Steponas Kazlauskas prisimena…

UAB „Žibai“ vadovas Steponas Kazlauskas – tikras Šilutės krašto vaikas: gimė ir užaugo bei po aukštojo mokslo studijų sugrįžo ir dirba gimtajame krašte. Verslininkas vadovauja sėkmingai dirbančiai statybų bendrovei, jau septinta kadencija yra Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, šiuo metu vienas iš 25 išrinktų vietos politikų. Jis vienintelis iš jų gimtadienį švenčia pirmąją šv. Kalėdų dieną. Šiemet gruodžio 25 d. Steponui Kazlauskui sukanka 65-eri. Gera proga – pasikalbėti.

„Žibų“ bendrovės darbininkai pastatė naują pastatą Šilutėje – prekybos centrą „Maxima“. Po to išsijuosę triūsė statydami naująją Šilutės autobusų stotį, autobusų parko pastatą ir prekybos centrą „Lidl“. Šių statybų projektą laimėjo investuotojai, o dirbo „Žibai“ – subrangovas. Kas padaryta, peikti negali. „Žibai“ išsiskiria darbų kokybe, sparta, net grėsminga statybininkų stoka jiems nėra nepakeliama našta. Šiuo metu vyrai triūsia Rusnės gatvėje, Šilutėje, vaiduokliu virtusiame sporto centro pastate, kur suplanuotas baseinas. Kiek pinigų darbų pradžiai buvo skirta, tiek jau padaryta, darbai priimti. Ten darbas po stogu, tad galima tęsti.
Kitąmet pažadėta dar apie 1,6 mln. eurų. Anot Stepono Kazlausko, baseino ir sporto centro statyba turėtų būti baigta 2021 m. Jeigu valstybės finansavimas būtų spartesnis, baseino įkurtuves būtų galima švęsti prieš kitų metų Kalėdas. „15 metų laukėme baseino, tai pusantrų ištversime…“ – pašmaikštavo verslininkas.

„Šilutė, patys matote, keičiasi ir gražėja dienomis… Ir vietos gyventojui patogiau, ir svečiams mieliau užsukti. Tenka kalbėtis apie tai, sakau, tik aklas gali nematyti, kiek daroma, kokie pokyčiai“, – sakė S. Kazlauskas.

Į liūną…
Tad kokie „Žibų“ bendrovei buvo 2019 metai?
„Sunkūs, ko gero, pirmą kartą tokie per 27 veiklos metus. Visi žino, kaip atsitiko su tais investuotojais, pažadėjusiais pastatyti Šilutės autobusų stotį, autobusų parko pastatą ir prekybos centrą „Lidl“. Mums metų pradžia ir iki rudens buvo gana sunkus metas. Viską pastatėme, o investuotojai mums liko skolingi 400 tūkstančių eurų…“ – atvirauja S. Kazlauskas. Išsprūsta nuostaba: „Kas tie investuotojai plikais užpakaliais, kai dirba kiti, o jie, kaip „sofos“ ūkininkai, nei dirba, nei pinigų, nei technikos turi, nei skiedinio yra matę, bet laimi konkursus?“ Anot S. Kazlausko, yra tokių gabių Lietuvoje… „Jeigu mes būtume turėję tokį prekybos centro pirkėją kaip „Lidl“, būtume be jokių investuotojų viską pastatę ir be tokio triukšmo, koks dėl šių statybų Šilutėje kilo“, – atviravo verslininkas prisiimdamas kaltę, jog neįvertino, kad investuotajas pasitaikė su guminiais batais ir aliuminiu šaukštu… Tokia klaida, brangi klaida „Žibų“ bendrovės istorijoje pasitaikė pirma. Beje, S. Kazlauskas geru paminėjo „Lidl“ priimtinus reikalavimus ir sąlygas, jiems priekaištauti nėra už ką.

Priminus, kad investuotoją parinko Savivaldybė, verslininkas prisipažino ir pats dalyvavęs svarstymuose ir balsavęs renkantis investuotoją, tačiau po to buvo tarsi įtrauktas į liūną: „Tai nesėkmės momentas „Žibams“, bet yra taip, kaip yra…“ Nesutrikdė S. Kazlausko klausimas, ar parduoda „Žibų“ bendrovės teritorijoje pastatytą prekybos centrą, kuris išnuomotas „Maximai“. „Taip, vyksta derybos dėl pardavimo“, – atsakė verslininkas.

Prisiminimai
S. Kazlauskas gimė Stubrių kaime (Katyčių sen.). Šeimoje augo 7 vaikai. „Pamenu, vyresni broliai į mokyklą ėjo su klumpėmis… Aš į Stoniškių mokyklą ėjau su sesės paltuku. Pasityčiodavo iš manęs, pasijuokdavo… Lenkiuosi mamytei ir tėveliui, kurie jau Amžinybėje. Mamytė, baigusi keturias klases, man šeštoje klasėje padėdavo spręsti algebros uždavinius. Ji suspėdavo ūkį, gyvulius apeiti ir prisėsti prie kiekvieno vaiko. Išmaudyti, apskalbti ir pavalgydinti buvome, net pamokas ruošti padėdavo. Ir dar galvą paglostydavo… Pamenate, juk ir karvių draudė daugiau laikyti, bet mūsų gausiai šeimai leido. Tai į turgų Sovetske (Tilžė) ir aš kartu esu važiavęs sviesto parduoti, dar šio to. Kai ko iš ten ir parsiveždavo. Kaip Kūčios be silkės? Ir patiekalų per Kūčias ant stalo būdavo tiek, kiek priklauso. Mamytė buvo tikinti, taip ir mus, vaikus, auklėjo. Bažnyčią lankėme. Tai vežimu tėtis vežė, vėliau jau turėjome roges. Visus vaikus pakrikštijo, visi nenutolo nuo bažnyčios ir tikėjimo. Kalėdų šventės būdavo gražios. Ir pietūs skanūs. Pamenu, virdavo didžiuliame katile. Šeima juk didelė! Barščiai, raugintų kopūstų sriuba, pamenu cepelinus, kugelius, vėdarus… Prieš šventes kiaulę skersdavo“, – prisiminė Steponas.

Ne tuo keliu einame?
„Naujieji metai man kaip ir antraeilė šventė, o Kūčios, Kalėdos – šeimoje, su dukra, žentu (jau turiu tris anūkus), dar artimųjų suvažiuoja. Ir maldai vietos yra. Gerbiame tradicijas, jų laikomės. Į šias šventes įsipina ir mano gimtadienis. Vaišių jau yra galimybė turėti gausiau negu mano vaikystėje, bet kažkodėl anų dienų prisiminimai džiugina labiau negu šiandieniniai. Prisimenu, gal 15-os būdamas gavau mandariną. Oho koks buvo džiaugsmas! O dabar gatvėje jų primėto… Taip, tokie esame nepakantūs dabar, tokie irzlūs, sumaterialėję. Kai grįžau baigęs tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, pamenu, kaip daugiabučio laiptinės kaimynai bendraudavo, susieidavo, kalbėdavosi… Dabar net nesisveikina susitikę. Didelis susvetimėjimas… Gal užsienio mados prigijo?“ – svarstė S. Kazlauskas, dar prisimindamas studijų laikus, kai kurso draugai rasdavo įvairių progų pabūti kartu, pašvęsti, pasidžiaugti. Ir per egzaminus vieni kitiems padėdavo. Pasakojo tarsi su ilgesiu.

„Dabar tik kad per galvas lipti, tik kad aplenkti, nukonkuruoti… Tiek nesveikos konkurencijos, tokia svarbi karjera, tiek pavydo, jei kitam pasisekė. Tos technologijos… Iš rankos mobilaus telefono nepaleidžia, akių į žmogų nepakelia. Didelis gyvenimo tempas, žiaurus tempas.

Sunku rasti sutarimą, nelieka pagarbos kitam. Neregiu, kad tai sustotų. Sumaterialėjimas tik didėja. Žinote, gyvenime būna tokių įvykių, kurie sudrebina, pakeičia žmogų. Gal kada nors visi suprasime, kad kelias ne toks. Prastas pavyzdys ir iš valstybės institucijų, iš Vilniaus. Su nuostaba kartais žvelgiu ir į opozicijai priklausančius savo kolegas Savivaldybės taryboje. Toks susireikšminimas, toks visko neigimas… Pasidžiaukime, kokia graži šiemet Kalėdų eglė Šilutėje, tikra žalioji su naujais papuošalais. Smagu matyti! Tik pasižvalgykime, juk ir pasidžiaugti yra kuo“, – kalbėjo S. Kazlauskas, švenčių proga linkėdamas prieškalėdinio gėrio savaitę atsiprašyti, gero palinkėti, džiaugsmu pasidalinti, daugiau suartėjimo ir bendrystės, būti artimesniu vienas kitam, geresniu, jautresniu. „Mylėkime ir būkime mylimi“, – palinkėjo Steponas Kazlauskas.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Birželio 29-ąją – Pasieniečių diena

Tai profesinė Lietuvos beveik pusketvirto tūkstančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnautojų ir darbuotojų šventė. Šia proga vyks šventiniai renginiai ir Šilutėje. Programa Šilutėje: 11 val. Šv. mišios Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje (Katalikų Bažnyčios g. 1); 12 val. VSAT vėliavų būrių maršas – paradas nuo bažnyčios Turgaus ir Lietuvininkų gatvėmis iki Šilutės senojo turgaus aikštės; 12.30 val. iškilmės aikštėje, pasieniečių rikiuotė, apdovanojimai; 13 val. Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertas; 13.30 val. parodomoji pasieniečių kinologų su šunimis programa; 14

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Taip pat skaitykite