Stemplėse atidengtas koplytstulpis
Stemplėse (Švėkšnos sen.), šalia Šventojo Aloyzo katalikų bažnyčios atidengtas koplytstulpis, kurio įrašai primena šio krašto svarbiausias istorijos datas, įvykius bei už Lietuvos laisvę kovojusius savanorius. Kaimo bendruomenė, gavusi projektui lėšų, nusprendė taip įamžinti kitų metų Vasario 16 d. minėsimą Lietuvos valstybingumo 100 metų jubiliejų.
Stemplių bendruomenės pirmininkė Ramutė Kungienė „Pamariui“ pasakojo, kad kaimo žmonės norėjo būtent taip įamžinti artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės jubiliejų. Pastatyti koplytstulpį priešais Šv. Aloyzo bažnyčią su savanorių iškaltomis pavardėmis, su Stemplių kaimo istorijos reikšmingais faktais pasiūlęs iš šio kaimo kilęs, dabar Šilutėje gyvenantis Vytautas Žiogas. Perskelti didelį akmenį į dvi dalis ir iškalti ant jų raides ėmėsi Juozas Mikužis. Medinės dalies autorius yra švėkšniškiams gerai žinomas garsus medžio meistras Vytautas Bliūdžius.
„Pastatėme, atidengėme, tegul bus ateities kartoms, kad sustotų, paskaitytų, prisimintų, neužmirštų“, – sakė R. Kungienė.
Iškilmių diena buvo žiemiška, tačiau žmonių susirinko gausus būrys. Ne tik dabartiniai Stemplių kaimo gyventojai, bet ir būrys Švėkšnos Alicijos Rugytės draugovės skautų. Jie atvyko su vadovėmis Violeta Stoniene ir Danute Šneideraitiene. Sulaukta ir svečių. Dalyvavo Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai Sandra Tamašauskienė, Antanas Martinkus, Arūnas Kurlianskas.
Iškilmės prasidėjo šventomis Mišiomis Stemplių bažnyčioje. Jas aukojo Švėkšnos parapijos klebonas Saulius Katkus.
Po Mišių iškilmingai buvo atidengtas koplytstulpis, jį pašventino klebonas S. Katkus. Jaunieji skautai sužinojo, kad Stemplių kaimas Švėkšnos dvaro inventoriuje paminėtas 1644 metais, o 1820 metais buvo įkurtas Kazimiero Pliaterio dvaras, Stemplėse 1836–1848 metais gyveno Simonas Stanevičius, 1863 metais įvyko sukilėlių kautynės, 1864-1904 metais čia ėjo knygnešių kelias, 1872 metais gimė Nepriklausomybės Akto signataras, prelatas, profesorius Kazimieras Steponas Šaulys, 1943 metais konsekruota Šv. Aloyzo bažnyčia, 1944–1959 metais pokario rezistencijoje dalyvavo 18 partizanų, o 1948–1952 metais iš Stemplių apylinkių buvo ištremta 50 asmenų.
Tokia Stemplių kaimo istorija.
Verta priminti, kad aktyvūs ir patriotiški Švėkšnos skautai dalyvavo ir rudenį surengtame garbės žygyje, kai per visas vienuolika rajono seniūnijų buvo gabenta ir tarsi estafetė iš rankų į rankas perduota Nepriklausomybės Akto kopija, o ilgame baltos medžiagos ritinyje gulė rajono žmonių parašai. Šis žygis prasidėjo būtent Stemplėse, prie paminklu paženklintos Vasario 16-osios Akto signataro Kazimiero Stepono Šaulio gimtosios sodybos. Žygis baigėsi Švėkšnoje, kur buvo atidengtas paminklas K. S. Šauliui.
Stemplėse šįkart padėkota Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui, Stemplių bendruomenės pirmininkei Ramutei Kungienei, idėjos iniciatoriui Vytautui Žiogui, už akmenyse padarytus įrašus – Juozui Mikužiui ir visiems, kurie negailėjo savo laiko ir prisidėjo prie šio kilnaus darbo. Gražių dainų pynę atvežė „Dainoriai“ iš Inkaklių. Susirinkusieji pabendravo prie kavos puodelio.
S. Rimaitė