Steponas Kazlauskas prisimena…

UAB „Žibai“ vadovas Steponas Kazlauskas – tikras Šilutės krašto vaikas: gimė ir užaugo bei po aukštojo mokslo studijų sugrįžo ir dirba gimtajame krašte. Verslininkas vadovauja sėkmingai dirbančiai statybų bendrovei, jau septinta kadencija yra Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, šiuo metu vienas iš 25 išrinktų vietos politikų. Jis vienintelis iš jų gimtadienį švenčia pirmąją šv. Kalėdų dieną. Šiemet gruodžio 25 d. Steponui Kazlauskui sukanka 65-eri. Gera proga – pasikalbėti.

„Žibų“ bendrovės darbininkai pastatė naują pastatą Šilutėje – prekybos centrą „Maxima“. Po to išsijuosę triūsė statydami naująją Šilutės autobusų stotį, autobusų parko pastatą ir prekybos centrą „Lidl“. Šių statybų projektą laimėjo investuotojai, o dirbo „Žibai“ – subrangovas. Kas padaryta, peikti negali. „Žibai“ išsiskiria darbų kokybe, sparta, net grėsminga statybininkų stoka jiems nėra nepakeliama našta. Šiuo metu vyrai triūsia Rusnės gatvėje, Šilutėje, vaiduokliu virtusiame sporto centro pastate, kur suplanuotas baseinas. Kiek pinigų darbų pradžiai buvo skirta, tiek jau padaryta, darbai priimti. Ten darbas po stogu, tad galima tęsti.
Kitąmet pažadėta dar apie 1,6 mln. eurų. Anot Stepono Kazlausko, baseino ir sporto centro statyba turėtų būti baigta 2021 m. Jeigu valstybės finansavimas būtų spartesnis, baseino įkurtuves būtų galima švęsti prieš kitų metų Kalėdas. „15 metų laukėme baseino, tai pusantrų ištversime…“ – pašmaikštavo verslininkas.

„Šilutė, patys matote, keičiasi ir gražėja dienomis… Ir vietos gyventojui patogiau, ir svečiams mieliau užsukti. Tenka kalbėtis apie tai, sakau, tik aklas gali nematyti, kiek daroma, kokie pokyčiai“, – sakė S. Kazlauskas.

Į liūną…
Tad kokie „Žibų“ bendrovei buvo 2019 metai?
„Sunkūs, ko gero, pirmą kartą tokie per 27 veiklos metus. Visi žino, kaip atsitiko su tais investuotojais, pažadėjusiais pastatyti Šilutės autobusų stotį, autobusų parko pastatą ir prekybos centrą „Lidl“. Mums metų pradžia ir iki rudens buvo gana sunkus metas. Viską pastatėme, o investuotojai mums liko skolingi 400 tūkstančių eurų…“ – atvirauja S. Kazlauskas. Išsprūsta nuostaba: „Kas tie investuotojai plikais užpakaliais, kai dirba kiti, o jie, kaip „sofos“ ūkininkai, nei dirba, nei pinigų, nei technikos turi, nei skiedinio yra matę, bet laimi konkursus?“ Anot S. Kazlausko, yra tokių gabių Lietuvoje… „Jeigu mes būtume turėję tokį prekybos centro pirkėją kaip „Lidl“, būtume be jokių investuotojų viską pastatę ir be tokio triukšmo, koks dėl šių statybų Šilutėje kilo“, – atviravo verslininkas prisiimdamas kaltę, jog neįvertino, kad investuotajas pasitaikė su guminiais batais ir aliuminiu šaukštu… Tokia klaida, brangi klaida „Žibų“ bendrovės istorijoje pasitaikė pirma. Beje, S. Kazlauskas geru paminėjo „Lidl“ priimtinus reikalavimus ir sąlygas, jiems priekaištauti nėra už ką.

Priminus, kad investuotoją parinko Savivaldybė, verslininkas prisipažino ir pats dalyvavęs svarstymuose ir balsavęs renkantis investuotoją, tačiau po to buvo tarsi įtrauktas į liūną: „Tai nesėkmės momentas „Žibams“, bet yra taip, kaip yra…“ Nesutrikdė S. Kazlausko klausimas, ar parduoda „Žibų“ bendrovės teritorijoje pastatytą prekybos centrą, kuris išnuomotas „Maximai“. „Taip, vyksta derybos dėl pardavimo“, – atsakė verslininkas.

