Socialinių paslaugų paklausa viršijo pasiūlą

FONDASĮ Šilutės r. savivaldybės tarybą kreipėsi savivaldybei pavaldaus Šilutės socialinių paslaugų centro vadovė Rasa Jakienė prašydama nuo 60 iki 68 padidinti šio centro darbuotojų etatų skaičių. 2007–2013 m. Europos sanglaudos fondų remiami projektai ,,Šilutės rajono laikino gyvenimo namų statyba“ ir „Dienos socialinė globa ir slauga namuose“ pasirodė esą tokie sėkmingi, kad norint suteikti paslaugas visiems pageidaujantiems prireikė steigti naujų etatų ir artimiausiu metu įsigyti dar vieną automobilį.

Dienos socialinės globos ir slaugos namuose paslaugą teikia (iš kairės): Aušra Sakalauskaitė, Rasa Jančankovaitė, Lina Maziliauskienė ir Lina Jončienė.

Kai prieš keletą metų Šilutės r. savivaldybės Socialinių paslaugų skyrius, o vėliau – Savivaldybės taryba svarstė, ar vertėtų steigti Šilutės socialinių paslaugų centrą ir dalinai finansuoti laikinojo gyvenimo namų statybą, nuomonių būta įvairių. Politikai abejojo, ar apsimoka ir iš taip tuo metu buvusio ypač skurdaus rajono biudžeto skirti pinigų daliniam naujo darinio finansavimui. Bijota, kad projektas gali būti negyvybingas, naujos paslaugos nesulauks klientų.
Laikas parodė, kad paslaugų paklausa didesnė už pasiūlą ir atsirado naujų darbo rankų poreikis. Šilutės socialinių paslaugų centro direktorė Rasa Jakienė sakė, kad iš 8 naujų pareigybių, 5,5 bus skirtos globos ir slaugai namuose teikti. Šiuo metu 23 darbuotojai aptarnauja 27 klientus. Kad būtų patenkinti dar 7 eilėje laukiančių klientų poreikiai, papildomai steigiama 5,5 etato. Esamiems darbuotojams nebeužtenka darbo laiko, kad galėtų, nenusižengdami licencijos reikalavimams, suteikti paslaugą visiems to pageidaujantiems. Tiesa, pati etatų sistema teikiant globą gana sudėtinga. Po visą etatą turi tik 6 slaugytojos, kitų darbuotojų etatai susideda iš kelių pareigybių dalių, nes jiems tuo pat metu tenka teikti skirtingas paslaugas.
Didžiąją darbo laiko dalį darbuotojai praleidžia klientų namuose. „Esame nupirkę telefono korteles, kur numatyti nemokami tarpusavio pokalbiai ir su darbuotojais daugiausiai bendraujame telefonu. Į darbą jie ateina rytais, po to vyksta pas klientus. Kuriems tenka važiuoti toliau, atvyksta į Šilutės socialinių paslaugų centrą pasiimti tarnybinių automobilių“, – apie darbo specifiką pasakojo R. Jakienė.
Dienos socialinės globos ir slaugos namuose padalinio vedėja Reda Urbaitytė kartu su direktore prisiminė, kaip viskas prasidėjo. 2013 m. lapkritį paslaugas pradėta teikti pirmiesiems 8 klientams. Šie apie galimybę būti aptarnaujami namuose sužinojo iš šeimos gydytojų, seniūnijų socialinių darbuotojų, perskaitė spaudoje. Kitiems tokia paslauga pravertė, kai Šilutės ligoninės slaugos skyriuje ėmė trūkti vietų. Sąlygos žmonėms pasirodė priimtinos. Mokėti patiems reikia tik 10 procentų paslaugos vertės. Kitą dalį dengia valstybė ir projekto lėšos. Yra galimybė žmones aprūpinti specialiomis slaugos lovomis, keltuvais, kita kompensacine technika. Tiesa, lovas kai kurie turi įsigiję patys. Šiuo metu projekto įgyvendinimą stebinčiai agentūrai pateikti prašymai nupirkti trečią automobilį (du naujus „Škoda Roomster“ centras jau turi) ir specialių laiptų-kopiklių, kurie padeda neįgaliam žmogui nulipti ir užlipti laiptais. „Gerai, jeigu daugiabutyje, kuriame gyvena mūsų klientas, yra balkonas. Tai nors taip galima jį išvežti į gryną orą. O ką daryti, jeigu butas be balkono, o dar ir penktame daugiabučio aukšte? Tuomet ir praverčia kopikliai“, – paaiškino R. Urbaitytė.

Prieš steigiant Šilutės socialinių paslaugų centrą buvo kilę abejonių dėl jo reikalingumo, tačiau dabar paaiškėjo, kad teikiamų paslaugų paklausa viršijo pasiūlą.

Namuose būnantys pacientai gauna tokias pat paslaugas, kurios būtų suteiktos stacionarai. Bendradarbiaujant su šeimos gydytojais jiems atliekamos paskirtos procedūros. Klientai mankštinasi, masažuojami, keičiamos priežiūros priemonės. Slaugytojos stato lašines, leidžia vaistus ir suteikia kitą kvalifikuotą pagalbą.
Tokios paslaugos privalumas tas, kad senyvam žmogui nereikia palikti įprastos namų aplinkos, sumažėja rūpesčių jų giminaičiams. Užuot sėdėję su globotiniu, jie gali eiti į darbą. Priklausomai nuo padėties, skirtingas ir paslaugos teikimo intensyvumas. Reda Urbaitytė pasakojo, kad esama tokių klientų, kuriems paslauga teikiama visą darbo dieną. Kaip tik todėl ir reikia daug darbuotojų. Pavyzdžiu ji paminėjo pagyvenusių pedagogų porą. Darbuotojams tenka talkinti abiem senjorams. Socialinė globa ir slauga reikalinga ne tik vyresnio amžiaus žmonėms. Šiuo metu tenka talkinti ir sunkią traumą patyrusiam jaunam vyrui.
Pasak R. Urbaitytės, daugiausiai paslaugų gavėjų gyvena Šilutės mieste, tačiau esama jų ir kaime. Toliausiai važiuoti tenka į Vilkyčius. Kaimo žmonės savo problemas sprendžia kitaip, nes ten dažniau namuose būna kitų šeimos narių arba jie darbuojasi netoliese ir gali laikas nuo laiko sugrįžti. Be to, nemažai pagyvenusių kaimo senjorų gauna kuklias pajamas, todėl tokios paslaugos jiems pernelyg brangios.
Slaugos ir socialinės paramos praktika perimta iš užsienio ir adaptuota Lietuvos sąlygomis. Šilutės socialinių paslaugų centro direktorės manymu, pritardami šios veiklos pradžiai, Šilutės politikai nesuklydo.
„Vaizdžiai kalbant, kartu su 2007–2013 metų Europos sanglaudos fondų parama jie davė meškerę, o žuvį dabar mes pasigauname patys“, – sakė R. Jakienė. O tai, kad paslauga reikalinga, rodo statistiką. Mūsų visuomenė sensta, galinčių prižiūrėti senus tėvus žmonių sumažėjo dėl emigracijos.
Projekto „Dienos socialinė globa ir slauga namuose“ finansavimas numatytas iki šių metų rugsėjo 1 d. Jam įgyvendinti per metus reikia apie 105 tūkst. eurų. Apie 43 tūkst. gaunama iš ES fondų, likusią dalį deleguotoms funkcijoms vykdyti skiria Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Centro direktorė R. Jakienė sakė, kad yra didelė tikimybė, jog ES fondai projektą rems ir po rugsėjo, nes apsilankę tikrintojai labai teigiamai įvertino čia organizuotą veiklą. Jeigu ES fondų parama vis dėlto būtų nutraukta, visos išlaidos gultų ant valstybės pečių, nes šį projektą privalu tęsti bent 5 metus.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite