Tag Archives: draudimai

Žvejams mėgėjams draus paimti tam tikrų rūšių dideles žuvis?

Aplinkos ministerija parengė ir pateikė derinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą, kuriame būtų numatytas draudimas žvejybos metu paimti tam tikrų rūšių dideles žuvis. Tokią nuostatą siūlo įteisinti žvejų mėgėjų organizacijos. Taip pat projekte patikslinamos kai kurios kitos žvejams mėgėjams aktualios nuostatos. Šiuo metu taisyklėse nustatytas tik mažiausias leidžiamų paimti žuvų dydis, draudžiama paimti mažesnes kaip 50 cm lydekas, mažesnius kaip 45 cm sterkus, mažesnius kaip 30 cm marguosius upėtakius, leidžiamų paimti ešerių dydis neribojamas. Priėmus taisyklių pakeitimus, būtų

Draudžiama žvejoti šamus, artėja vėgėlių žvejybos sezonas

Aplinkos ministerija primena, kad nuo lapkričio 1 d. draudžiama žvejoti šamus. Šis draudimas tęsis  iki balandžio 1 d. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat draudžiama gaudyti marguosius upėtakius ir sykus. Siekiant apsaugoti neršiančias lašišas, šlakius ir marguosius upėtakius, iki gruodžio 31 d. draudžiama žvejyba Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 ir 4 prieduose nurodytuose upių ruožuose, o šių taisyklių 6 priede nurodytuose Nemuno ruožuose – iki gruodžio 1 d. Paskutinį rudens mėnesį ir žiemos pradžioje, atšalus

Spalio 16 d. įsigalioja draudimas žvejoti šlakius ir lašišas jų migracijai svarbiose upėse

Tęsiantis akcijai „Saugom Lašišą“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai informuoja, kad nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. įsigalioja draudimas žvejoti šlakius ir lašišas jų migracijai ir nerštui svarbiose upėse. Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d., vadovaujantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, draudžiama žvejoti konkrečiuose Neries, Šventosios, Siesarčio, Širvintos, Dubysos, Jūros, Minijos, Veiviržo Šventosios (pajūrio) ir Akmenos–Danės upių ruožuose. Iki neršto vietų Lietuvos srauniuose upeliuose lašišos ir šlakiai įveikia didelius atstumus, kartais iki 500 km. Tokius atstumus įveikti

Šilutės aplinkosaugininkams įkliuvo neteisėtai karšius gaudę asmenys

Nors nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. draudžiama žvejoti karšius visuose Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai nustatė 4 pažeidėjus. Dar gyvybingas žuvis aplinkosaugininkai paleido į tą patį vandens telkinį, bet žala (už neteisėtai sugautą vieną karšį – 100 eurų) skaičiuojama nepriklausomai nuo jų gyvybingumo. Du asmenys draudžiamu laikotarpiu sugavo po du karšius, todėl abu turės atlyginti po 200 eurų už žuvų ištekliams padarytą žalą. Kiti du pažeidėjai sugavo

Žolės deginimas: žala gamtai, žmonėms ir jų turtui

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, jau gaunantys pranešimų apie deginamą žolę, įspėja: taip gamtai darote didžiulę žalą. Be to, deginant žolę dažnai kyla gaisrų, todėl nukenčia ir patys žmonės ar jų turtas. Pridaro didelių nuostolių Vilniaus valdybos viršininkas Edgaras Skrebė pastebi, kad žolės deginimas pridaro didelių nuostolių. Ugnis pažeidžia paviršinį humusingą dirvožemio sluoksnį. Be to, kad žūsta augalai, jų sėklos, daigai, kiekviename deginamos pievos kvadratiniame metre netenkame daugybės vorų, vabzdžių, bestuburių. Keliaujanti liepsna nepagaili nieko: žūsta driežai, ežiai, kiškiai, perintys paukščiai,