Prisiminimai
S. Kazlauskas gimė Stubrių kaime (Katyčių sen.). Šeimoje augo 7 vaikai. „Pamenu, vyresni broliai į mokyklą ėjo su klumpėmis… Aš į Stoniškių mokyklą ėjau su sesės paltuku. Pasityčiodavo iš manęs, pasijuokdavo… Lenkiuosi mamytei ir tėveliui, kurie jau Amžinybėje. Mamytė, baigusi keturias klases, man šeštoje klasėje padėdavo spręsti algebros uždavinius. Ji suspėdavo ūkį, gyvulius apeiti ir prisėsti prie kiekvieno vaiko. Išmaudyti, apskalbti ir pavalgydinti buvome, net pamokas ruošti padėdavo. Ir dar galvą paglostydavo… Pamenate, juk ir karvių draudė daugiau laikyti, bet mūsų gausiai šeimai leido. Tai į turgų Sovetske (Tilžė) ir aš kartu esu važiavęs sviesto parduoti, dar šio to. Kai ko iš ten ir parsiveždavo. Kaip Kūčios be silkės? Ir patiekalų per Kūčias ant stalo būdavo tiek, kiek priklauso. Mamytė buvo tikinti, taip ir mus, vaikus, auklėjo. Bažnyčią lankėme. Tai vežimu tėtis vežė, vėliau jau turėjome roges. Visus vaikus pakrikštijo, visi nenutolo nuo bažnyčios ir tikėjimo. Kalėdų šventės būdavo gražios. Ir pietūs skanūs. Pamenu, virdavo didžiuliame katile. Šeima juk didelė! Barščiai, raugintų kopūstų sriuba, pamenu cepelinus, kugelius, vėdarus… Prieš šventes kiaulę skersdavo“, – prisiminė Steponas.

Ne tuo keliu einame?
„Naujieji metai man kaip ir antraeilė šventė, o Kūčios, Kalėdos – šeimoje, su dukra, žentu (jau turiu tris anūkus), dar artimųjų suvažiuoja. Ir maldai vietos yra. Gerbiame tradicijas, jų laikomės. Į šias šventes įsipina ir mano gimtadienis. Vaišių jau yra galimybė turėti gausiau negu mano vaikystėje, bet kažkodėl anų dienų prisiminimai džiugina labiau negu šiandieniniai. Prisimenu, gal 15-os būdamas gavau mandariną. Oho koks buvo džiaugsmas! O dabar gatvėje jų primėto… Taip, tokie esame nepakantūs dabar, tokie irzlūs, sumaterialėję. Kai grįžau baigęs tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, pamenu, kaip daugiabučio laiptinės kaimynai bendraudavo, susieidavo, kalbėdavosi… Dabar net nesisveikina susitikę. Didelis susvetimėjimas… Gal užsienio mados prigijo?“ – svarstė S. Kazlauskas, dar prisimindamas studijų laikus, kai kurso draugai rasdavo įvairių progų pabūti kartu, pašvęsti, pasidžiaugti. Ir per egzaminus vieni kitiems padėdavo. Pasakojo tarsi su ilgesiu.

„Dabar tik kad per galvas lipti, tik kad aplenkti, nukonkuruoti… Tiek nesveikos konkurencijos, tokia svarbi karjera, tiek pavydo, jei kitam pasisekė. Tos technologijos… Iš rankos mobilaus telefono nepaleidžia, akių į žmogų nepakelia. Didelis gyvenimo tempas, žiaurus tempas.

Sunku rasti sutarimą, nelieka pagarbos kitam. Neregiu, kad tai sustotų. Sumaterialėjimas tik didėja. Žinote, gyvenime būna tokių įvykių, kurie sudrebina, pakeičia žmogų. Gal kada nors visi suprasime, kad kelias ne toks. Prastas pavyzdys ir iš valstybės institucijų, iš Vilniaus. Su nuostaba kartais žvelgiu ir į opozicijai priklausančius savo kolegas Savivaldybės taryboje. Toks susireikšminimas, toks visko neigimas… Pasidžiaukime, kokia graži šiemet Kalėdų eglė Šilutėje, tikra žalioji su naujais papuošalais. Smagu matyti! Tik pasižvalgykime, juk ir pasidžiaugti yra kuo“, – kalbėjo S. Kazlauskas, švenčių proga linkėdamas prieškalėdinio gėrio savaitę atsiprašyti, gero palinkėti, džiaugsmu pasidalinti, daugiau suartėjimo ir bendrystės, būti artimesniu vienas kitam, geresniu, jautresniu. „Mylėkime ir būkime mylimi“, – palinkėjo Steponas Kazlauskas.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai

Apie knygyną ir knygas prie kavos puodelio

Sausio 8 d. į neseniai Šilutės „Vagos“ knygyne atsidariusią kavinukę skubėjo būrelis literatūrą mėgstančių šilutiškių, TAU literatų būrelio narių. Čia vyko susitikimas su knygyno direktore Laima Kraulėdiene ir šilutiške rašytoja, išleidusia jau keturias knygas vaikams ir vieną jaunimui, Igne Zarambaite. Nemažai klausimų buvo užduota ir knygyno direktorei, ir jaunajai rašytojai. Beveik 10 tūkstančių knygų Knygyno direktorė L. Kraulėdienė papasakojo, kad šis knygynas Šilutėje buvo atidarytas 2017 metų gegužės 2-ąją, o kovą sukaks vieneri metai, kai veikia dabartinėse patalpose, Lietuvininkų g.