Stemplėse atidengtas koplytstulpis

Stemplėse (Švėkšnos sen.), šalia Šventojo Aloyzo katalikų bažnyčios atidengtas koplytstulpis, kurio įrašai primena šio krašto svarbiausias istorijos datas, įvykius bei už Lietuvos laisvę kovojusius savanorius. Kaimo bendruomenė, gavusi projektui lėšų, nusprendė taip įamžinti kitų metų Vasario 16 d. minėsimą Lietuvos valstybingumo 100 metų jubiliejų.

Stemplių bendruomenės pirmininkė Ramutė Kungienė „Pamariui“ pasakojo, kad kaimo žmonės norėjo būtent taip įamžinti artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės jubiliejų. Pastatyti koplytstulpį priešais Šv. Aloyzo bažnyčią su savanorių iškaltomis pavardėmis, su Stemplių kaimo istorijos reikšmingais faktais pasiūlęs iš šio kaimo kilęs, dabar Šilutėje gyvenantis Vytautas Žiogas. Perskelti didelį akmenį į dvi dalis ir iškalti ant jų raides ėmėsi Juozas Mikužis. Medinės dalies autorius yra švėkšniškiams gerai žinomas garsus medžio meistras Vytautas Bliūdžius.
„Pastatėme, atidengėme, tegul bus ateities kartoms, kad sustotų, paskaitytų, prisimintų, neužmirštų“, – sakė R. Kungienė.
Iškilmių diena buvo žiemiška, tačiau žmonių susirinko gausus būrys. Ne tik dabartiniai Stemplių kaimo gyventojai, bet ir būrys Švėkšnos Alicijos Rugytės draugovės skautų. Jie atvyko su vadovėmis Violeta Stoniene ir Danute Šneideraitiene. Sulaukta ir svečių. Dalyvavo Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai Sandra Tamašauskienė, Antanas Martinkus, Arūnas Kurlianskas.
Iškilmės prasidėjo šventomis Mišiomis Stemplių bažnyčioje. Jas aukojo Švėkšnos parapijos klebonas Saulius Katkus.
Po Mišių iškilmingai buvo atidengtas koplytstulpis, jį pašventino klebonas S. Katkus. Jaunieji skautai sužinojo, kad Stemplių kaimas Švėkšnos dvaro inventoriuje paminėtas 1644 metais, o 1820 metais buvo įkurtas Kazimiero Pliaterio dvaras, Stemplėse 1836–1848 metais gyveno Simonas Stanevičius, 1863 metais įvyko sukilėlių kautynės, 1864-1904 metais čia ėjo knygnešių kelias, 1872 metais gimė Nepriklausomybės Akto signataras, prelatas, profesorius Kazimieras Steponas Šaulys, 1943 metais konsekruota Šv. Aloyzo bažnyčia, 1944–1959 metais pokario rezistencijoje dalyvavo 18 partizanų, o 1948–1952 metais iš Stemplių apylinkių buvo ištremta 50 asmenų.
Tokia Stemplių kaimo istorija.
Verta priminti, kad aktyvūs ir patriotiški Švėkšnos skautai dalyvavo ir rudenį surengtame garbės žygyje, kai per visas vienuolika rajono seniūnijų buvo gabenta ir tarsi estafetė iš rankų į rankas perduota Nepriklausomybės Akto kopija, o ilgame baltos medžiagos ritinyje gulė rajono žmonių parašai. Šis žygis prasidėjo būtent Stemplėse, prie paminklu paženklintos Vasario 16-osios Akto signataro Kazimiero Stepono Šaulio gimtosios sodybos. Žygis baigėsi Švėkšnoje, kur buvo atidengtas paminklas K. S. Šauliui.
Stemplėse šįkart padėkota Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui, Stemplių bendruomenės pirmininkei Ramutei Kungienei, idėjos iniciatoriui Vytautui Žiogui, už akmenyse padarytus įrašus – Juozui Mikužiui ir visiems, kurie negailėjo savo laiko ir prisidėjo prie šio kilnaus darbo. Gražių dainų pynę atvežė „Dainoriai“ iš Inkaklių. Susirinkusieji pabendravo prie kavos puodelio.

S. Rimaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite