Steponas Kazlauskas prisimena…

UAB „Žibai“ vadovas Steponas Kazlauskas – tikras Šilutės krašto vaikas: gimė ir užaugo bei po aukštojo mokslo studijų sugrįžo ir dirba gimtajame krašte. Verslininkas vadovauja sėkmingai dirbančiai statybų bendrovei, jau septinta kadencija yra Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, šiuo metu vienas iš 25 išrinktų vietos politikų. Jis vienintelis iš jų gimtadienį švenčia pirmąją šv. Kalėdų dieną. Šiemet gruodžio 25 d. Steponui Kazlauskui sukanka 65-eri. Gera proga – pasikalbėti.

„Žibų“ bendrovės darbininkai pastatė naują pastatą Šilutėje – prekybos centrą „Maxima“. Po to išsijuosę triūsė statydami naująją Šilutės autobusų stotį, autobusų parko pastatą ir prekybos centrą „Lidl“. Šių statybų projektą laimėjo investuotojai, o dirbo „Žibai“ – subrangovas. Kas padaryta, peikti negali. „Žibai“ išsiskiria darbų kokybe, sparta, net grėsminga statybininkų stoka jiems nėra nepakeliama našta. Šiuo metu vyrai triūsia Rusnės gatvėje, Šilutėje, vaiduokliu virtusiame sporto centro pastate, kur suplanuotas baseinas. Kiek pinigų darbų pradžiai buvo skirta, tiek jau padaryta, darbai priimti. Ten darbas po stogu, tad galima tęsti.
Kitąmet pažadėta dar apie 1,6 mln. eurų. Anot Stepono Kazlausko, baseino ir sporto centro statyba turėtų būti baigta 2021 m. Jeigu valstybės finansavimas būtų spartesnis, baseino įkurtuves būtų galima švęsti prieš kitų metų Kalėdas. „15 metų laukėme baseino, tai pusantrų ištversime…“ – pašmaikštavo verslininkas.

„Šilutė, patys matote, keičiasi ir gražėja dienomis… Ir vietos gyventojui patogiau, ir svečiams mieliau užsukti. Tenka kalbėtis apie tai, sakau, tik aklas gali nematyti, kiek daroma, kokie pokyčiai“, – sakė S. Kazlauskas.

Į liūną…
Tad kokie „Žibų“ bendrovei buvo 2019 metai?
„Sunkūs, ko gero, pirmą kartą tokie per 27 veiklos metus. Visi žino, kaip atsitiko su tais investuotojais, pažadėjusiais pastatyti Šilutės autobusų stotį, autobusų parko pastatą ir prekybos centrą „Lidl“. Mums metų pradžia ir iki rudens buvo gana sunkus metas. Viską pastatėme, o investuotojai mums liko skolingi 400 tūkstančių eurų…“ – atvirauja S. Kazlauskas. Išsprūsta nuostaba: „Kas tie investuotojai plikais užpakaliais, kai dirba kiti, o jie, kaip „sofos“ ūkininkai, nei dirba, nei pinigų, nei technikos turi, nei skiedinio yra matę, bet laimi konkursus?“ Anot S. Kazlausko, yra tokių gabių Lietuvoje… „Jeigu mes būtume turėję tokį prekybos centro pirkėją kaip „Lidl“, būtume be jokių investuotojų viską pastatę ir be tokio triukšmo, koks dėl šių statybų Šilutėje kilo“, – atviravo verslininkas prisiimdamas kaltę, jog neįvertino, kad investuotajas pasitaikė su guminiais batais ir aliuminiu šaukštu… Tokia klaida, brangi klaida „Žibų“ bendrovės istorijoje pasitaikė pirma. Beje, S. Kazlauskas geru paminėjo „Lidl“ priimtinus reikalavimus ir sąlygas, jiems priekaištauti nėra už ką.

Priminus, kad investuotoją parinko Savivaldybė, verslininkas prisipažino ir pats dalyvavęs svarstymuose ir balsavęs renkantis investuotoją, tačiau po to buvo tarsi įtrauktas į liūną: „Tai nesėkmės momentas „Žibams“, bet yra taip, kaip yra…“ Nesutrikdė S. Kazlausko klausimas, ar parduoda „Žibų“ bendrovės teritorijoje pastatytą prekybos centrą, kuris išnuomotas „Maximai“. „Taip, vyksta derybos dėl pardavimo“, – atsakė verslininkas.

