu valstybės finansavimas būtų spartesnis, baseino įkurtuves būtų galima švęsti prieš kitų metų Kalėdas. „15 metų laukėme baseino, tai pusantrų ištversime…“ – pašmaikštavo verslininkas.

„Šilutė, patys matote, keičiasi ir gražėja dienomis… Ir vietos gyventojui patogiau, ir svečiams mieliau užsukti. Tenka kalbėtis apie tai, sakau, tik aklas gali nematyti, kiek daroma, kokie pokyčiai“, – sakė S. Kazlauskas.

Į liūną…
Tad kokie „Žibų“ bendrovei buvo 2019 metai?
„Sunkūs, ko gero, pirmą kartą tokie per 27 veiklos metus. Visi žino, kaip atsitiko su tais investuotojais, pažadėjusiais pastatyti Šilutės autobusų stotį, autobusų parko pastatą ir prekybos centrą „Lidl“. Mums metų pradžia ir iki rudens buvo gana sunkus metas. Viską pastatėme, o investuotojai mums liko skolingi 400 tūkstančių eurų…“ – atvirauja S. Kazlauskas. Išsprūsta nuostaba: „Kas tie investuotojai plikais užpakaliais, kai dirba kiti, o jie, kaip „sofos“ ūkininkai, nei dirba, nei pinigų, nei technikos turi, nei skiedinio yra matę, bet laimi konkursus?“ Anot S. Kazlausko, yra tokių gabių Lietuvoje… „Jeigu mes būtume turėję tokį prekybos centro pirkėją kaip „Lidl“, būtume be jokių investuotojų viską pastatę ir be tokio triukšmo, koks dėl šių statybų Šilutėje kilo“, – atviravo verslininkas prisiimdamas kaltę, jog neįvertino, kad investuotajas pasitaikė su guminiais batais ir aliuminiu šaukštu… Tokia klaida, brangi klaida „Žibų“ bendrovės istorijoje pasitaikė pirma. Beje, S. Kazlauskas geru paminėjo „Lidl“ priimtinus reikalavimus ir sąlygas, jiems priekaištauti nėra už ką.

Priminus, kad investuotoją parinko Savivaldybė, verslininkas prisipažino ir pats dalyvavęs svarstymuose ir balsavęs renkantis investuotoją, tačiau po to buvo tarsi įtrauktas į liūną: „Tai nesėkmės momentas „Žibams“, bet yra taip, kaip yra…“ Nesutrikdė S. Kazlausko klausimas, ar parduoda „Žibų“ bendrovės teritorijoje pastatytą prekybos centrą, kuris išnuomotas „Maximai“. „Taip, vyksta derybos dėl pardavimo“, – atsakė verslininkas.

Prisiminimai
S. Kazlauskas gimė Stubrių kaime (Katyčių sen.). Šeimoje augo 7 vaikai. „Pamenu, vyresni broliai į mokyklą ėjo su klumpėmis… Aš į Stoniškių mokyklą ėjau su sesės paltuku. Pasityčiodavo iš manęs, pasijuokdavo… Lenkiuosi mamytei ir tėveliui, kurie jau Amžinybėje. Mamytė, baigusi keturias klases, man šeštoje klasėje padėdavo spręsti algebros uždavinius. Ji suspėdavo ūkį, gyvulius apeiti ir prisėsti prie kiekvieno vaiko. Išmaudyti, apskalbti ir pavalgydinti buvome, net pamokas ruošti padėdavo. Ir dar galvą paglostydavo… Pamenate, juk ir karvių draudė daugiau laikyti, bet mūsų gausiai šeimai leido. Tai į turgų Sovetske (Tilžė) ir aš kartu esu važiavęs sviesto parduoti, dar šio to. Kai ko iš ten ir parsiveždavo. Kaip Kūčios be silkės? Ir patiekalų per Kūčias ant stalo būdavo tiek, kiek priklauso. Mamytė buvo tikinti, taip ir mus, vaikus, auklėjo. Bažnyčią lankėme. Tai vežimu tėtis vežė, vėliau jau turėjome roges. Visus vaikus pakrikštijo, visi nenutolo nuo bažnyčios ir tikėjimo. Kalėdų šventės būdavo gražios. Ir pietūs skanūs. Pamenu, virdavo didžiuliame katile. Šeima juk didelė! Barščiai, raugintų kopūstų sriuba, pamenu cepelinus, kugelius, vėdarus… Prieš šventes kiaulę skersdavo“, – prisiminė Steponas.

Ne tuo keliu einame?
„Naujieji metai man kaip ir antraeilė šventė, o Kūčios, Kalėdos – šeimoje, su dukra, žentu (jau turiu tris anūkus), dar artimųjų suvažiuoja. Ir maldai vietos yra. Gerbiame tradicijas, jų laikomės. Į šias šventes įsipina ir mano gimtadienis. Vaišių jau yra galimybė turėti gausiau negu mano vaikystėje, bet kažkodėl anų dienų prisiminimai džiugina labiau negu šiandieniniai. Prisimenu, gal 15-os būdamas gavau mandariną. Oho koks buvo džiaugsmas! O dabar gatvėje jų primėto… Taip, tokie esame nepakantūs dabar, tokie irzlūs, sumaterialėję. Kai grįžau baigęs tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, pamenu, kaip daugiabučio laiptinės kaimynai bendraudavo, susieidavo, kalbėdavosi… Dabar net nesisveikina susitikę. Didelis susvetimėjimas… Gal užsienio mados prigijo?“ – svarstė S. Kazlauskas, dar prisimindamas studijų laikus, kai kurso draugai rasdavo įvairių progų pabūti kartu, pašvęsti, pasidžiaugti. Ir per egzaminus vieni kitiems padėdavo. Pasakojo tarsi su ilgesiu.

„Dabar tik kad per galvas lipti, tik kad aplenkti, nukonkuruoti… Tiek nesveikos konkurencijos, tokia svarbi karjera, tiek pavydo, jei kitam pasisekė. Tos technologijos… Iš rankos mobilaus telefono nepaleidžia, akių į žmogų nepakelia. Didelis gyvenimo tempas, žiaurus tempas.

Sunku rasti sutarimą, nelieka pagarbos kitam. Neregiu, kad tai sustotų. Sumaterialėjimas tik didėja. Žinote, gyvenime būna tokių įvykių, kurie sudrebina, pakeičia žmogų. Gal kada nors visi suprasime, kad kelias ne toks. Prastas pavyzdys ir iš valstybės institucijų, iš Vilniaus. Su nuostaba kartais žvelgiu ir į opozicijai priklausančius savo kolegas Savivaldybės taryboje. Toks susireikšminimas, toks visko neigimas… Pasidžiaukime, kokia graži šiemet Kalėdų eglė Šilutėje, tikra žalioji su naujais papuošalais. Smagu matyti! Tik pasižvalgykime, juk ir pasidžiaugti yra kuo“, – kalbėjo S. Kazlauskas, švenčių proga linkėdamas prieškalėdinio gėrio savaitę atsiprašyti, gero palinkėti, džiaugsmu pasidalinti, daugiau suartėjimo ir bendrystės, būti artimesniu vienas kitam, geresniu, jautresniu. „Mylėkime ir būkime mylimi“, – palinkėjo Steponas Kazlauskas.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite