Socialinių paslaugų paklausa viršijo pasiūlą

FONDASĮ Šilutės r. savivaldybės tarybą kreipėsi savivaldybei pavaldaus Šilutės socialinių paslaugų centro vadovė Rasa Jakienė prašydama nuo 60 iki 68 padidinti šio centro darbuotojų etatų skaičių. 2007–2013 m. Europos sanglaudos fondų remiami projektai ,,Šilutės rajono laikino gyvenimo namų statyba“ ir „Dienos socialinė globa ir slauga namuose“ pasirodė esą tokie sėkmingi, kad norint suteikti paslaugas visiems pageidaujantiems prireikė steigti naujų etatų ir artimiausiu metu įsigyti dar vieną automobilį.

Dienos socialinės globos ir slaugos namuose paslaugą teikia (iš kairės): Aušra Sakalauskaitė, Rasa Jančankovaitė, Lina Maziliauskienė ir Lina Jončienė.

 

Kai prieš keletą metų Šilutės r. savivaldybės Socialinių paslaugų skyrius, o vėliau – Savivaldybės taryba svarstė, ar vertėtų steigti Šilutės socialinių paslaugų centrą ir dalinai finansuoti laikinojo gyvenimo namų statybą, nuomonių būta įvairių. Politikai abejojo, ar apsimoka ir iš taip tuo metu buvusio ypač skurdaus rajono biudžeto skirti pinigų daliniam naujo darinio finansavimui. Bijota, kad projektas gali būti negyvybingas, naujos paslaugos nesulauks klientų.
Laikas parodė, kad paslaugų paklausa didesnė už pasiūlą ir atsirado naujų darbo rankų poreikis. Šilutės socialinių paslaugų centro direktorė Rasa Jakienė sakė, kad iš 8 naujų pareigybių, 5,5 bus skirtos globos ir slaugai namuose teikti. Šiuo metu 23 darbuotojai aptarnauja 27 klientus. Kad būtų patenkinti dar 7 eilėje laukiančių klientų poreikiai, papildomai steigiama 5,5 etato. Esamiems darbuotojams nebeužtenka darbo laiko, kad galėtų, nenusižengdami licencijos reikalavimams, suteikti paslaugą visiems to pageidaujantiems. Tiesa, pati etatų sistema teikiant globą gana sudėtinga. Po visą etatą turi tik 6 slaugytojos, kitų darbuotojų etatai susideda iš kelių pareigybių dalių, nes jiems tuo pat metu tenka teikti skirtingas paslaugas.
Didžiąją darbo laiko dalį darbuotojai praleidžia klientų namuose. „Esame nupirkę telefono korteles, kur numatyti nemokami tarpusavio pokalbiai ir su darbuotojais daugiausiai bendraujame telefonu. Į darbą jie ateina rytais, po to vyksta pas klientus. Kuriems tenka važiuoti toliau, atvyksta į Šilutės socialinių paslaugų centrą pasiimti tarnybinių automobilių“, – apie darbo specifiką pasakojo R. Jakienė.
Dienos socialinės globos ir slaugos namuose padalinio vedėja Reda Urbaitytė kartu su direktore prisiminė, kaip viskas prasidėjo. 2013 m. lapkritį paslaugas pradėta teikti pirmiesiems 8 klientams. Šie apie galimybę būti aptarnaujami namuose sužinojo iš šeimos gydytojų, seniūnijų socialinių darbuotojų, perskaitė spaudoje. Kitiems tokia paslauga pravertė, kai Šilutės ligoninės slaugos skyriuje ėmė trūkti vietų. Sąlygos žmonėms pasirodė priimtinos. Mokėti patiems reikia tik 10 procentų paslaugos vertės. Kitą dalį dengia valstybė ir projekto lėšos. Yra galimybė žmones aprūpinti specialiomis slaugos lovomis, keltuvais, kita kompensacine technika. Tiesa, lovas kai kurie turi įsigiję patys. Šiuo metu projekto įgyvendinimą stebinčiai agentūrai pateikti prašymai nupirkti trečią automobilį (du naujus „Škoda Roomster“ centras jau turi) ir specialių laiptų-kopiklių, kurie padeda neįgaliam žmogui nulipti ir užlipti laiptais. „Gerai, jeigu daugiabutyje, kuriame gyvena mūsų klientas, yra balkonas. Tai nors taip galima jį išvežti į gryną orą. O ką daryti, jeigu butas be balkono, o dar ir penktame daugiabučio aukšte? Tuomet ir praverčia kopikliai“, – paaiškino R. Urbaitytė.

Prieš steigiant Šilutės socialinių paslaugų centrą buvo kilę abejonių dėl jo reikalingumo, tačiau dabar paaiškėjo, kad teikiamų paslaugų paklausa viršijo pasiūlą.

