Steponas Kazlauskas prisimena…

UAB „Žibai“ vadovas Steponas Kazlauskas – tikras Šilutės krašto vaikas: gimė ir užaugo bei po aukštojo mokslo studijų sugrįžo ir dirba gimtajame krašte. Verslininkas vadovauja sėkmingai dirbančiai statybų bendrovei, jau septinta kadencija yra Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, šiuo metu vienas iš 25 išrinktų vietos politikų. Jis vienintelis iš jų gimtadienį švenčia pirmąją šv. Kalėdų dieną. Šiemet gruodžio 25 d. Steponui Kazlauskui sukanka 65-eri. Gera proga – pasikalbėti.

„Žibų“ bendrovės darbininkai pastatė naują pastatą Šilutėje – prekybos centrą „Maxima“. Po to išsijuosę triūsė statydami naująją Šilutės autobusų stotį, autobusų parko pastatą ir prekybos centrą „Lidl“. Šių statybų projektą laimėjo investuotojai, o dirbo „Žibai“ – subrangovas. Kas padaryta, peikti negali. „Žibai“ išsiskiria darbų kokybe, sparta, net grėsminga statybininkų stoka jiems nėra nepakeliama našta. Šiuo metu vyrai triūsia Rusnės gatvėje, Šilutėje, vaiduokliu virtusiame sporto centro pastate, kur suplanuotas baseinas. Kiek pinigų darbų pradžiai buvo skirta, tiek jau padaryta, darbai priimti. Ten darbas po stogu, tad galima tęsti.
Kitąmet pažadėta dar apie 1,6 mln. eurų. Anot Stepono Kazlausko, baseino ir sporto centro statyba turėtų būti baigta 2021 m. Jeigu valstybės finansavimas būtų spartesnis, baseino įkurtuves būtų galima švęsti prieš kitų metų Kalėdas. „15 metų laukėme baseino, tai pusantrų ištversime…“ – pašmaikštavo verslininkas.

„Šilutė, patys matote, keičiasi ir gražėja dienomis… Ir vietos gyventojui patogiau, ir svečiams mieliau užsukti. Tenka kalbėtis apie tai, sakau, tik aklas gali nematyti, kiek daroma, kokie pokyčiai“, – sakė S. Kazlauskas.

Į liūną…
Tad kokie „Žibų“ bendrovei buvo 2019 metai?
„Sunkūs, ko gero, pirmą kartą tokie per 27 veiklos metus. Visi žino, kaip atsitiko su tais investuotojais, pažadėjusiais pastatyti Šilutės autobusų stotį, autobusų parko pastatą ir prekybos centrą „Lidl“. Mums metų pradžia ir iki rudens buvo gana sunkus metas. Viską pastatėme, o investuotojai mums liko skolingi 400 tūkstančių eurų…“ – atvirauja S. Kazlauskas. Išsprūsta nuostaba: „Kas tie investuotojai plikais užpakaliais, kai dirba kiti, o jie, kaip „sofos“ ūkininkai, nei dirba, nei pinigų, nei technikos turi, nei skiedinio yra matę, bet laimi konkursus?“ Anot S. Kazlausko, yra tokių gabių Lietuvoje… „Jeigu mes būtume turėję tokį prekybos centro pirkėją kaip „Lidl“, būtume be jokių investuotojų viską pastatę ir be tokio triukšmo, koks dėl šių statybų Šilutėje kilo“, – atviravo verslininkas prisiimdamas kaltę, jog neįvertino, kad investuotajas pasitaikė su guminiais batais ir aliuminiu šaukštu… Tokia klaida, brangi klaida „Žibų“ bendrovės istorijoje pasitaikė pirma. Beje, S. Kazlauskas geru paminėjo „Lidl“ priimtinus reikalavimus ir sąlygas, jiems priekaištauti nėra už ką.

