Stemplėse atidengtas koplytstulpis

Stemplėse (Švėkšnos sen.), šalia Šventojo Aloyzo katalikų bažnyčios atidengtas koplytstulpis, kurio įrašai primena šio krašto svarbiausias istorijos datas, įvykius bei už Lietuvos laisvę kovojusius savanorius. Kaimo bendruomenė, gavusi projektui lėšų, nusprendė taip įamžinti kitų metų Vasario 16 d. minėsimą Lietuvos valstybingumo 100 metų jubiliejų.

Stemplių bendruomenės pirmininkė Ramutė Kungienė „Pamariui“ pasakojo, kad kaimo žmonės norėjo būtent taip įamžinti artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės jubiliejų. Pastatyti koplytstulpį priešais Šv. Aloyzo bažnyčią su savanorių iškaltomis pavardėmis, su Stemplių kaimo istorijos reikšmingais faktais pasiūlęs iš šio kaimo kilęs, dabar Šilutėje gyvenantis Vytautas Žiogas. Perskelti didelį akmenį į dvi dalis ir iškalti ant jų raides ėmėsi Juozas Mikužis. Medinės dalies autorius yra švėkšniškiams gerai žinomas garsus medžio meistras Vytautas Bliūdžius.
„Pastatėme, atidengėme, tegul bus ateities kartoms, kad sustotų, paskaitytų, prisimintų, neužmirštų“, – sakė R. Kungienė.
Iškilmių diena buvo žiemiška, tačiau žmonių susirinko gausus būrys. Ne tik dabartiniai Stemplių kaimo gyventojai, bet ir būrys Švėkšnos Alicijos Rugytės draugovės skautų. Jie atvyko su vadovėmis Violeta Stoniene ir Danute Šneideraitiene. Sulaukta ir svečių. Dalyvavo Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai Sandra Tamašauskienė, Antanas Martinkus, Arūnas Kurlianskas.
Iškilmės prasidėjo šventomis Mišiomis Stemplių bažnyčioje. Jas aukojo Švėkšnos parapijos klebonas Saulius Katkus.
Po Mišių iškilmingai buvo atidengtas koplytstulpis, jį pašventino klebonas S. Katkus. Jaunieji skautai sužinojo, kad Stemplių kaimas Švėkšnos dvaro inventoriuje paminėtas 1644 metais, o 1820 metais buvo įkurtas Kazimiero Pliaterio dvaras, Stemplėse 1836–1848 metais gyveno Simonas Stanevičius, 1863 metais įvyko sukilėlių kautynės, 1864-1904 metais čia ėjo knygnešių kelias, 1872 metais gimė Nepriklausomybės Akto signataras, prelatas, profesorius Kazimieras Steponas Šaulys, 1943 metais konsekruota Šv. Aloyzo bažnyčia, 1944–1959 metais pokario rezistencijoje dalyvavo 18 partizanų, o 1948–1952 metais iš Stemplių apylinkių buvo ištremta 50 asmenų.
Tokia Stemplių kaimo istorija.
Verta priminti, kad aktyvūs ir patriotiški Švėkšnos skautai dalyvavo ir rudenį surengtame garbės žygyje, kai per visas vienuolika rajono seniūnijų buvo gabenta ir tarsi estafetė iš rankų į rankas perduota Nepriklausomybės Akto kopija, o ilgame baltos medžiagos ritinyje gulė rajono žmonių parašai. Šis žygis prasidėjo būtent Stemplėse, prie paminklu paženklintos Vasario 16-osios Akto signataro Kazimiero Stepono Šaulio gimtosios sodybos. Žygis baigėsi Švėkšnoje, kur buvo atidengtas paminklas K. S. Šauliui.
Stemplėse šįkart padėkota Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui, Stemplių bendruomenės pirmininkei Ramutei Kungienei, idėjos iniciatoriui Vytautui Žiogui, už akmenyse padarytus įrašus – Juozui Mikužiui ir visiems, kurie negailėjo savo laiko ir prisidėjo prie šio kilnaus darbo. Gražių dainų pynę atvežė „Dainoriai“ iš Inkaklių. Susirinkusieji pabendravo prie kavos puodelio.

S. Rimaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite