Steponą Papievį pasveikino devyniasdešimtmečio proga

Tilžės gatvėje gyvenantį ilgaamžį Steponą Papievį pasveikinti devyniasdešimtojo jubiliejaus proga atvykusius Savivaldybės atstovus pasitiko gerai nusiteikęs pats jubiliatas, jo sūnus Rimantas, dukra Laima ir anūkas Valdas. Sveikintojai negailėjo jubiliatui gražių žodžių, linkėjo sveikatos, stiprybės ir energijos.

Steponas Papievis, švenčiantis savo 90-metį.

Gyvenimo verpetai

Jubiliatas Steponas Papievis šilutiškiams gerai pažįstamas žmogus, per trisdešimt metų išdirbo tuometinėje milicijoje, vėliau – prokuratūros vairuotoju. Apie save ilgaamžis papasakojo: „Gimiau Mikų kaime, Endriejavo valsčiuje, Kretingos apskrityje. Mūsų šeima buvo gausi, tėvai augino dvi dukras ir keturis sūnus“. Steponas prisimena, kad į Mikų pradžios mokyklą kelias vingiavo per pievas, vieškelį dažnai apsemdavo potvynio vandenys. Nuo Mikų iki Judrėnų buvo penki, o iki Rietavo – visa penkiolika kilometrų.
Po karo šeima persikėlė į Klaipėdos kraštą ir įsikūrė Šturmuose, prie Kuršių marių, netoli Ventės.

Kai Steponas baigė Klaipėdos amatų mokyklą, gavo paskyrimą į Šiaulius – turėjo atidirbti už mokslo metus. Po karo mieste buvo sunku pragyventi, tad tėvas liepė grįžti. Ėmėsi su broliu žvejybos. Į Kuršių marias plaukdavo kartu su draugais, žuvų laimikiai anais laikais būdavo gausūs. Sugautas žuvis parduodavo važinėdami po aplinkinius kaimus. Anot Stepono, lengviau tapo, kai buvo įsteigtas punktas sugautai žuviai priimti – nebereikėdavo patiems gaišti laiko ieškant pirkėjų.

Artėjo metas, kai jauną vyrą galėjo pašaukti į tarnybą sovietų armijoje. „Sužinojau, kad iš milicijos neima į kariuomenę. Nuėjau įsidarbinti ir buvau pasiųstas į Kauno milicijos mokyklą. Ten mokiausi apie porą mėnesių. Grįžęs iškart pradėjau dirbti“, – prisiminimais dalijosi Steponas. Jam teko tvarką saugoti ir Klaipėdoje, ir Panevėžyje. Milicininku jubiliatas išdirbo 32 metus, vėliau dirbo vairuotoju prokuratūroje. Ilgam įsiminė tragišką dieną Žemaičių Naumiestyje prieš keturiasdešimt su viršum metų, kai vienišas tėvas norėjo išvežti į užsienį savo mažamečius vaikus. Įvyko susišaudymas, Steponą kliudė kulka…

Nuotrauka iš laikų, kai S. Papievis tarnavo milicijos viršila.

Su žmona Onute, jau iškeliavusia Anapilin, užaugino sūnų Rimantą ir dukrą Laimą, turi tris anūkus ir 1 proanūkį.

Vaikų meilė

Dukra Laima, merkdama į vazą tėčiui dovanotas gėles, pasakojo: „Tėveliai mums buvo labai geri. Ir mamytė, ir tėvelis labai daug dirbo ir dar mums padėdavo. Ypač jaučiau jų paramą ir palaikymą, didžiulį atsidavimą, kai reikėjo pagalbos slaugant mano vyrą, kuris po nelaimės tapo neįgalus. Jie visur jį vežiodavo, pirkdavo vaistų.

Tėtis – labai tvarkingas ir punktualus. Šie įpročiai išlikę iki šių dienų. Nors mamytės jau nebėra, viską sutvarko tėtis pats, palaiko švarą namuose, ypač virtuvėje. Labai rūpinasi savo katinu. Jei kur ir išeina, tai niekada nepamiršta pareigos prižiūrėti keturkojį draugą. Mėgsta žiūrėti televizorių. O automobilio nebevairuoja gal tik kokie treji metai“. Sesei Laimai antrino ir Stepono sūnus, sugrįžęs iš užsienio pasveikinti tėvo jubiliejaus proga.

Klausėmės pono Stepono prisiminimų, vartėme šeimos albumą. Šio žmogaus gyvenimas neprabėgo veltui. Tėvas, senelis bei prosenelis yra gerbiamas ir mylimas savo vaikų ir artimųjų, nesiskundžia sveikata. Mums bebūnant jubiliato pasveikinti atėjo Šilutės neįgaliųjų draugijos sporto būrelio atstovas Adolfas, palinkėjo laimės, džiaugsmo, sėkmės, stiprios sveikatos ir sulaukti 100 metų.

Steponą Papievį 90-mečio proga sveikino Savivaldybės, seniūnijos atstovai ir namiškiai.

Jubiliato pasveikinti vyko Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Šilutės seniūnijos viešojo administravimo specialistas Algirdas Ivanauskas ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina.

Biruta Jakštytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pagėgiams gresia tiesioginis valdymas. Ministrė A. Bilotaitė ragina Pagėgių savivaldybę ieškoti politinio kompromiso

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su Pagėgių savivaldybės meru, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovais bei Vyriausybės atstovu, paragino kuo greičiau paskirti administracijos direktorių, kad būtų išvengta tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje. Ministrės A. Bilotaitės teigimu, politikai turi elgtis atsakingai rinkėjams ir susitarti dėl Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo. „Tarybai trūksta gebėjimo…“ „Matome, kad Pagėgių savivaldybės tarybos veiklai trūksta gebėjimo per įstatyme nustatytą terminą priimti būtinus sprendimus ir paskirti administracijos direktorių. Susidariusi situacija pažeidžia ir vietos bendruomenės, ir valstybės

Birželio 29-ąją – Petrinės ir Povilinės

Petrinės ir Povilinės – viena iš plačiai minimų ir gerbiamų apaštalų šventųjų Petro ir Povilo šventė, kasmet švenčiama birželio 29 d. Šv. Petras laikomas Dangaus karalystės raktininku. Simbolinę jo vardo prasmę (gr. petros – uola) atskleidžia jo mokytojo Jėzaus žodžiai, kad Petras būsiantis uola, ant kurios jis pastatysiąs savo bažnyčią. Petro svarbą pabrėžia ir kitas Jėzaus posakis: „Aš tau duosiu raktus nuo dangaus karalystės; kas bus sujungta ant žemės, bus sujungta danguje“. Poroje su šv. Petru šv. Povilas (dar pavadinamas

Nacionalinis šienpjovių čempionatas sugrįžta: šienpjoviai į Rupkalvių kaimą rinksis rugpjūčio 6 dieną

Nacionalinis šienpjovių čempionatas kviečia visus, šienaujančius dalgiais, rungtis dėl metų šienpjovio ir metų šienpjovės titulų. Entuziastai, puoselėjantys šį seną amatą, vienintelėms metuose varžytuvėms rinksis rugpjūčio 6 dieną. Antrą kartą vyksiančio čempionato vieta išlieka ta pati: Nemuno deltos pievos, esančios Rupkalvių kaime, Šilutės rajone. Čempionatas vyks meldinės nendrinukės perimvietėse „Šis šiuolaikiniam žmogui egzotiškas renginys neatsitiktinai vyksta Nemuno deltoje. Viena vertus, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, garsinusia Mažąją Lietuvą ruošiant šieną kaip strateginės reikšmės kurą. Pavyzdžiui, paštas ir

Iš Žemaitijos dvarų kolekcijų

Vilniaus paveikslų galerijoje birželio 30 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma paroda iš Žemaitijos dvarų kolekcijų. Minima ir Švėkšna.   Iš Žemaičių muziejaus „Alka“ Ši paroda – pirmasis Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų Žemaitijos dvarų kolekcijų pristatymas Lietuvos sostinėje. Kūriniai parodoje eksponuojami pagal dvarus ir savininkus, kuriems kadaise priklausė. Tai eksponatai iš Oginskių, Pliaterių, Šuazelių-Gufjė, Gorskių bei kitų Žemaitijos didikų ir bajorų dvarų. Ekspoziciją papildo įdomesnių kūrinių komentarai, jų restauravimo ir tyrimų medžiaga, į laikus, kai šios vertybės puošė senųjų dvarų interjerus,

Taip pat skaitykite