Priminus, kad investuotoją parinko Savivaldybė, verslininkas prisipažino ir pats dalyvavęs svarstymuose ir balsavęs renkantis investuotoją, tačiau po to buvo tarsi įtrauktas į liūną: „Tai nesėkmės momentas „Žibams“, bet yra taip, kaip yra…“ Nesutrikdė S. Kazlausko klausimas, ar parduoda „Žibų“ bendrovės teritorijoje pastatytą prekybos centrą, kuris išnuomotas „Maximai“. „Taip, vyksta derybos dėl pardavimo“, – atsakė verslininkas.

Prisiminimai
S. Kazlauskas gimė Stubrių kaime (Katyčių sen.). Šeimoje augo 7 vaikai. „Pamenu, vyresni broliai į mokyklą ėjo su klumpėmis… Aš į Stoniškių mokyklą ėjau su sesės paltuku. Pasityčiodavo iš manęs, pasijuokdavo… Lenkiuosi mamytei ir tėveliui, kurie jau Amžinybėje. Mamytė, baigusi keturias klases, man šeštoje klasėje padėdavo spręsti algebros uždavinius. Ji suspėdavo ūkį, gyvulius apeiti ir prisėsti prie kiekvieno vaiko. Išmaudyti, apskalbti ir pavalgydinti buvome, net pamokas ruošti padėdavo. Ir dar galvą paglostydavo… Pamenate, juk ir karvių draudė daugiau laikyti, bet mūsų gausiai šeimai leido. Tai į turgų Sovetske (Tilžė) ir aš kartu esu važiavęs sviesto parduoti, dar šio to. Kai ko iš ten ir parsiveždavo. Kaip Kūčios be silkės? Ir patiekalų per Kūčias ant stalo būdavo tiek, kiek priklauso. Mamytė buvo tikinti, taip ir mus, vaikus, auklėjo. Bažnyčią lankėme. Tai vežimu tėtis vežė, vėliau jau turėjome roges. Visus vaikus pakrikštijo, visi nenutolo nuo bažnyčios ir tikėjimo. Kalėdų šventės būdavo gražios. Ir pietūs skanūs. Pamenu, virdavo didžiuliame katile. Šeima juk didelė! Barščiai, raugintų kopūstų sriuba, pamenu cepelinus, kugelius, vėdarus… Prieš šventes kiaulę skersdavo“, – prisiminė Steponas.

Ne tuo keliu einame?
„Naujieji metai man kaip ir antraeilė šventė, o Kūčios, Kalėdos – šeimoje, su dukra, žentu (jau turiu tris anūkus), dar artimųjų suvažiuoja. Ir maldai vietos yra. Gerbiame tradicijas, jų laikomės. Į šias šventes įsipina ir mano gimtadienis. Vaišių jau yra galimybė turėti gausiau negu mano vaikystėje, bet kažkodėl anų dienų prisiminimai džiugina labiau negu šiandieniniai. Prisimenu, gal 15-os būdamas gavau mandariną. Oho koks buvo džiaugsmas! O dabar gatvėje jų primėto… Taip, tokie esame nepakantūs dabar, tokie irzlūs, sumaterialėję. Kai grįžau baigęs tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, pamenu, kaip daugiabučio laiptinės kaimynai bendraudavo, susieidavo, kalbėdavosi… Dabar net nesisveikina susitikę. Didelis susvetimėjimas… Gal užsienio mados prigijo?“ – svarstė S. Kazlauskas, dar prisimindamas studijų laikus, kai kurso draugai rasdavo įvairių progų pabūti kartu, pašvęsti, pasidžiaugti. Ir per egzaminus vieni kitiems padėdavo. Pasakojo tarsi su ilgesiu.

„Dabar tik kad per galvas lipti, tik kad aplenkti, nukonkuruoti… Tiek nesveikos konkurencijos, tokia svarbi karjera, tiek pavydo, jei kitam pasisekė. Tos technologijos… Iš rankos mobilaus telefono nepaleidžia, akių į žmogų nepakelia. Didelis gyvenimo tempas, žiaurus tempas.

