Spaudos, kalbos ir knygos diena

Graždanka išspausdintas lietuviškas elementorius. Nuotr. iš Vilniaus universiteto bibliotekos archyvo

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d.

Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.

Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t. y. iki „Aušros“ atsiradimo, buvo išspausdintos 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos. Tokių žinių skelbia „Vikipedija“

Vilniaus universiteto bibliotekos informacija

Gegužės 7-oji – džiaugsminga diena lietuvybei. Nors tą dieną 1904 metais išsilaisvinome nuo lietuviškos spaudos draudimo, ši data taip pat primena labai sudėtingą, net keturis dešimtmečius trukusį Lietuvos istorijos laikotarpį, kuriuo rusų carinė valdžia draudė esminius mūsų tautiškumo ženklus – lietuvišką spaudą, knygų leidybą, laisvą žodį.

Numalšinusi 1863–1864 metų lenkų ir lietuvių sukilimą, kuriuo norėta atkurti šalies valstybingumą, rusų valdžia pradėjo vykdyti mūsų krašto nutautinimo politiką. Viena carizmo priemonių prieš lietuvių kultūrą buvo mokyklų rusinimas, lotyniško raidyno uždraudimas ir „graždankos“ – rusiškų rašmenų – įvedimas. Jos pritaikymo lietuvių kalbai projektą parengė S. Mikuckis. Pirmojoje lietuviškoje knygoje graždankos rašmenimis (Abecele žemajtiškaj-lětuviška, 1864) jis šį raidyną pritaikė lietuvių kalbos garsams; netrukus graždanka tapo privaloma.

Dėl represijų spauda tik augo

Tačiau Lietuvoje graždanka spausdinti leidiniai dėl stiprėjančio lietuvių tautinio judėjimo nepaplito. Nepaisant persekiojimų ir taikomų bausmių, gyventojai priešinosi draudimui, spauda leista užsienyje, ją platino knygnešiai, steigtos slaptos spaudos platinimo draugijos. Per visus spaudos draudimo metus lietuviškoji spauda ne mažėjo, o augo, daugėjo carizmui priešiškos literatūros. Aštuntajame bei devintajame dešimtmečiuose valdžios požiūriui į draudimą sušvelnėjus, išleisti keli legalūs leidiniai lotyniškomis raidėmis, tačiau neleidus leisti periodinių leidinių, jie publikuojami užsienyje – tokiu būdu dienos šviesą išvydo „Aušra“, „Varpas“, „Lietuviškasis balsas“, „Šviesa“ ir kiti spaudiniai.

Stiprėjant pasipriešinimui, 1904 m. gegužės 7 d. draudimas leisti lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis buvo panaikintas. Skaičiuojama, kad tuo laikotarpiu graždanka buvo išleisti 66 lietuviški spaudiniai. Kai kuriuos iš jų, šios skausmingos praeities liudytojus, galima pamatyti ir VU bibliotekoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Fanfarinis pučiamųjų instrumentų orkestras ,,Pamarys“ Palangoje laimėjo antrą vietą

Šilutės meno mokyklos fanfarinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Pamarys“ Palangoje įvykusiame XXIII Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate B kategorijoje laimėjo antrą vietą. Šioje kategorijoje varžėsi Vilniaus Karoliniškių, Kauno 1-os, Šiaulių „Dainavos“, Jurbarko „Šventės“, Tauragės „Tauro“ Pasvalio rajono „T Brass“, Grigiškių, Platelių meno ir muzikos mokyklų orkestrai. Daugelis „Pamario“ orkestrų jaunųjų muzikantų pirmą kartą turėjo galimybę koncertuoti Palangos koncertų salėje. Visą dieną vykęs renginys, sukvietęs į vieną vietą 26  geriausius Lietuvos orkestrus, jauniesiems „Pamario“ pūtikams buvo neįkainuojama galimybė pasiklausyti kitų orkestrų, pasidalinti

Sukčiai vis išradingesni, sukčiavimas vis tobulesnis. Kaip saugotis?

Tauragės apskrities VPK praneša, kad į Šilutės rajono policiją kovo 19 d. pagalbos kreipėsi nuo sukčių nukentėjęs vyras, gim. 1997 m., internetiniame puslapyje radęs skelbimą apie parduodamą žemės ūkio techniką – sėjamąją, į pardavėjo sąskaitą pervedė pinigus, tačiau prekės negavo. Nuostolis 450 eurų.   Pateikiame Lietuvos policijos informaciją apie vis tobulėjantį sukčiavimą ir patarimus gyventojams. Prieš keletą metų populiarus buvo telefoninis sukčiavimas, kurio pagrindinis instrumentas buvo įtaigus telefoninis pokalbis, dabar sukčiai uzurpavo elektroninę erdvę. Būtent dėl jų daugėjimo, didėja ir

Ramučiuose degė gyvenamasis namas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad kovo 27 d., pirmadienį, liepsnojo namas Tvenkinio g., Ramučių k. Pranešimas gautas ryte, pusę devynių. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, atvira liepsna degė namo stogas. Pastatas – mūrinis, dviejų aukštų, antro aukšto  perdanga medinė, stogas dengtas šiferiu. Tai – individualus gyvenamasis namas. Gaisro metu nudegė 80 kvadratinių metrų stogo. Išdegė antras aukštas, nuo karščio sutrūkinėjo langų stiklai, sudegė didelė dalis medinės perdangos. Name buvo įrengtas dūmų detektorius. Pareigūnai įspėja gyventojus saugotis priešgaisrinės tarnybos darbuotojais apsimetusių

Savivalda skęsta klaustukų verpetuose

Balandžio 27 d. į pirmąjį posėdį turėtų rinktis naujos sudėties Šilutės rajono savivaldybės taryba. Kovo 19 d. antrajame rinkimų ture tiesiogiai išrinkto mero Vytauto Laurinaičio pasiteiravome, kokių permainų tikėtis Šilutės rajono valdžioje? Pavardžių neišgirdome. Kiek bus mero pavaduotojų? V. Laurinaitis atsakė, kad Šilutės r. savivaldybėje priklausytų dvi vicemerų pareigybės, gal tiek ir bus, gal nebus… „Dar labai neaiškios funkcijos, Vidaus reikalų ministerija iki balandžio pabaigos žada pateikti paaiškinimus. Iki spalio 1 d. ši ministerija turėjo parengi kelias dešimtis teisės aktų

Taip pat skaitykite