Šilutėje

Antradienį, prie Šilutės kultūros ir pramogų tvenkinio, skambėjo kaimiška muzika ir šventinis klegesys. Linksma Užgavėnių nuotaika šilutiškius užkrėtė persirengėliai, visokie išdaigininkai, kurie krėtė pokštus, linskmino mažuosius ir patys linksminosi. Tądien įvairiose rungtyse į kovą stojo Kanapinis ir Lašinis, kurio baigtis visiems buvo aiški…

Dar pagonybės laikais Užgavėnės buvo žinomos kaip žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė. Tai paskutinė mėsėdo diena. Palei tvenkinį ratu buriavosi krašto gyventojai, laukdami pasirodant Lašininio ir Kanapinio kovos.  Ilgai grūmėsi, stumdėsi ir įvairiose rungtyse kovojo, kol mažieji į pagalbą atskubėjo. Mat vieni kaukėmis, kiti paišytais veidais, garsiai triukšmaudami virvę traukė su Lašininiu ir Kanapiniu. O, kad greičiau žiemą išvytume, šokti ir dainuoti visus kvietė folkloro ansamblis „Verdainė“ ir kaimiškas muzikos ansamblis „Karčema“.

Visi trypė ir vis šaukė: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“, kol galiausiai Lašininis pasidavė ir spruko.

Po sunkios kovos gardžiai pakvipo. Miestelėnų nosys rietėsi nuo kvapniausio lietuvininkų krašto šiupinio. Nuo seno Pamario krašto gyventojų tradicinis šios dienos patiekalas buvo šiupinys iš įvairių grūdų, su kiaulės koja, galva ir uodegos galu. Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, tai per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Šilutiškiai, rodos, visi šiupinio paragavo… Mat po to pra­si­de­da ga­vė­nia ir lau­kia il­gas pa­sninkas – iki pat Ve­ly­kų.

Užgavėnėms baigiantis, visi dar kartą sutartinai šaukė: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“. Tada iškil­min­gai su­de­gin­o Mo­rę. Laukiame pavasario…

Viktorija Skutulienė

Švėkšnoje

Antradienį šėlti į Užgavėnes Turgaus aikštėje pakvietė Tradicinių amatų centras. Persirengėlių šurmulyje netrūko įvairiausių linksmybių ir žaidimų, sočių patiekalų, dainų ir šokių. Žinoma, išliko visos, dar nuo pagonybės laikų puoselėjamos, tradicijos – deginta Morė,  kurios įspūdingas grožis daug metų vilioja smalsuolius iš viso margo svieto.

Lašininio ir Kanapinio kova šiemet buvo kiek kitokia, perpinta komandiniais žaidimais. Buvo renkamos baisiausios kaukės, kurių šiemet netrūko – buvo sunku išrinkti baisiausias. Neapsieita ir be riebiausių bei gardžiausių patiekalų skanavimo – čia į pagalbą stojo Švėkšnos neįgaliųjų draugija, jos šeimininkės spėjo ir gardžiausių blynų prikepti, ir nuostabaus grožio Morę padaryti, o pro dūmų uždangą iššokę velniai ir raganos išgąsdino ne vieną snūduriuojantį švėkšniškį…

Senoviškiausiu Užgavėnių patiekalu – šiupiniu – visus vaišino Švėkšnos užkandinė, o Inkaklių kaimo kapela „Ašvelė“ taip smagiai grojo, kad visi krutėjo. Užgavėnių pabaigoje suliepsnojo žiemą simbolizuojanti Morė. Ši iškilminga ceremonija buvo patikėta šventės kaltininkui ir visų rungčių laimėtojui – Kanapiniui. Na, o visi susirinkusieji, trankiai palydėję žiemą, laukia ateinančio pavasario.

Informavo Tradicinių amatų centras Švėkšnoje, VšĮ Šilutės turizmo informacijos centro filialas

Danutės Gailiūnienės nuotr.

Gardame

Gerai nusiteikę Kanapinis ir Lašininis susėdo į vienas roges, kurias vadeliojo seniūnaitis Sigitas Jakštas, ir išlėkė į kaimą kviesti visus į Užgavėnių šėliones. Tuo metu Gardamo seniūnijos  darbuotojai  kūrė ugnį, ruošėsi kepti gardžius blynus ir virti karštą arbatą.

Sulėkė raganaitės, patrypė raganų šokį, užbūrė visus trepsėti – prasidėjo šėlionės…

Kanapinis su Lašininiu viens kitam kailį dyrė. Visi prisidūko ir žiemą varydami iš kiemo supleškino gražuolę Morę.

Niekas neliko alkanas – Užgavėnių blynų nepritrūko, gardžios arbatos užsigėrė. Gardamiškius  linksmino ir nuotaiką kėlė kapela „Šilo aidai“ (vadovas A. Kmita).