Stemplėse atidengtas koplytstulpis

Stemplėse (Švėkšnos sen.), šalia Šventojo Aloyzo katalikų bažnyčios atidengtas koplytstulpis, kurio įrašai primena šio krašto svarbiausias istorijos datas, įvykius bei už Lietuvos laisvę kovojusius savanorius. Kaimo bendruomenė, gavusi projektui lėšų, nusprendė taip įamžinti kitų metų Vasario 16 d. minėsimą Lietuvos valstybingumo 100 metų jubiliejų.

Stemplių bendruomenės pirmininkė Ramutė Kungienė „Pamariui“ pasakojo, kad kaimo žmonės norėjo būtent taip įamžinti artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės jubiliejų. Pastatyti koplytstulpį priešais Šv. Aloyzo bažnyčią su savanorių iškaltomis pavardėmis, su Stemplių kaimo istorijos reikšmingais faktais pasiūlęs iš šio kaimo kilęs, dabar Šilutėje gyvenantis Vytautas Žiogas. Perskelti didelį akmenį į dvi dalis ir iškalti ant jų raides ėmėsi Juozas Mikužis. Medinės dalies autorius yra švėkšniškiams gerai žinomas garsus medžio meistras Vytautas Bliūdžius.
„Pastatėme, atidengėme, tegul bus ateities kartoms, kad sustotų, paskaitytų, prisimintų, neužmirštų“, – sakė R. Kungienė.
Iškilmių diena buvo žiemiška, tačiau žmonių susirinko gausus būrys. Ne tik dabartiniai Stemplių kaimo gyventojai, bet ir būrys Švėkšnos Alicijos Rugytės draugovės skautų. Jie atvyko su vadovėmis Violeta Stoniene ir Danute Šneideraitiene. Sulaukta ir svečių. Dalyvavo Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai Sandra Tamašauskienė, Antanas Martinkus, Arūnas Kurlianskas.
Iškilmės prasidėjo šventomis Mišiomis Stemplių bažnyčioje. Jas aukojo Švėkšnos parapijos klebonas Saulius Katkus.
Po Mišių iškilmingai buvo atidengtas koplytstulpis, jį pašventino klebonas S. Katkus. Jaunieji skautai sužinojo, kad Stemplių kaimas Švėkšnos dvaro inventoriuje paminėtas 1644 metais, o 1820 metais buvo įkurtas Kazimiero Pliaterio dvaras, Stemplėse 1836–1848 metais gyveno Simonas Stanevičius, 1863 metais įvyko sukilėlių kautynės, 1864-1904 metais čia ėjo knygnešių kelias, 1872 metais gimė Nepriklausomybės Akto signataras, prelatas, profesorius Kazimieras Steponas Šaulys, 1943 metais konsekruota Šv. Aloyzo bažnyčia, 1944–1959 metais pokario rezistencijoje dalyvavo 18 partizanų, o 1948–1952 metais iš Stemplių apylinkių buvo ištremta 50 asmenų.
Tokia Stemplių kaimo istorija.
Verta priminti, kad aktyvūs ir patriotiški Švėkšnos skautai dalyvavo ir rudenį surengtame garbės žygyje, kai per visas vienuolika rajono seniūnijų buvo gabenta ir tarsi estafetė iš rankų į rankas perduota Nepriklausomybės Akto kopija, o ilgame baltos medžiagos ritinyje gulė rajono žmonių parašai. Šis žygis prasidėjo būtent Stemplėse, prie paminklu paženklintos Vasario 16-osios Akto signataro Kazimiero Stepono Šaulio gimtosios sodybos. Žygis baigėsi Švėkšnoje, kur buvo atidengtas paminklas K. S. Šauliui.
Stemplėse šįkart padėkota Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui, Stemplių bendruomenės pirmininkei Ramutei Kungienei, idėjos iniciatoriui Vytautui Žiogui, už akmenyse padarytus įrašus – Juozui Mikužiui ir visiems, kurie negailėjo savo laiko ir prisidėjo prie šio kilnaus darbo. Gražių dainų pynę atvežė „Dainoriai“ iš Inkaklių. Susirinkusieji pabendravo prie kavos puodelio.

S. Rimaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite