Tag Archives: draudimai

Žvejokime atsakingai: nespėjusias išneršti žuvis reikėtų paleisti

Pavasaris yra žuvų neršto metas, todėl žvejus mėgėjus raginame būti ypač atidžius – šiuo metu galioja nemažai konkrečių žuvų rūšių žvejybos draudimų, taikomų tam tikrą laikotarpį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad neršto laikas gali šiek tiek pasislinkti priklausomai nuo klimato sąlygų. Todėl draudimui vos pasibaigus dar ne visos žuvys gali būti išneršusios. Jas sugavus reikėtų paleisti. Siekiant sudaryti palankesnes žvejybos sąlygas, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse yra išimtis, numatanti, kad kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja

Spaudos, kalbos ir knygos diena

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų

Pavasarinės žūklės aktualijos: nuo balandžio 20 d. įsigalioja nauji draudimai

Nutirpus vandens telkinių ledui ir šylant vandeniui, galima sėkmingai sužvejoti vis įvairesnių žuvų. Aplinkosaugininkai primena, kad pavasaris svarbus žuvų nerštui ir kai kurių jų rūšių migracijai, todėl rengiantis į žvejybą reikėtų neužmiršti šiuo metu taikomų taisyklių. Iki balandžio 30 d. dar draudžiama žvejoti lydekas, tačiau šiemet balandžio 30 d. bus šeštadienis, o žvejybos draudimai negalioja paskutinę draudimo dieną, jei ji yra savaitgalį, todėl balandžio 30 d. bus pirma diena, kai jau leidžiama gaudyti šias žuvis. Leidžiama sugauti dvi lydekas Vienos

Kada karšius bus galima žvejoti tik polderiuose?

Primename, kad šiuo metu šalies vandens telkiniuose galioja draudimas gaudyti sterkus, kiršlius ir lydekas. Bet žvejų mėgėjų, traukiančių prie vandens telkinių, netrūksta. Dėl šios priežasties aplinkosaugininkai dalija patarimų, ką reikėtų žinoti žvejybos mėgėjams pavasarį. Aplinkosaugininkai primena, kad nuo sausio 2 iki balandžio 30 d. žvejams mėgėjams draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Šiais metais lydekų gaudymo draudimas galioja 10 dienų ilgiau – nuo vasario 1 iki balandžio 30 d. Baudos nesumažėjo… „Atkreipiame dėmesį,

Žolės deginimo žala gamtai

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą pasiekus pirmiesiems pranešimams apie žolės deginimą aplinkosaugininkai įspėja, kad dėl žolės gaisrų didžiausia žala padaroma būtent gamtai, be to, gali nukentėti patys žmonės ir jų turtas. O pažeidus nustatytus reikalavimus asmenims gresia baudos. Deginant žolę pažeidžiamas paviršinis humuso sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, driežai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai ir perimvietės. Siekiant išvengti smulkiosios faunos žūties, draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei

Žvejams. Ką reikia žinoti žvejojant vasarį?

Vasario 1 d. įsigaliojo lydekų žvejybos draudimas, kuris tęsis iki balandžio 30 d. Jo tikslas – apsaugoti besirengiančias neršti ir jau neršiančias lydekas, pagausinti šių vertingų plėšriųjų žuvų išteklius. Vėgėlės jau išneršė, todėl jas žvejoti jau galima. Per visą lydekų žvejybos draudimo laikotarpį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai vykdys sustiprintą vandens telkinių kontrolę. Vyks ir tradicinė kasmetinė akcija „Lydeka“. Jos metu aplinkosaugininkai organizuos reidus, ypač į nuošalesnius, žvejų mėgėjų rečiau lankomus vandens telkinius. Už draudžiamu metu sugautą lydeką pažeidėjams gresia

Įsigalioja draudimas žvejoti vėgėles, jis ilginamas 2 savaitėmis

Gruodžio 15 d. įsigalioja draudimas žvejoti vėgėles. Nuo šiol jis tęsis dviem savaitėmis ilgiau – iki sausio 31 d. Toks sprendimas priimtas įvertinus vėgėlių svarbą gamtinei ekosistemai ir siekiant pagausinti senkančius jų išteklius. Nors šios žuvys veisiamos dirbtinai, ištekliai negausėja. Per pastaruosius penkerius metus vėgėlės beveik nebeneršia Minijos ir Jūros upių žemupyje. 2018 m. versliniais žvejybos įrankiais šių žuvų Kuršių mariose buvo sugauta beveik du kartus mažiau nei paskutinių dešimties metų vidurkis. Draudimas žvejoti nakties metu pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse –

Nuo balandžio 20 dienos draudžiama žvejoti karšius

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose žvejoti karšius (išskyrus karšių žvejybą polderiuose). Karšių žvejyba draudžiama iki gegužės 20 d. „Kaip ir kiekvienais metais, norime atkreipti žvejų dėmesį, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas žvejoti karšius. Aplinkosaugininkai ypatingą dėmesį skirs tiems ruožams, kuriuose yra pagrindinės šių žuvų nerštavietės“, – teigė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas. Pasak aplinkosaugininko, karšiai – viena gausiausių žuvų populiacijų. Tai vyraujanti Kuršių

Priminimas žvejams: šiuo metu draudžiama gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas

Aplinkosaugininkai primena, šiuo metu šalyje galioja draudimas gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas. Neleistinai sugavus tokias žuvis asmenims gali tekti susimokėti per 500 eurų. Taip pat, nustačius tokius pažeidimus, konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai bei priemonės. „Norime priminti, kad šiuo metu draudžiama gaudyti lydekas, sterkus, salačius ir kiršlius. Reikia nepamiršti, kad, neleistinu metu sugavus šias žuvis, teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką žuvų bazinis įkainis yra 240 eurų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Kauno