Kuršių mariose nebebus galima naudoti kai kurių verslinės žvejybos įrankių

Nuo sausio 17 d. įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas, kuriuo mažinamas Kuršių mariose leidžiamų naudoti žvejybos įrankių skaičius. Įgyvendinus šias priemones šiame vandens telkinyje bus pagerinta sterkų, žiobrių, ešerių, lašišų, šlakių, ungurių išteklių būklė. Su aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu „Dėl verslinės žvejybos įrankių limito 2023-2027 metais Kuršių mariose nustatymo“ galite susipažinti čia. Mokslinių tyrimų duomenimis, sterkų išteklių būklė Kuršių mariose yra bloga, mažėja bendras žuvų gausumas ir biomasė. Viena iš prastos šių žuvų būklės priežasčių – per daug intensyvi verslinė žvejyba

Už neteisėtai sumedžiotą briedį gresia sumokėti iki 8,5 tūkst. eurų

Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę informacijos, Naujųjų metų išvakarėse Šilutės rajone nustatė asmenį, neteisėtai sumedžiojusį briedį. Vien žala gyvūnijos ištekliams viršija 6700 eurų. Už tai, kad asmuo per medžioklę su varovais draudžiamu metu sumedžiojo suaugusio briedžio patiną, pradėta administracinė teisena. Be to, kad teks atlyginti žalą, asmeniui gresia bauda iki 1800 eurų, ginklo konfiskavimas ir teisės medžioti nuo 3 iki 5 metų praradimas. Briedžio patinus galima medžioti nuo rugpjūčio 15 iki gruodžio 15 d. pateles – nuo spalio

Nuo gruodžio 15 d. draudžiama gaudyti vėgėles

Aplinkos ministerija primena, kad nuo gruodžio 15 d. įsigalioja draudimas žvejams mėgėjams gaudyti vėgėles. Vėgėlių išteklių būklė kelia susirūpinimą, todėl praėjusiais metais šių žuvų žvejybos draudimo trukmė buvo pratęsta, ir dabar jis galioja ne iki sausio 15 d., bet iki sausio 31 d. Vėgėlių žvejybos draudimo laikotarpiu, nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d., taip pat draudžiama žvejoti nakties metu pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki

Draudimas žvejoti šlakius ir lašišas šiemet įsigaliojo vėliau

Aplinkos ministerija informuoja, kad įprastai nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. šlakius ir lašišas draudžiama žvejoti šių rūšių žuvims svarbiose upėse. Tačiau šiemet spalio 16 d. buvo sekmadienis, todėl draudimas įsigaliojo šiandien, spalio 17 d. Primename, kad visus sugautus šlakius ir lašišas privaloma paleisti. Šis draudimas galioja didesnėje Neries dalyje ir kituose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priede nurodytuose upių ruožuose. Spalio 15 d. negalios reikalavimas turėti žvejo mėgėjo kortelę žvejojant taisyklių 3 priede nurodytose upėse. Taip

Žvejokime atsakingai: nespėjusias išneršti žuvis reikėtų paleisti

Pavasaris yra žuvų neršto metas, todėl žvejus mėgėjus raginame būti ypač atidžius – šiuo metu galioja nemažai konkrečių žuvų rūšių žvejybos draudimų, taikomų tam tikrą laikotarpį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad neršto laikas gali šiek tiek pasislinkti priklausomai nuo klimato sąlygų. Todėl draudimui vos pasibaigus dar ne visos žuvys gali būti išneršusios. Jas sugavus reikėtų paleisti. Siekiant sudaryti palankesnes žvejybos sąlygas, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse yra išimtis, numatanti, kad kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja

Spaudos, kalbos ir knygos diena

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų

Pavasarinės žūklės aktualijos: nuo balandžio 20 d. įsigalioja nauji draudimai

Nutirpus vandens telkinių ledui ir šylant vandeniui, galima sėkmingai sužvejoti vis įvairesnių žuvų. Aplinkosaugininkai primena, kad pavasaris svarbus žuvų nerštui ir kai kurių jų rūšių migracijai, todėl rengiantis į žvejybą reikėtų neužmiršti šiuo metu taikomų taisyklių. Iki balandžio 30 d. dar draudžiama žvejoti lydekas, tačiau šiemet balandžio 30 d. bus šeštadienis, o žvejybos draudimai negalioja paskutinę draudimo dieną, jei ji yra savaitgalį, todėl balandžio 30 d. bus pirma diena, kai jau leidžiama gaudyti šias žuvis. Leidžiama sugauti dvi lydekas Vienos

Kada karšius bus galima žvejoti tik polderiuose?

Primename, kad šiuo metu šalies vandens telkiniuose galioja draudimas gaudyti sterkus, kiršlius ir lydekas. Bet žvejų mėgėjų, traukiančių prie vandens telkinių, netrūksta. Dėl šios priežasties aplinkosaugininkai dalija patarimų, ką reikėtų žinoti žvejybos mėgėjams pavasarį. Aplinkosaugininkai primena, kad nuo sausio 2 iki balandžio 30 d. žvejams mėgėjams draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Šiais metais lydekų gaudymo draudimas galioja 10 dienų ilgiau – nuo vasario 1 iki balandžio 30 d. Baudos nesumažėjo… „Atkreipiame dėmesį,

Žolės deginimo žala gamtai

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą pasiekus pirmiesiems pranešimams apie žolės deginimą aplinkosaugininkai įspėja, kad dėl žolės gaisrų didžiausia žala padaroma būtent gamtai, be to, gali nukentėti patys žmonės ir jų turtas. O pažeidus nustatytus reikalavimus asmenims gresia baudos. Deginant žolę pažeidžiamas paviršinis humuso sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, driežai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai ir perimvietės. Siekiant išvengti smulkiosios faunos žūties, draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei

Žvejams. Ką reikia žinoti žvejojant vasarį?

Vasario 1 d. įsigaliojo lydekų žvejybos draudimas, kuris tęsis iki balandžio 30 d. Jo tikslas – apsaugoti besirengiančias neršti ir jau neršiančias lydekas, pagausinti šių vertingų plėšriųjų žuvų išteklius. Vėgėlės jau išneršė, todėl jas žvejoti jau galima. Per visą lydekų žvejybos draudimo laikotarpį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai vykdys sustiprintą vandens telkinių kontrolę. Vyks ir tradicinė kasmetinė akcija „Lydeka“. Jos metu aplinkosaugininkai organizuos reidus, ypač į nuošalesnius, žvejų mėgėjų rečiau lankomus vandens telkinius. Už draudžiamu metu sugautą lydeką pažeidėjams gresia

Įsigalioja draudimas žvejoti vėgėles, jis ilginamas 2 savaitėmis

Gruodžio 15 d. įsigalioja draudimas žvejoti vėgėles. Nuo šiol jis tęsis dviem savaitėmis ilgiau – iki sausio 31 d. Toks sprendimas priimtas įvertinus vėgėlių svarbą gamtinei ekosistemai ir siekiant pagausinti senkančius jų išteklius. Nors šios žuvys veisiamos dirbtinai, ištekliai negausėja. Per pastaruosius penkerius metus vėgėlės beveik nebeneršia Minijos ir Jūros upių žemupyje. 2018 m. versliniais žvejybos įrankiais šių žuvų Kuršių mariose buvo sugauta beveik du kartus mažiau nei paskutinių dešimties metų vidurkis. Draudimas žvejoti nakties metu pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse –

Nuo balandžio 20 dienos draudžiama žvejoti karšius

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose žvejoti karšius (išskyrus karšių žvejybą polderiuose). Karšių žvejyba draudžiama iki gegužės 20 d. „Kaip ir kiekvienais metais, norime atkreipti žvejų dėmesį, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas žvejoti karšius. Aplinkosaugininkai ypatingą dėmesį skirs tiems ruožams, kuriuose yra pagrindinės šių žuvų nerštavietės“, – teigė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas. Pasak aplinkosaugininko, karšiai – viena gausiausių žuvų populiacijų. Tai vyraujanti Kuršių

Priminimas žvejams: šiuo metu draudžiama gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas

Aplinkosaugininkai primena, šiuo metu šalyje galioja draudimas gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas. Neleistinai sugavus tokias žuvis asmenims gali tekti susimokėti per 500 eurų. Taip pat, nustačius tokius pažeidimus, konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai bei priemonės. „Norime priminti, kad šiuo metu draudžiama gaudyti lydekas, sterkus, salačius ir kiršlius. Reikia nepamiršti, kad, neleistinu metu sugavus šias žuvis, teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką žuvų bazinis įkainis yra 240 eurų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Kauno