Spaudos, kalbos ir knygos diena

Graždanka išspausdintas lietuviškas elementorius. Nuotr. iš Vilniaus universiteto bibliotekos archyvo

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d.

Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.

Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t. y. iki „Aušros“ atsiradimo, buvo išspausdintos 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos. Tokių žinių skelbia „Vikipedija“

Vilniaus universiteto bibliotekos informacija

Gegužės 7-oji – džiaugsminga diena lietuvybei. Nors tą dieną 1904 metais išsilaisvinome nuo lietuviškos spaudos draudimo, ši data taip pat primena labai sudėtingą, net keturis dešimtmečius trukusį Lietuvos istorijos laikotarpį, kuriuo rusų carinė valdžia draudė esminius mūsų tautiškumo ženklus – lietuvišką spaudą, knygų leidybą, laisvą žodį.

Numalšinusi 1863–1864 metų lenkų ir lietuvių sukilimą, kuriuo norėta atkurti šalies valstybingumą, rusų valdžia pradėjo vykdyti mūsų krašto nutautinimo politiką. Viena carizmo priemonių prieš lietuvių kultūrą buvo mokyklų rusinimas, lotyniško raidyno uždraudimas ir „graždankos“ – rusiškų rašmenų – įvedimas. Jos pritaikymo lietuvių kalbai projektą parengė S. Mikuckis. Pirmojoje lietuviškoje knygoje graždankos rašmenimis (Abecele žemajtiškaj-lětuviška, 1864) jis šį raidyną pritaikė lietuvių kalbos garsams; netrukus graždanka tapo privaloma.

Dėl represijų spauda tik augo

Tačiau Lietuvoje graždanka spausdinti leidiniai dėl stiprėjančio lietuvių tautinio judėjimo nepaplito. Nepaisant persekiojimų ir taikomų bausmių, gyventojai priešinosi draudimui, spauda leista užsienyje, ją platino knygnešiai, steigtos slaptos spaudos platinimo draugijos. Per visus spaudos draudimo metus lietuviškoji spauda ne mažėjo, o augo, daugėjo carizmui priešiškos literatūros. Aštuntajame bei devintajame dešimtmečiuose valdžios požiūriui į draudimą sušvelnėjus, išleisti keli legalūs leidiniai lotyniškomis raidėmis, tačiau neleidus leisti periodinių leidinių, jie publikuojami užsienyje – tokiu būdu dienos šviesą išvydo „Aušra“, „Varpas“, „Lietuviškasis balsas“, „Šviesa“ ir kiti spaudiniai.

Stiprėjant pasipriešinimui, 1904 m. gegužės 7 d. draudimas leisti lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis buvo panaikintas. Skaičiuojama, kad tuo laikotarpiu graždanka buvo išleisti 66 lietuviški spaudiniai. Kai kuriuos iš jų, šios skausmingos praeities liudytojus, galima pamatyti ir VU bibliotekoje.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Renkamės vejos sėklą: gryną ar mišinius?

Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti mažiausiai kelias dešimtis skirtingų vejos sėklų rūšių ir mišinių, pritaikytų įvairiems poreikiams: nuo dekoratyvinių iki sportinių, nuo pavėsiui skirtų iki lėtai augančių vejų. Anot namų aplinkos priežiūros ekspertų, ką rinktis, priklauso nuo konkrečių poreikių. Taip pat dirvožemio sąlygų ir pageidaujamo vejos tipo – rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.  „Vejų ir kitų augalų sėklos yra dviejų tipų: grynos, tik vienos veislės augalų, neturinčios priemaišų, ir sėklų mišiniai. Pastarieji – vieni populiariausių. Jų privalumas toks, kad jie

Praėjusią savaitę policija daugiausia užfiksavo smurtavimo atvejų

policijos

Birželio 2-8 d. Tauragės apskr. VPK pareigūnai užregistravo 336 įvykius ir pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 11 ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Smurtas artimoje aplinkoje jau tapo kasdien paros įvykių suvestinėse aprašomų nusikaltimų dalimi.  Birželio 8 d. naktį Kebelių k., Saugų sen., nepažįstami asmenys sužalojo neblaivų (0,75 prom.) vyrą, gim. 1984 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patiriate smurtą? Netylėkite, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir policijos pareigūnai jums suteiks visokeriopą pagalbą. Netoleruokime smurto! Nustatyti 92

Žuvėdros, vėtrungės ir krikštai – taip Neringa įamžinta pašto ženkle

Neringa

Birželio 6 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“. Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyko išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13). Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė –

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių. Dialogas su visuomene Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų. Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas. Lietuvos banko dailės

Taip pat skaitykite