Namuose būnantys pacientai gauna tokias pat paslaugas, kurios būtų suteiktos stacionarai. Bendradarbiaujant su šeimos gydytojais jiems atliekamos paskirtos procedūros. Klientai mankštinasi, masažuojami, keičiamos priežiūros priemonės. Slaugytojos stato lašines, leidžia vaistus ir suteikia kitą kvalifikuotą pagalbą.
Tokios paslaugos privalumas tas, kad senyvam žmogui nereikia palikti įprastos namų aplinkos, sumažėja rūpesčių jų giminaičiams. Užuot sėdėję su globotiniu, jie gali eiti į darbą. Priklausomai nuo padėties, skirtingas ir paslaugos teikimo intensyvumas. Reda Urbaitytė pasakojo, kad esama tokių klientų, kuriems paslauga teikiama visą darbo dieną. Kaip tik todėl ir reikia daug darbuotojų. Pavyzdžiu ji paminėjo pagyvenusių pedagogų porą. Darbuotojams tenka talkinti abiem senjorams. Socialinė globa ir slauga reikalinga ne tik vyresnio amžiaus žmonėms. Šiuo metu tenka talkinti ir sunkią traumą patyrusiam jaunam vyrui.
Pasak R. Urbaitytės, daugiausiai paslaugų gavėjų gyvena Šilutės mieste, tačiau esama jų ir kaime. Toliausiai važiuoti tenka į Vilkyčius. Kaimo žmonės savo problemas sprendžia kitaip, nes ten dažniau namuose būna kitų šeimos narių arba jie darbuojasi netoliese ir gali laikas nuo laiko sugrįžti. Be to, nemažai pagyvenusių kaimo senjorų gauna kuklias pajamas, todėl tokios paslaugos jiems pernelyg brangios.
Slaugos ir socialinės paramos praktika perimta iš užsienio ir adaptuota Lietuvos sąlygomis. Šilutės socialinių paslaugų centro direktorės manymu, pritardami šios veiklos pradžiai, Šilutės politikai nesuklydo.
„Vaizdžiai kalbant, kartu su 2007–2013 metų Europos sanglaudos fondų parama jie davė meškerę, o žuvį dabar mes pasigauname patys“, – sakė R. Jakienė. O tai, kad paslauga reikalinga, rodo statistiką. Mūsų visuomenė sensta, galinčių prižiūrėti senus tėvus žmonių sumažėjo dėl emigracijos.
Projekto „Dienos socialinė globa ir slauga namuose“ finansavimas numatytas iki šių metų rugsėjo 1 d. Jam įgyvendinti per metus reikia apie 105 tūkst. eurų. Apie 43 tūkst. gaunama iš ES fondų, likusią dalį deleguotoms funkcijoms vykdyti skiria Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Centro direktorė R. Jakienė sakė, kad yra didelė tikimybė, jog ES fondai projektą rems ir po rugsėjo, nes apsilankę tikrintojai labai teigiamai įvertino čia organizuotą veiklą. Jeigu ES fondų parama vis dėlto būtų nutraukta, visos išlaidos gultų ant valstybės pečių, nes šį projektą privalu tęsti bent 5 metus.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotarietiška pavakario talka Mažiuose

talka Mažių kapinaitėse

Jau vienuolikti metai kasmet rudenį ir pavasarį rotariečiai susirenka į talką Mažių kapinaitėse (Šilutės sen.). Darbo netrūksta: per vasarą priželia aukštos žolės, rudenį ir per visą žiemą ąžuolai storai pribarsto lapų,  tai vienur, tai kitur vis išlenda medžių atžalos. Vakar, spalio 18 d., taip pat vyko talka, tik šį kartą su patalkiais ir pokalbiais apie Vydūną.   Kažkur netoliese gimė Vydūnas   Atsiverčiu Šilutės Rotary klubui Vydūno bibliotekos padovanotą storą Vaclovo Bagdonavičiaus ir Aušros Martišiūtės-Linartienės parašytą monografiją VYDŪNAS ir randu

Kelionės išlaidų apmokėjimas – reikšminga pagalba suinteresuotiems darbu užsienyje

Namų remontas, „kapitalinis vizitas“ pas odontologą, svajonių atostogos su šeima ar naujas automobilis – svajonių ir planų turime kiekvienas, deja, ne visi turi palankias galimybes juos įgyvendinti. Bene dažniausia to priežastis – stinga lėšų. Jei Lietuvoje siūlomos darbo vietos jums nėra priimtinos dėl atlyginimo dydžio ar kitų priežasčių, atviros ir kitų valstybių darbo rinkos: tereikia žinoti, kaip išsirinkti geriausią karjeros sprendimą! Darbas užsienyje su apmokama kelione – palanki galimybė ir tiems, kuriems išvyka į vieną ar kitą šalį būtų „neįkandama“

Ar valstybinių ir privačių medicinos įstaigų įranga skiriasi?

Turbūt sutiksite, kad sveikata yra svarbiausias žmogaus turtas. Žinoma, norisi visada jaustis gerai ir kad tiek kūnas, tiek siela visada būtų sveiki. Tokiu atveju reikalinga nuolatinė savo kūno priežiūra, kuri apima tiek mūsų kasdienius ritualus, tiek medicininę įrangą, kuri gali diagnozuoti problemas dar tada, kol jos labai mažos. Tiesa, dažnai girdime, kad medicininė įranga valstybinėse ir privačiose klinikose skiriasi. Dėl to to kinta ir ligos radimo tempai. Ar tai yra tiesa? Negalime pasiremti faktais, kadangi nebuvo atliktas toks tyrimas. Tačiau

Rusniškis Saulius Bukantas – per plauką nuo „Auksinės Krivūlės“ riterio apdovanojimo

Šiandien, spalio 19 d., Vilniuje šešioliktą kartą šalies savivaldybėms bus teikiami svarbiausi metų apdovanojimai – „Auksinės Krivūlės“ statulėlės ir trims savivaldai nusipelniusiems asmenims – „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklai. Esame informavę, kad Šilutės r. savivaldybės taryba pasiūlė „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklu apdovanoti Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininką Saulių Bukantą. Iškilmių dieną paaiškėjo, kad apdovanoti šiuo ženklu buvo pasiūlyta 14 veiklių, aktyvių ir savo darbais išsiskyrusių asmenų. S. Bukanto kandidatūrą palaikė 7 Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos nariai, tad vos vienas balsas nulėmė,

Taip pat skaitykite