Stemplėse atidengtas koplytstulpis

Stemplėse (Švėkšnos sen.), šalia Šventojo Aloyzo katalikų bažnyčios atidengtas koplytstulpis, kurio įrašai primena šio krašto svarbiausias istorijos datas, įvykius bei už Lietuvos laisvę kovojusius savanorius. Kaimo bendruomenė, gavusi projektui lėšų, nusprendė taip įamžinti kitų metų Vasario 16 d. minėsimą Lietuvos valstybingumo 100 metų jubiliejų.

Stemplių bendruomenės pirmininkė Ramutė Kungienė „Pamariui“ pasakojo, kad kaimo žmonės norėjo būtent taip įamžinti artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės jubiliejų. Pastatyti koplytstulpį priešais Šv. Aloyzo bažnyčią su savanorių iškaltomis pavardėmis, su Stemplių kaimo istorijos reikšmingais faktais pasiūlęs iš šio kaimo kilęs, dabar Šilutėje gyvenantis Vytautas Žiogas. Perskelti didelį akmenį į dvi dalis ir iškalti ant jų raides ėmėsi Juozas Mikužis. Medinės dalies autorius yra švėkšniškiams gerai žinomas garsus medžio meistras Vytautas Bliūdžius.
„Pastatėme, atidengėme, tegul bus ateities kartoms, kad sustotų, paskaitytų, prisimintų, neužmirštų“, – sakė R. Kungienė.
Iškilmių diena buvo žiemiška, tačiau žmonių susirinko gausus būrys. Ne tik dabartiniai Stemplių kaimo gyventojai, bet ir būrys Švėkšnos Alicijos Rugytės draugovės skautų. Jie atvyko su vadovėmis Violeta Stoniene ir Danute Šneideraitiene. Sulaukta ir svečių. Dalyvavo Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai Sandra Tamašauskienė, Antanas Martinkus, Arūnas Kurlianskas.
Iškilmės prasidėjo šventomis Mišiomis Stemplių bažnyčioje. Jas aukojo Švėkšnos parapijos klebonas Saulius Katkus.
Po Mišių iškilmingai buvo atidengtas koplytstulpis, jį pašventino klebonas S. Katkus. Jaunieji skautai sužinojo, kad Stemplių kaimas Švėkšnos dvaro inventoriuje paminėtas 1644 metais, o 1820 metais buvo įkurtas Kazimiero Pliaterio dvaras, Stemplėse 1836–1848 metais gyveno Simonas Stanevičius, 1863 metais įvyko sukilėlių kautynės, 1864-1904 metais čia ėjo knygnešių kelias, 1872 metais gimė Nepriklausomybės Akto signataras, prelatas, profesorius Kazimieras Steponas Šaulys, 1943 metais konsekruota Šv. Aloyzo bažnyčia, 1944–1959 metais pokario rezistencijoje dalyvavo 18 partizanų, o 1948–1952 metais iš Stemplių apylinkių buvo ištremta 50 asmenų.
Tokia Stemplių kaimo istorija.
Verta priminti, kad aktyvūs ir patriotiški Švėkšnos skautai dalyvavo ir rudenį surengtame garbės žygyje, kai per visas vienuolika rajono seniūnijų buvo gabenta ir tarsi estafetė iš rankų į rankas perduota Nepriklausomybės Akto kopija, o ilgame baltos medžiagos ritinyje gulė rajono žmonių parašai. Šis žygis prasidėjo būtent Stemplėse, prie paminklu paženklintos Vasario 16-osios Akto signataro Kazimiero Stepono Šaulio gimtosios sodybos. Žygis baigėsi Švėkšnoje, kur buvo atidengtas paminklas K. S. Šauliui.
Stemplėse šįkart padėkota Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui, Stemplių bendruomenės pirmininkei Ramutei Kungienei, idėjos iniciatoriui Vytautui Žiogui, už akmenyse padarytus įrašus – Juozui Mikužiui ir visiems, kurie negailėjo savo laiko ir prisidėjo prie šio kilnaus darbo. Gražių dainų pynę atvežė „Dainoriai“ iš Inkaklių. Susirinkusieji pabendravo prie kavos puodelio.

S. Rimaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl lenktynininkai renkasi ralio krosą?

Jau liepos 27-28 d. Vilkyčių automobilių sporto komplekse vėl bus apstu veiksmo. Čia vyks Lietuvos, Baltijos šalių bei Lenkijos ralio kroso čempionatų varžybos, kuriose startuos greičiausi mūsų šalies ir kaimyninių valstybių atstovai. Žiūrovų laukia dvi dienos kraują kaitinančių lenktynių, kuriose atsiskleis visas ralio kroso grožis. Šįkart apie tai, kodėl lenktynininkai, pradėję karjerą automobilių kroso varžybose, galiausiai savo vairą pasuko ralio kroso link. Vienas labiausiai patyrusių autokroso ir ralio kroso lenktynininkų Lietuvoje Arvydas Galinis, dabar dalyvaujantis ralio kroso varžybose, papasakojo, kas

Rajone mažėja vaikų. Visi – į miestą?

Savivaldybės Ekonomikos ir finansų komiteto nariai pritarė projektui uždaryti Vainuto gimnazijos Bikavėnų skyrių, o Inkakliuose neliks Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos skyriaus. Mieste situacija geresnė. Siūloma steigti naują grupę „Raudonkepuraitės“ vaikų lopšelyje–darželyje. Šiuos projektus svarstys Šilutės r. savivaldybės Taryba. Komitete kalbėta ir apie mokinių skaičių grupėse. Prieš kelerius metus buvo siūloma Inkaklių mokyklą–daugiafunkcį centrą jungti prie Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos, mat nuolat mažėjo mokinių. Situacija nesikeitė iki šiol – Inkaklių skyrių kitais mokslo metais belankytų keturiolika 1-4 klasės mokinių. Nuo rugsėjo Švėkšnos „Saulės“

Rusnėje tvarkys evangelikų bažnyčią, Šilutėje – buvusią „Eglutę“

Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai posėdžiuose svarstė, kuriuos projektus teikti svarstyti Tarybai. Liepos 16 d. Ekonomikos ir finansų komitete pritarta prisidėti tvarkant Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčią, o Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios Našlaičių globos namuose – tęsti darbus. Remontuos evangelikų bažnyčią Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Alvyda Vidrinskienė patvirtino, kad Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia šiuo metu yra kritinės būklės. Pro kiaurą maldos namų stogą nuolatos bėga vanduo, pelija sienos, pūva stogo konstrukcijos, laiptai į varpinę. Kadangi, kiekvienais metais iš valstybės biudžeto

Tėvai nerimauja: kam panaudoti vaikų mitybai skirti pinigai?

Pernai šalies mokyklose ir darželiuose keitėsi vaikų maisto racionas. Tuomet tėvai tvirtino, kad jų mažamečiai į namus grįžta alkani, nes patiekto sveiko maisto nevalgo. Šiuo metu tėvai nerimauja dėl mitybai skirtų lėšų panaudojimo. Norėdami išsiaiškinti, ar mitybai skirti pinigai išleidžiami pagal paskirtį, dalis Šilutės rajono tėvų kreipėsi į Šilutės r. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą. Išvadas Kontrolės ir audito tarnyba pateikė antradienį Šilutės r. savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui pristatydama 2019 m. veiklos plano vykdymo ataskaitą. Kas paaiškėjo? Vasarį Šilutės rajono