Sniegu apklotus šaligatvius išmargino tulpių žiedai

Tarptautinę moters dieną prie gėlių parduotuvių ir kioskų, turgelių pražysta gėlės – daugiausiai tulpės. Įvairiausių spalvų ir rūšių. Nors dažniau gėles renkasi moterys, ši diena – išimtis. Nuo pat ankstyvo ryto vyrai rinkosi gėlių savo žmonoms, bendradarbėms, draugėms. Tokia jau ši diena – be gėlių neišsiversi.

„Klivijos“ gėlių salono savininkė Ilona Kaušienė siūlomų pirkti gėlių jūroje…

Pasivaikščiojus po miestą, paaiškėjo, kad daugiausiai gėlėmis prekiaujama miesto centre – nereikia net į gėlių parduotuves užeiti – jomis nukrauti šaligatviai priešais jas. Ir pabandyk tu išsirinkti…
Kalbintos gėlių pardavėjos sakė, kad gėlių parsivežė panašiai tiek pat, kiek ir pernai – tikrai ne daugiau, nes gyventojų mažėja, o kainos kyla… Ryte, prieš darbą, nemažai pirko, nes darbdaviai sveikino savo darbuotojas. Per pietus ir po darbo būsiąs dar didesnis pirkimas, nes dažnas vyras į namus grįžta su gėlėmis. Perka ir vaikai – savo mamoms ir močiutėms.
Turgelyje gėles pardavinėjo šilutiškės moterys. Visų prekeivų tulpių kainos buvo panašios – nuo 60 iki 80 centų. Sakė, kad mažinti kainų negalinčios, mat pačios brangiai perkančios… Džiugiai rodė, kokios šiemet gražios tulpės – įvairiausių spalvų ir atspalvių, kitos tarsi apšerkšnijusios. Kai kurios surištų tulpių puokšteles buvo papuošusios blindžių šakelėmis su kačiukais ar jau švelnia žaluma išsprogusiomis kaukazinių slyvaičių šakelėmis.

Kurios jums gražiausios?

Prie parduotuvės STUDIJA2 palei šaligatvį taip pat lauke buvo išrikiuoti vazonai su gėlėmis. Čia daugiausiai sustodavo pro šalį skubantys vyrai, nenorintys ,,maudytis gėlių jūroje“. Kainos panašios – 70 – 80 centų už vieną žiedą.
Šventiškai nusiteikusi kartu su pardavėjomis sukosi ,,Klivijos“ gėlių parduotuvės savininkė Ilona Kaušienė: „Šalia gausybės įvairiaspalvių tulpių, kuriomis šiandien prekiaujame, turime įvairių žydinčių vazoninių gėlių. Jas taip pat mielai perka. Šįryt jau ne vieną užsakymą turėjome – vežėme gėles į darbovietes. Taip pat pristatome puokštes į namus ir gimtadienių progomis, kai gauname užsakymą. Šiandien tenka sparčiai suktis…“
O kaip sekasi parduotuvei „Dovanų medis“, prekiaujančiai ne tik išimtinai Lietuvos tautodailininkų sumeistrautais suvenyrais, paveikslais, molio dirbiniais, papuošalais, atvirukais, bet ir gėlėmis? Mums besikalbant, į parduotuvę vienas po kito užsuko keli vyrai, ieškantys tulpių.

Mero puokštė šilutiškėms.

„Taip, mes esame vienintelė parduotuvė šitoje miesto dalyje, kuri prekiauja gėlėmis. Nors mes toliau nuo miesto centro, tačiau pirkėjų pakanka. Turime ir savų pirkėjų, kurie nuolatos pas mus perka gėles, ir į bibliotekoje vykstančius renginius atėjusieji čia žiedų įsigyja, vakaro svečiams pasveikinti. Žinoma, norėtume, kad kainos skaudžiai nesikandžiotų, tačiau negalime… Mums taip pat reikia gyventi!“ – atviravo savininkė, o jai pritarė parduotuvėje dirbanti dukra. Pasak jos, mėgstamam darbui atiduodanti visą širdį. Netrukau tuo įsitikinti. Moterys įvyniojo gėlių puokštę ir padavė parduotuvėje buvusiam senyvam vyrui, sakydamos, kad pinigų nereikia, šias gėles jis galės nunešti ant žmonos kapo…
Kai buvome apdovanotos tulpėmis nuo Šilutės rajono savivaldybės mero, pamatėme, kad mieste vaikšto daug moterų, kurių rankose turi gėlių su mero Vytauto Laurinaičio sveikinimo lipdukais. Visada malonu gauti gėlių.
Nors už lango balta sniego skaraiste pasipuošę laukai, o prie šaligatvių pūpso didžiulės sniego pusnys, spalvinga gėlių jūra nuteikia pakiliai ir suteikia jėgų laukti pražystančio pavasario.
Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia