Sodo keliu į nuoširdų žmonių bendravimą, draugystę, įveikiant susvetimėjimą…

Sodas, sodyba, sodžius, sodietis ir t. t. Rastume dar daugiau giminiškų žodžių iš tos pačios šaknies  – sodinti. Sodinti – auginti…

Augti kartu su skirtiniu medžiu, tėvų pasodintu vaikui gimus. Gal medis padėjo suprasti, kad žmogus, kaip ir medis, auga, pražysta, užaugina vaisių ir ilgainiui išeina. Kaip ir medis įleidžia šaknis į savo aplinką, savo žemę, ima iš jos gyvastį, geria saulės šviesą, šypsosi ar linksta siūbuojamas vėjų, suima visa į save ir suvokia turįs ne tik kamieną – kūną, bet ir sielą, ko neapčiuopsi, nesulaikysi tarp pirštų, net neapkabinsi, bet visada jausi, kad kaip tik toji siela jungia tave su visuma – pasauliu, žmonėmis, galop su visata.

To ryšio pojūtį dar mūsų proseniai bandė sudėti į dainas, žodžius ir melodiją, išausti juostų ir drobių raštais, šiaudelių trikampiais ir kvadratais, papuošę žiedais ir paukštelių figūromis, narstė į sodus. Sodus, kurie laisvai pakabinti palubėje virš stalo seklyčioje, virš kūdikio vygės, jaunavedžių sosto, skleidė meilės, šeimos santarvės, laimingos kūdikystės šviesą, supdamiesi nuo menkiausio oro virpesio linkėjo kiekvienam dvasinės ramybės ir gerumo. Tai tik keli žodžiai. Nuoširdžiai kviečiu apmąstyti kartu įvairiapusę sodo prasmę. Galbūt šįkart labiau susitelkiant į buvimą kartu sode. To didžiojo buvimo kartu, kai atsiveria siela, kai net paprasčiausiais žodžiais išsikalbėdami, pajuntame žmogaus su žmogumi ryšį, kai tarp eilučių ar tylos akimirką juntame esą toliau už kasdienybę, o ir ta kasdienybė bešviečianti kitomis spalvomis. Nemoku kitaip nusakyti to dvasios artumo jausmo. Jausmo, kurio nebuvimą ar netektį įvardijame susvetimėjimo žodžiu. Koks būtų pasaulis, jei mums pavyktų susvetimėjimą nugalėti?

Zina ir Veronika.

Nesakysiu: mes – TAU literatai. Ne, nesame išsišokėliai, skubantys į spaudos puslapius, tiesiog kartais pasisakome, kuo gyvename, kas rūpi, kaip ir šiuo atveju. Sakykim, kad esame nedidelis literatūros mėgėjų  „Vėdryno“ sambūris, susirinkęs į vasaros palydėjimo popietę tikrame sode, kurį merkia bene stipriausias šios vasaros lietus. Jis – taip pat mūsų sambūrio narys, nes be perstojo, bet neįkyriai groja verandos, namo stogo dangos lakštais, šokdamas su vėju atsitrenkia į sieną ar H. Radausko žodžiais: „Stiklinėm kojom po visą sodą bėginėja“.

Šit stabtelėjo sodo kamputyje, kur net dvi vasaras su visais senoviniais papročiais pakartojome rugiapjūtę. Rinkdamos paskui kirtėją rugelius į pėdą, rišdamos jį, dar kartą išgyvenome, kam jaunystėje patirtą, kam tik dabar gautą rugių glėbio jausmą. Ypatingą momentinį grūdo kelio į duoną patyrimą.

Iš ilginių (nesulamdytų) šiaudų, sugėrusių vasaros saulės šviesą, kas nors, kur nors supins tradicinį sodą, o mes jau žinome, kokia yra Ievaro tilto prasmė, kaip skamba tos rugiapjūtės dainos melodija.

Ji jau gyvena mūsų sieloje, kaip  išgyventa senolių atmintis, kaip mus jungianti bendrystė. Tie sugrįžimai į praeitį,  gyvai išgyvenant agrarinės kultūros laikų papročius, keičia knyginę patirtį ir keistai veikia tarpusavio artumo jausmą. Prisimename saulėtą šienapjūtės dieną. Tam tikslui sodo pakraštyje šeimininkė leido išaugti ir sužydėti natūralios pievos ploteliui.

Šienapjūtė su dainomis, su kvepiančiomis pradalgėmis, su dalgio ir žirgelio pagerbimu – dar viena sodo šventė, o juk  ir pasidžiaugimo žydėjimu būta. Tik suimk į širdį ir apmąstyk, viso, kas duota, prasmę, palydint vasarą. Ilgas baltas stalas, nes mūsų nemažai. Klausomės subtilaus Tatjanos muzikavimo, Birutės ir Vidos naujausių vasarą parašytų eilėraščių. Mūsų pokalbį papildo Zinos skaitomas vasaros ir trapios meilės baigties Salomėjos Nėries dramatinis eilėraščių ciklas. Lietui akomponuojant pravirksta Rimanto smuikas.

Taip trumpai galėtume nusakyti Vasaros palydų vyksmą Aldonos Sapronaitienės sode, kuris turi didelę tarpusavio jungties ir aukšto dvasinio išgyvenimo patirčių jėgą. O kaip kitaip, jei ir pati sodo šeimininkė yra sakmiškos sielos eilėraščių knygos „Kai rasoja rugiai“ autorė – veikėja.

O dabar grįžkim į rašinio pradžią: kurgi tas visumos ryšys, ar nors ką apmąstėme?

Iš tiesų, tai buvo tik siūlymas, nes, manau, jog kiekvienam norisi bendravimo šilumos, artumo ir vienybės su visuma jausmo. Kelių į tai labai daug, vienas iš jų yra sodas. Ir nesvarbu, ar jis tik mūsų žemės sklypelis, ar sodnelis prie namų, ar saule švytintis, sukurtas iš šiaudelių, tradicinis liaudies sodas viršum mūsų kasdieninio stalo, visi jie gali būti keliu į nuoširdų žmonių bendravimą, draugystę, įveikiant susvetimėjimą.

Irena Arlauskienė

 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Aldonos Sapronaitienės knygos „Kai rasoja rugiai…“ sutiktuvės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kodėl alergologo konsultacija reikalinga kiekvienam profilaktiškai?

Gera gyventi sveikai ir laimingai, tačiau toli ne kiekvienas gali džiaugtis tokia prabanga. Žinoma, skyrus užtekinai dėmesio savo sveikatai dažniausiai gero gyvenimo kokybė pasiekiama gana greitai, tačiau siūlome nepamiršti, kad skirti dėmesio reikia ne tik internetu skaitant straipsnius, tačiau taip pat ir reguliariai lankantis pas medikus.   Šiuo metu labai dažnas skundžiasi įvairiomis alergijomis, kurias dažniausiai sukelia maistas. Affidea imunologai tikina, kad reguliariai lankytis pas medikus apžiūrai dėl alergijų – verta. Apie tai kalbamės su alergologu-imunologu. Bet kokia alergija –

Viskas, ką reikia žinoti apie čiužinius

Čiužinys yra bene vienas iš dažniausiai naudojamų daiktų namuose. Nuo jo priklauso ir mūsų laimė bei gyvenimo kokybė. Tačiau kai pradedi ieškoti sau tinkamo miego palydovo, paaiškėja, kad ne viskas taip paprasta. Ką reikia žinoti apie čiužinio medžiagas? Renkantis čiužinį, rekomenduojama atkreipti dėmesį į medžiagas, iš kurių susideda čiužinio šerdis, nes jos lemia čiužinio kietumą, jo pritaikomumą prie kūno ir kitas savybes. Šiuo metu yra šiūlomas platus čiužinių asortimentas, įskaitant viskoelastinius, poliuretano putos ir spyruoklinius čiužinius su lateksu, kokosų, arklių

Arkivyskupas G. Grušas išrinktas Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininku

2021 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Linas Grušas išrinktas naujuoju Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) pirmininku. Jį išrinko Europos vyskupų konferencijų pirmininkai, susirinkę į plenarinę asamblėją Romoje. Arkivyskupas Gintaras Linas Grušas, kuriam rugsėjo 23 d. sukako 60 metų, CCEE pirmininko poste pakeičia italų kardinolą Angelo Bagnasco, vadovavusį šiai organizacijai nuo 2016 iki 2021 metų. Plenarinės asamblėjos Romoje metu išrinkti ir du nauji CCEE vicepirmininkai: Liuksemburgo arkivyskupas Jean-Claude Hollerich ir Tarptautinės šventųjų Kirilo ir Metodijaus vyskupų konferencijos Belgrade pirmininkas vyskupas Ladislav

Saulių Bukantą – į „Auksinės krivūlės riterius“

Šilutės r. savivaldybės taryba svarstys, ar teikti Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininko Sauliaus Bukanto kandidatūrą Lietuvos savivaldybių asociacijos apdovanojimui „Auksinės krivūlės riteris“. Šis apdovanojimas teikiamas Savivaldos dienos proga. S. Bukantas Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininku išrinktas 2017 m. Jis  organizuoja įvairius renginius, į įvairias iniciatyvas įtraukdamas įvairaus amžiaus bendruomenės narius. Savo dideliu noru ir užsidegimu prisidėjo prie naujų bendruomenės namų įkūrimo ir atidarymo šventės. Uostadvario kaime įrengė vaikų žaidimų aikštelę, prisidėjo išleidžiant Stasio Mėlinausko knygą „Rusnė Šaktarpio skaitiniai“, kartu su

Taip pat skaitykite