Sunku rasti sutarimą, nelieka pagarbos kitam. Neregiu, kad tai sustotų. Sumaterialėjimas tik didėja. Žinote, gyvenime būna tokių įvykių, kurie sudrebina, pakeičia žmogų. Gal kada nors visi suprasime, kad kelias ne toks. Prastas pavyzdys ir iš valstybės institucijų, iš Vilniaus. Su nuostaba kartais žvelgiu ir į opozicijai priklausančius savo kolegas Savivaldybės taryboje. Toks susireikšminimas, toks visko neigimas… Pasidžiaukime, kokia graži šiemet Kalėdų eglė Šilutėje, tikra žalioji su naujais papuošalais. Smagu matyti! Tik pasižvalgykime, juk ir pasidžiaugti yra kuo“, – kalbėjo S. Kazlauskas, švenčių proga linkėdamas prieškalėdinio gėrio savaitę atsiprašyti, gero palinkėti, džiaugsmu pasidalinti, daugiau suartėjimo ir bendrystės, būti artimesniu vienas kitam, geresniu, jautresniu. „Mylėkime ir būkime mylimi“, – palinkėjo Steponas Kazlauskas.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 609

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja kai kurie karantino režimo pakeitimai

Nuo pirmadienio įsigalioja dalis karantino režimo pakeitimų: atvirose erdvėse leidžiamas sportuojančių asmenų skaičius padidintas iki 10, leidžiama fiziškai aptarnauti lankytojus bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklose. Vyriausybė trečiadienį taip pat sutiko į sąrašą savivaldybių, kuriose gali būti nustatomos švelnesnės karantino režimo priemonės, įtraukti ne tik savivaldybes, kuriose 14 dienų koronaviruso infekcijos sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra mažesnis kaip 200 atvejų, bet ir tas savivaldybes, kuriose sergamumas neviršija 300. Į tokį sąrašą papildomai įtrauktos Neringos, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono ir Ukrainos

Prasideda pasėlių deklaravimas

Pirmadienį prasideda žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Kaip anksčiau pranešė Žemės ūkio ministerija, atsižvelgiant į ateities žemės ūkio politikos iššūkius, mažės administracinė našta tiek ūkininkams, tiek įstaigoms, daugiau procesų bus skaitmenizuota pasitelkiant „NMA AGRO“ išmaniąją programėlę, mažės patikrų skaičius. Šiemet pakeisti ir patikslinti susietosios paramos už vaisius, uogas ir daržoves reikalavimai. „Siekiantys gauti paramą už 3 hektarus ir daugiau vaisių, uogų ir daržovių auginimą atvirajame grunte, privalės mobiliąja NMA AGRO programėle pateikti iš kiekvieno lauko nuotraukas, kuriose matytųsi užaugintas

Balandžio 12–13 dienomis abiturientai gali pasitikrinti matematikos žinias nuotoliniu būdu

Balandžio 12–13 dienomis visi abiturientai, kurie pasirinko laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą, gali nuotoliniu būdu dalyvauti elektroniniame nuotoliniame matematikos žinių patikrinime. Jis nėra privalomas, matematikos žinias galės savo noru pasitikrinti kiekvienas abiturientas. Bandomajam matematikos žinių patikrinimui užsiregistravo 16 848 abiturientai. Tai beveik visi abiturientai, šiemet laikysiantys valstybinį matematikos brandos egzaminą, sakoma ministerijos pranešime. „Tikimės, kad šis patikrinimas padės abiturientams geriau pasirengti tikram egzaminui. Tai yra dar viena priemonė rengiantis egzaminui, galimybė abiturientams įsivertinti, kokias dalyko temas dar reikia pastiprinti“, –

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Taip pat skaitykite