Steponą Papievį pasveikino devyniasdešimtmečio proga

Tilžės gatvėje gyvenantį ilgaamžį Steponą Papievį pasveikinti devyniasdešimtojo jubiliejaus proga atvykusius Savivaldybės atstovus pasitiko gerai nusiteikęs pats jubiliatas, jo sūnus Rimantas, dukra Laima ir anūkas Valdas. Sveikintojai negailėjo jubiliatui gražių žodžių, linkėjo sveikatos, stiprybės ir energijos.

Steponas Papievis, švenčiantis savo 90-metį.

Gyvenimo verpetai

Jubiliatas Steponas Papievis šilutiškiams gerai pažįstamas žmogus, per trisdešimt metų išdirbo tuometinėje milicijoje, vėliau – prokuratūros vairuotoju. Apie save ilgaamžis papasakojo: „Gimiau Mikų kaime, Endriejavo valsčiuje, Kretingos apskrityje. Mūsų šeima buvo gausi, tėvai augino dvi dukras ir keturis sūnus“. Steponas prisimena, kad į Mikų pradžios mokyklą kelias vingiavo per pievas, vieškelį dažnai apsemdavo potvynio vandenys. Nuo Mikų iki Judrėnų buvo penki, o iki Rietavo – visa penkiolika kilometrų.
Po karo šeima persikėlė į Klaipėdos kraštą ir įsikūrė Šturmuose, prie Kuršių marių, netoli Ventės.

Kai Steponas baigė Klaipėdos amatų mokyklą, gavo paskyrimą į Šiaulius – turėjo atidirbti už mokslo metus. Po karo mieste buvo sunku pragyventi, tad tėvas liepė grįžti. Ėmėsi su broliu žvejybos. Į Kuršių marias plaukdavo kartu su draugais, žuvų laimikiai anais laikais būdavo gausūs. Sugautas žuvis parduodavo važinėdami po aplinkinius kaimus. Anot Stepono, lengviau tapo, kai buvo įsteigtas punktas sugautai žuviai priimti – nebereikėdavo patiems gaišti laiko ieškant pirkėjų.

Artėjo metas, kai jauną vyrą galėjo pašaukti į tarnybą sovietų armijoje. „Sužinojau, kad iš milicijos neima į kariuomenę. Nuėjau įsidarbinti ir buvau pasiųstas į Kauno milicijos mokyklą. Ten mokiausi apie porą mėnesių. Grįžęs iškart pradėjau dirbti“, – prisiminimais dalijosi Steponas. Jam teko tvarką saugoti ir Klaipėdoje, ir Panevėžyje. Milicininku jubiliatas išdirbo 32 metus, vėliau dirbo vairuotoju prokuratūroje. Ilgam įsiminė tragišką dieną Žemaičių Naumiestyje prieš keturiasdešimt su viršum metų, kai vienišas tėvas norėjo išvežti į užsienį savo mažamečius vaikus. Įvyko susišaudymas, Steponą kliudė kulka…

Nuotrauka iš laikų, kai S. Papievis tarnavo milicijos viršila.

Su žmona Onute, jau iškeliavusia Anapilin, užaugino sūnų Rimantą ir dukrą Laimą, turi tris anūkus ir 1 proanūkį.

Vaikų meilė

Dukra Laima, merkdama į vazą tėčiui dovanotas gėles, pasakojo: „Tėveliai mums buvo labai geri. Ir mamytė, ir tėvelis labai daug dirbo ir dar mums padėdavo. Ypač jaučiau jų paramą ir palaikymą, didžiulį atsidavimą, kai reikėjo pagalbos slaugant mano vyrą, kuris po nelaimės tapo neįgalus. Jie visur jį vežiodavo, pirkdavo vaistų.

Tėtis – labai tvarkingas ir punktualus. Šie įpročiai išlikę iki šių dienų. Nors mamytės jau nebėra, viską sutvarko tėtis pats, palaiko švarą namuose, ypač virtuvėje. Labai rūpinasi savo katinu. Jei kur ir išeina, tai niekada nepamiršta pareigos prižiūrėti keturkojį draugą. Mėgsta žiūrėti televizorių. O automobilio nebevairuoja gal tik kokie treji metai“. Sesei Laimai antrino ir Stepono sūnus, sugrįžęs iš užsienio pasveikinti tėvo jubiliejaus proga.

Klausėmės pono Stepono prisiminimų, vartėme šeimos albumą. Šio žmogaus gyvenimas neprabėgo veltui. Tėvas, senelis bei prosenelis yra gerbiamas ir mylimas savo vaikų ir artimųjų, nesiskundžia sveikata. Mums bebūnant jubiliato pasveikinti atėjo Šilutės neįgaliųjų draugijos sporto būrelio atstovas Adolfas, palinkėjo laimės, džiaugsmo, sėkmės, stiprios sveikatos ir sulaukti 100 metų.

Steponą Papievį 90-mečio proga sveikino Savivaldybės, seniūnijos atstovai ir namiškiai.

Jubiliato pasveikinti vyko Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Šilutės seniūnijos viešojo administravimo specialistas Algirdas Ivanauskas ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina.

Biruta Jakštytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nelieka gimnazijos skyriaus Kintuose

Tokį sprendimą priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šilutės pirmoji gimnazija turėjo Kintų skyrių, kurio nuo rugpjūčio 31 d. nelieka. Tad Savivaldybės taryba patvirtino naują šios gimnazijos struktūrą, kai nutraukiamas vidurinio ugdymo programos vykdymas Kintų skyriuje, kurio nebelieka, taip pat pritarė atnaujintiems gimnazijos nuostatams. Pokyčių atsiranda dėl naujų teisės aktų. Tokiems pokyčiams pritarė gimnazijos bendruomenė, gimnazijos Taryba, visus dokumentus Savivaldybei pateikė gimnazijos direktorė Laima Spirginė. Belieka pridurti, kad Kintuose skyriaus nelieka, nes trūksta mokinių. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kintų

Ar Šilutės rajone bus apgyvendinta nelegalių migrantų?

To pasiteiravome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. „Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo klausimų, ar galėtume priimti nelegalių migrantų, buvo tokių siūlymų. Tačiau atsakymas toks: mes neturime kur jų įkurdinti, tam nepasiruošę. Nėra tam tinkamų pastatų“, – sakė V. Pozingis ir pridūrė, jog tam reikia ne tik pastato, žinoma, aptverto, su apsauga visą parą. Esą tektų tuos pastatus sutvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi: reikia sanitarinių sąlygų, pagaliau lovų ir viso kito, stalų, kėdžių, o dar maitinimo organizavimas… „Yra Vyriausybė,

Rusnėje paminėtos 150-osios Hermano Kalenbacho gimimo metinės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių. Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev. „Smagu kiekvienais metais dalyvauti ir stebėti vis pilnėjančias gretas taip jau vadinamame „Šeimos susiėjime”. Renginio metu labai jaučiamas visų šalių

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Taip pat skaitykite