Sodo keliu į nuoširdų žmonių bendravimą, draugystę, įveikiant susvetimėjimą…

Sodas, sodyba, sodžius, sodietis ir t. t. Rastume dar daugiau giminiškų žodžių iš tos pačios šaknies  – sodinti. Sodinti – auginti…

Augti kartu su skirtiniu medžiu, tėvų pasodintu vaikui gimus. Gal medis padėjo suprasti, kad žmogus, kaip ir medis, auga, pražysta, užaugina vaisių ir ilgainiui išeina. Kaip ir medis įleidžia šaknis į savo aplinką, savo žemę, ima iš jos gyvastį, geria saulės šviesą, šypsosi ar linksta siūbuojamas vėjų, suima visa į save ir suvokia turįs ne tik kamieną – kūną, bet ir sielą, ko neapčiuopsi, nesulaikysi tarp pirštų, net neapkabinsi, bet visada jausi, kad kaip tik toji siela jungia tave su visuma – pasauliu, žmonėmis, galop su visata.

To ryšio pojūtį dar mūsų proseniai bandė sudėti į dainas, žodžius ir melodiją, išausti juostų ir drobių raštais, šiaudelių trikampiais ir kvadratais, papuošę žiedais ir paukštelių figūromis, narstė į sodus. Sodus, kurie laisvai pakabinti palubėje virš stalo seklyčioje, virš kūdikio vygės, jaunavedžių sosto, skleidė meilės, šeimos santarvės, laimingos kūdikystės šviesą, supdamiesi nuo menkiausio oro virpesio linkėjo kiekvienam dvasinės ramybės ir gerumo. Tai tik keli žodžiai. Nuoširdžiai kviečiu apmąstyti kartu įvairiapusę sodo prasmę. Galbūt šįkart labiau susitelkiant į buvimą kartu sode. To didžiojo buvimo kartu, kai atsiveria siela, kai net paprasčiausiais žodžiais išsikalbėdami, pajuntame žmogaus su žmogumi ryšį, kai tarp eilučių ar tylos akimirką juntame esą toliau už kasdienybę, o ir ta kasdienybė bešviečianti kitomis spalvomis. Nemoku kitaip nusakyti to dvasios artumo jausmo. Jausmo, kurio nebuvimą ar netektį įvardijame susvetimėjimo žodžiu. Koks būtų pasaulis, jei mums pavyktų susvetimėjimą nugalėti?

Zina ir Veronika.

Nesakysiu: mes – TAU literatai. Ne, nesame išsišokėliai, skubantys į spaudos puslapius, tiesiog kartais pasisakome, kuo gyvename, kas rūpi, kaip ir šiuo atveju. Sakykim, kad esame nedidelis literatūros mėgėjų  „Vėdryno“ sambūris, susirinkęs į vasaros palydėjimo popietę tikrame sode, kurį merkia bene stipriausias šios vasaros lietus. Jis – taip pat mūsų sambūrio narys, nes be perstojo, bet neįkyriai groja verandos, namo stogo dangos lakštais, šokdamas su vėju atsitrenkia į sieną ar H. Radausko žodžiais: „Stiklinėm kojom po visą sodą bėginėja“.

Šit stabtelėjo sodo kamputyje, kur net dvi vasaras su visais senoviniais papročiais pakartojome rugiapjūtę. Rinkdamos paskui kirtėją rugelius į pėdą, rišdamos jį, dar kartą išgyvenome, kam jaunystėje patirtą, kam tik dabar gautą rugių glėbio jausmą. Ypatingą momentinį grūdo kelio į duoną patyrimą.

Iš ilginių (nesulamdytų) šiaudų, sugėrusių vasaros saulės šviesą, kas nors, kur nors supins tradicinį sodą, o mes jau žinome, kokia yra Ievaro tilto prasmė, kaip skamba tos rugiapjūtės dainos melodija.

Ji jau gyvena mūsų sieloje, kaip  išgyventa senolių atmintis, kaip mus jungianti bendrystė. Tie sugrįžimai į praeitį,  gyvai išgyvenant agrarinės kultūros laikų papročius, keičia knyginę patirtį ir keistai veikia tarpusavio artumo jausmą. Prisimename saulėtą šienapjūtės dieną. Tam tikslui sodo pakraštyje šeimininkė leido išaugti ir sužydėti natūralios pievos ploteliui.

Šienapjūtė su dainomis, su kvepiančiomis pradalgėmis, su dalgio ir žirgelio pagerbimu – dar viena sodo šventė, o juk  ir pasidžiaugimo žydėjimu būta. Tik suimk į širdį ir apmąstyk, viso, kas duota, prasmę, palydint vasarą. Ilgas baltas stalas, nes mūsų nemažai. Klausomės subtilaus Tatjanos muzikavimo, Birutės ir Vidos naujausių vasarą parašytų eilėraščių. Mūsų pokalbį papildo Zinos skaitomas vasaros ir trapios meilės baigties Salomėjos Nėries dramatinis eilėraščių ciklas. Lietui akomponuojant pravirksta Rimanto smuikas.

Taip trumpai galėtume nusakyti Vasaros palydų vyksmą Aldonos Sapronaitienės sode, kuris turi didelę tarpusavio jungties ir aukšto dvasinio išgyvenimo patirčių jėgą. O kaip kitaip, jei ir pati sodo šeimininkė yra sakmiškos sielos eilėraščių knygos „Kai rasoja rugiai“ autorė – veikėja.

O dabar grįžkim į rašinio pradžią: kurgi tas visumos ryšys, ar nors ką apmąstėme?

Iš tiesų, tai buvo tik siūlymas, nes, manau, jog kiekvienam norisi bendravimo šilumos, artumo ir vienybės su visuma jausmo. Kelių į tai labai daug, vienas iš jų yra sodas. Ir nesvarbu, ar jis tik mūsų žemės sklypelis, ar sodnelis prie namų, ar saule švytintis, sukurtas iš šiaudelių, tradicinis liaudies sodas viršum mūsų kasdieninio stalo, visi jie gali būti keliu į nuoširdų žmonių bendravimą, draugystę, įveikiant susvetimėjimą.

Irena Arlauskienė

 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Aldonos Sapronaitienės knygos „Kai rasoja rugiai…“ sutiktuvės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Atnaujintoje Vainuto bažnyčioje šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas

Vakar, sausio 16 d., Vainuto parapijos tikintiesiems sekmadienio šv. Mišios buvo ne eilinės. Jas aukojo Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius ir gausus būrys kunigų.  Kartu atvyko vyskupijos generalvikaras kanauninkas Vilius Viktoravičius. Dalyvavo Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius, vicedekanas Julius Meškauskas, Vainuto parapijos klebonas Vidmantas Šidlauskas, iš Vainuto kilęs diakonas Egidijus Cibauskas. Dalyvavo visi Šilutės rajono savivaldybės vadovai, tarp jų – ir meras Vytautas Laurinaitis, beje, pats iš šios parapijos. Susirinko tikintieji vainutiškiai, seniūnas Vitalijus Mockus, Vainuto gimnazijos direktorė Laima

Kiek vandens yra Žemės atmosferoje ir kas nutiktų, jei staiga jis visas iškristų?

Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, apie 71 proc. Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama milžiniška dalis — net 96,5 proc. – planetos vandens atsargų.   Tačiau vanduo nelieka tik apačioje — kaip vandens ciklo (taip pat vadinamo hidrologiniu ciklu) dalis jis keliauja ir į atmosferą. Kiek vandens yra atmosferoje bet kuriuo duotuoju momentu? Kiek jo šiuo metu yra virš mūsų galvų ir, jei visa tai iškristų vienu metu, kokį poveikį tai sukeltų? Šiuo metu danguje yra milijardai galonų

Orai: šią savaitę šėls vėjas, bus kritulių

Pirmadienis Šilutės krašte tebėra vėjuotas, sniego nebesimato, nors savaitgalį kai kur buvo menkai pasnigę. Vėjo genami debesys pabarsto sniego žirniukų. Vėjas nerimsta. Kokių orų tikėtis šią savaitę? Sausio 17 d., pirmadienį, šalyje siautės vėjas, vyraus tikras kritulių kokteilis – nuo lietaus iki sniego. Eismo sąlygos bus sudėtingos. Šiaurės vakarų krypties vėjo gūsiai įsismarkaus iki 18-23, vietomis iki 24-26, pajūryje iki 28 metrų per sekundę. Vilniuje įdienojus oras šils iki 1, Kaune ir Klaipėdoje iki 2 laipsnių. Šiauliuose ir Panevėžyje bus

Daugelis vairuotojų pamiršta savo pareigas pėstiesiems

Vis dar pasitaiko vairuotojų, kurie pėsčiąjį yra linkę praleisti tik tada, kai jis jau žengia ar yra įžengęs į perėją. Tačiau Kelių eismo taisyklės aiškiai sako, kad privaloma sustoti prie perėjos ir tuo atveju, kai pėsčiasis dar tik laukia galimybės žengti į ją.   Tauragės aps. VPK pareigūnai 2022 m. sausio 10-13 d. stebėjo, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėjas, kaip to reikalaujama pagal taisykles. Rezultatai nedžiugina. Reido metu nustatyti 54 pažeidimai. Šilutės rajone 23 vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo

Taip pat skaitykite