Paminklas Vytautui Didžiajam Perlojoje, Varėnos r.

1430 m. spalio 27 d. mirė Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas. Tuomet Vytautui buvo jau 80 metų. Manoma, kad Vytautas mirė nuo sutrenkimo, kai nukrito nuo arklio. Kita versija, kad nuo supūliavusios voties.

Ne veltui vadinamas Didžiuoju

Vytautas yra garsiausias iš visų Lietuvos valdovų, ne veltui vadinamas Didžiuoju. Didžiausias jo nuopelnas, kad, Jogailai užvaldžius Lenkiją ir Lietuvą, Vytautas sugebėjo atsikovoti valdžią Lietuvoje ir po jo mirties Lietuva tapo nepriklausoma nuo Lenkijos. Vienas iš garsiausių mūšių Lietuvos istorijoje – Žalgirio mūšis (1410 liepos 15 d.). Lietuvių pergalei prieš Vokiečių ordiną šiame mūšyje daug įtakos turėjo Vytauto vadovavimas.

Vytautas Didysis gimė 1350 m. Senuosiuose Trakuose, mirė 1430 m. spalio 27 d. (~80 metų) Trakuose, palaidotas Vilniaus katedroje. Tėvas Kęstutis, motina Birutė, sutuoktinės Ona Vytautienė, Julijona Alšėniškė. Turėjo dukrą Sofiją. Lietuvos didysis kunigaikštis. Valdė 1392 m. – 1430 m.

Nuo XIX a. tautinio sąjūdžio laikų populiarus Lietuvos nacionalinis didvyris, jo vardu pavadintas Vytauto Didžiojo universitetas, 1918–1939 m. jam pastatyta daugybė paminklų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

1392 m., tapęs didžiuoju kunigaikščiu, jis nutraukė monetų kaldinimą sritinės Rusios kunigaikštystėse ir pradėjo leisti naujo tipo monetas su Vyčiu ir Gediminaičių stulpais. Vytauto laikais Lietuvoje pradėti lieti pabūklai, varpai.

Jis įsteigė ir išplėtė atskirą LDK raštinę. Pradedant jo valdymo laikotarpiu valstybės valdymas ir teismo bylų sprendimas buvo paremti raštu. Krašte plito rašto kultūra, per katalikų tikėjimą Lietuva atsivėrė Vakarų Europos kultūrai. 1409 m. skyrė lėšų pirmajai žinomai parapinei mokyklai Trakuose.

Vytauto valdymo laikotarpiu (ypač po Žalgirio mūšio) dėl tada iš esmės pagerėjusios LDK tarptautinės konjunktūros, o iš dalies ir dėl paties Vytauto protekcionistinės veiklos, etninėje Lietuvoje pradėjo sparčiai augti Vilnius, Kaunas, Gardinas, Trakai ir kt. miestai, ėmė rastis ir naujų miestų užuomazgų.

Neliko kryžiuočių pavojaus

Daugiausia Vytauto nuopelnu laikytinas ir ordino sutriuškinimas Žalgirio mūšyje. Po Žalgirio mūšio kryžiuočių pavojus Lietuvai buvo pašalintas, o LDK įgijo galimybę užmegzti normalius santykius su daugeliu Europos šalių.

Lenkų kronikininkas Janas Dlugošas XV a. II pusėje rašė:

„Mūsų laikais žmonės laikosi nuomonės, kad joks jo laikų kunigaikštis negalėjo prilygti Vytautui nei dosnumu, nei veiklumu. Jis pirmasis savo tamsią, silpną ir nežinomą tėvynę savo žygių šlove bei darbų garsumu išvedė į šviesą ir iškėlė. Po jo valdę kunigaikščiai nesugebėjo jos išlaikyti tokiame lygyje. Neabejotina, kad Lietuvos didybė buvo jo sukurta ir su jo mirtimi baigėsi“.

Nuo XVI a. pradžios bajoriškoje Lietuvos savimonėje Vytautas imtas laikyti Lietuvos interesų gynėju. Jis buvo laikomas didžiausiu kada nors valdžiusiu Lietuvos valdovu, jo vardas įkūnijo valdovo idealą. Vytautui Didžiajam buvo statomi paminklai, vienu metu jų buvo daugiau nei 30.

Paminklas Vytautui Didžiajam Perlojoje

Užrašas ant paminklo Perlojoje skelbia: „Vytautai Didysai, gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis.“ Petro Skutulo nuotr.

8,3 m aukščio paminklą LDK kunigaikščio Vytauto 500 mirties metinių proga Perlojos šauliai su Perlojos visuomene apsisprendė statyti 1929 m. rudenį. Statinys baigtas statyti 1931 m. Iškilmingai atidengtas 1931 m. liepos 19 d. Lėšos buvo renkamos loterijos ir aukų būdu. Paminklą pokariu dažnai apšaudydavo vietiniai stribai, du kartus bandyta jį nugriauti.

Pirmą kartą skulptūrą apjuosė grandinėmis ir traukė arkliais, bet paminklas atlaikė dėl jo viduje įlietų geležinkelio bėgių ir armatūros.

Antrą kartą buvo pasitelktas traktorius, tačiau paminklą apgynė susirinkę perlojiškiai. Šeštajame dešimtmetyje Perlojos apylinkės valdžia prašė LKP Varėnos rajono komiteto leidimo paminklą susprogdinti, bet tokio leidimo negavo. 1968 m.  panaikintos ant paminklo likusios kulkų ir grandinių paliktos žymės.