Prisiminimai
S. Kazlauskas gimė Stubrių kaime (Katyčių sen.). Šeimoje augo 7 vaikai. „Pamenu, vyresni broliai į mokyklą ėjo su klumpėmis… Aš į Stoniškių mokyklą ėjau su sesės paltuku. Pasityčiodavo iš manęs, pasijuokdavo… Lenkiuosi mamytei ir tėveliui, kurie jau Amžinybėje. Mamytė, baigusi keturias klases, man šeštoje klasėje padėdavo spręsti algebros uždavinius. Ji suspėdavo ūkį, gyvulius apeiti ir prisėsti prie kiekvieno vaiko. Išmaudyti, apskalbti ir pavalgydinti buvome, net pamokas ruošti padėdavo. Ir dar galvą paglostydavo… Pamenate, juk ir karvių draudė daugiau laikyti, bet mūsų gausiai šeimai leido. Tai į turgų Sovetske (Tilžė) ir aš kartu esu važiavęs sviesto parduoti, dar šio to. Kai ko iš ten ir parsiveždavo. Kaip Kūčios be silkės? Ir patiekalų per Kūčias ant stalo būdavo tiek, kiek priklauso. Mamytė buvo tikinti, taip ir mus, vaikus, auklėjo. Bažnyčią lankėme. Tai vežimu tėtis vežė, vėliau jau turėjome roges. Visus vaikus pakrikštijo, visi nenutolo nuo bažnyčios ir tikėjimo. Kalėdų šventės būdavo gražios. Ir pietūs skanūs. Pamenu, virdavo didžiuliame katile. Šeima juk didelė! Barščiai, raugintų kopūstų sriuba, pamenu cepelinus, kugelius, vėdarus… Prieš šventes kiaulę skersdavo“, – prisiminė Steponas.

Ne tuo keliu einame?
„Naujieji metai man kaip ir antraeilė šventė, o Kūčios, Kalėdos – šeimoje, su dukra, žentu (jau turiu tris anūkus), dar artimųjų suvažiuoja. Ir maldai vietos yra. Gerbiame tradicijas, jų laikomės. Į šias šventes įsipina ir mano gimtadienis. Vaišių jau yra galimybė turėti gausiau negu mano vaikystėje, bet kažkodėl anų dienų prisiminimai džiugina labiau negu šiandieniniai. Prisimenu, gal 15-os būdamas gavau mandariną. Oho koks buvo džiaugsmas! O dabar gatvėje jų primėto… Taip, tokie esame nepakantūs dabar, tokie irzlūs, sumaterialėję. Kai grįžau baigęs tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, pamenu, kaip daugiabučio laiptinės kaimynai bendraudavo, susieidavo, kalbėdavosi… Dabar net nesisveikina susitikę. Didelis susvetimėjimas… Gal užsienio mados prigijo?“ – svarstė S. Kazlauskas, dar prisimindamas studijų laikus, kai kurso draugai rasdavo įvairių progų pabūti kartu, pašvęsti, pasidžiaugti. Ir per egzaminus vieni kitiems padėdavo. Pasakojo tarsi su ilgesiu.

„Dabar tik kad per galvas lipti, tik kad aplenkti, nukonkuruoti… Tiek nesveikos konkurencijos, tokia svarbi karjera, tiek pavydo, jei kitam pasisekė. Tos technologijos… Iš rankos mobilaus telefono nepaleidžia, akių į žmogų nepakelia. Didelis gyvenimo tempas, žiaurus tempas.

Sunku rasti sutarimą, nelieka pagarbos kitam. Neregiu, kad tai sustotų. Sumaterialėjimas tik didėja. Žinote, gyvenime būna tokių įvykių, kurie sudrebina, pakeičia žmogų. Gal kada nors visi suprasime, kad kelias ne toks. Prastas pavyzdys ir iš valstybės institucijų, iš Vilniaus. Su nuostaba kartais žvelgiu ir į opozicijai priklausančius savo kolegas Savivaldybės taryboje. Toks susireikšminimas, toks visko neigimas… Pasidžiaukime, kokia graži šiemet Kalėdų eglė Šilutėje, tikra žalioji su naujais papuošalais. Smagu matyti! Tik pasižvalgykime, juk ir pasidžiaugti yra kuo“, – kalbėjo S. Kazlauskas, švenčių proga linkėdamas prieškalėdinio gėrio savaitę atsiprašyti, gero palinkėti, džiaugsmu pasidalinti, daugiau suartėjimo ir bendrystės, būti artimesniu vienas kitam, geresniu, jautresniu. „Mylėkime ir būkime mylimi“, – palinkėjo Steponas Kazlauskas.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Valstybės dienai – Kintų muzikos festivalio pradžia

Po ilgo ir niūraus periodo visada ateina šviesa. Kintų muzikos festivalis, stipriai redaguotas dėl karantino, vis dėlto paskelbs gyvenimo džiugesio šventę Valstybės dienos proga. „Ir visos sutemos tebūnie šviesios“ – žodžiai iš Vaclovo Augustino koncertinės programos, atliekamos choro „Jauna muzika“, tapo viso festivalio devizu. Suvieniję jėgas su Šilutės kultūros ir pramogų centru, šiemet pakviesime klausytojus jautriai muzikai Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje liepos 6 d. 19 val. Prieš koncertą – 17 val. atsinaujinusioje po remonto Kintų meno rezidencijoje maloniai pakviesime neabejingus

Naujasis Telšių vyskupas – Algirdas Jurevičius

Birželio 29 d., pirmadienį, šv. Petro ir Pauliaus iškilmės dieną, Telšių katedroje įvyko naujojo vyskupo Algirdo Jurevičiaus ingresas – iškilminga pareigų ėjimo pradžia. Popiežius Pranciškus A. Jurevičių Telšių vyskupu paskyrė birželio 1 d. Pareigas jis perėmė iš Kęstučio Kėvalo, neseniai pradėjusio eiti Kauno arkivyskupo metropolito pareigas. Laiškas Birželio 22 d. paskelbtas A. Jurevičiaus laiškas: „Brangūs Telšių vyskupijos dvasininkai, pašvęstojo gyvenimo atstovai bei pasauliečiai, Dievo valia ir popiežiaus Pranciškaus skyrimu netrukus pradėsiu eiti Telšių vyskupijos ganytojo pareigas. Suprantu Jūsų liūdesį išleidžiant

Politikos katilas vėl kunkuliuoja…

Birželio 26 d. „Pamario“ laikraščio numeryje išspausdintas rašinys „Vaikų gyvenimas tarsi skervėjyje…“ informavo, kad nuo kitų metų Lietuvoje nebebus vaikų globos namų, juos pakeičia bendruomeniniai vaikų namai, kai gyvenama po 8 šeimynose. Gal ir gerai, kai po vienu valdišku stogu nebūna kelių dešimčių globotinių. Tad nelieka ir Saugų vaikų globos namų. Ir Šilutės rajone mažėja globojamų vaikų, jų šeimynų, dvi gyvena sodybose Šilutėje, 1 – Švėkšnoje ir tik viena belikusi Saugų vaikų globos namuose. Tad valdžia sumažino ir vaikus globojančių

Per karantiną darbai nesustojo

Liepos 2-ąją Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Sigitas Šeputis ir Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis surengė spaudos konferenciją, kurioje apžvelgė rajono reikalus: darbus, susitikimus ministerijose ir kitas naujienas. Dėl COVID-19 viruso grėsmės per karantiną tokių konferencijų nebuvo, tad sugrįžtama prie tradicijos su žurnalistais pabendrauti kartą per mėnesį. „Per karantiną darbai nesustojo“, – sakė meras Vytautas Laurinaitis ir priminė, jog Šilutės kultūros ir pramogų centro rekonstrukcijai papildomai gauta 2,3 mln. Eur, Šilutėje tvarkomam sporto centrui su baseinu –