Smuikininko albumas su eilėmis ir fotografijomis dedikuotas mamai

Ketvirtadienio vakarą Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su šilutiškiu muzikos mokytoju Rimantu Stankevičiumi. Proga susitikimui –neseniai išleistas Rimanto albumas „Prisilietimas“, kuriame puikuojasi autoriaus fotografijos ir aštuoniolika eilėraščių. Knyga skirta mamos Salomėjos Marijos Stankevičienės atminimui. Susirinkusieji pamatė prieš keletą metų aliejiniais dažais tapytų R. Stankevičiaus natiurmortų. Muzikavo Rimantas ir vaikai, prisiminimais dalijosi artimiausi žmonės.

Apie parodos ir knygos autorių

Vakaro vedėja Rita Vanagienė trumpai papasakojo apie knygos ir parodos autorių: „Rimantas su mama ir broliu į Šilutę atvyko iš Vilkijos. Šilutėje baigęs meno mokyklą, toliau muzikos mokėsi Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje, studijavo Vilniaus muzikos akademijoje, vėliau Klaipėdoje įgijo muzikos edukologijos magistro laipsnį. Šiuo metu dirba Šilutės meno mokykloje muzikos mokytoju. Rimantas yra žmogus, kuris moka stebėti pasaulį, kuris stebisi pasauliu. Laisvalaikiu fotografuoja, tapo, rašo eiles“. Apie save ir savo leidinį R. Stankevičius nedaugžodžiavo. Pirmiausia pasidžiaugė atėjusiu pavasariu, artėjančia Motinos diena, sveikindamas šia proga atėjusias mamas.

Rita Vanagaitė ir Rimantas Stankevičius

„Mamos netektis – skaudžiausia, ką galime patirti. Kai jos netenkame, labai ilgimės. Mama skleidė šilumą, buvo labai dvasingas žmogus“, – kalbėjo knygos autorius. Papasakojo, kad jo knygoje yra 144 puslapiai, aštuoniolika eilėraščių, kad nuotraukos iliustruoja eilėraščių turinį ir nuotaiką.

„Pirmasis eilėraščius pamatė ir perskaitė Algirdas Navickas, sudėliojo kablelius, ištaisė klaidas (juokiasi). Dar juos labai tolerantiškai perskaitė, į eilutes sudėliojo Skirmantė Galvydė. Taip atsirado „sustyguoti“ mano eilėraščiai“, – pasakojo R.Stankevičius, perskaitęs porą eilėraščių.

Pasakojo knygos redaktoriai

Algirdas Navickas atviravo, kad su Rimantu yra kaimynai, susitinka beveik kiekvieną dieną. Pasirodo, daug ko apie šį kuklų žmogų nežinojęs: „Be to, kad groja smuiku ir yra muzikos mokytojas, Rimantas rašo eiles, fotografuoja, dar yra puikus sodininkas… O kad tapo, sužinojau tik šiandien“. Pajuokavo, kad darbas nebuvo lengvas, kad geriau šimtą mokinių rašinių ištaisytų. „Rimanto eilėraščiai prašosi skaitomi: be galo jautrūs, be galo nuoširdūs, atviri. Kas tai? Jis rašydamas pasako viską, kad viskas visiems būtų aišku. Juos be galo smagu skaityti, ypač kai šalia tokios gražios fotografijos. Pasigedau potekstės, tačiau gražių metaforų taip pat netrūksta“, – tęsė mintį knygos redaktorius. Užsiminęs, kad šiandien laikraščiuose mažai pozityvios informacijos, kvietė netylėti, patiems rašyti apie gražius dalykus.

Skirmantė Galvydė sakė: „Skaičiau, nežinodama, kieno tie eilėraščiai. Užbūrė lygi graži eilėraščių melodija, iš jų sklindantis atvirumas, netekties skausmas ir ilgesys, kviečiantis juos skaityti ir žavėtis. Jausmai – šviesūs, ilgesys – viltingas, na, o pauzes kiekvienas gali susidėlioti savaip…“

Apie Rimanto mamą

Po švelniai nuskambėjusios Rimanto smuiko pagriežtos melodijos Rita Vanagienė papasakojo, kad Rimanto mama Salomėja buvo labai šviesi moteris, aktyviai dalyvavusi Šilutės moterų katalikių draugijos veikloje ir pakvietė apie tai papasakoti draugijos nares Albiną Gečienę ir Kristiną Šveikauskienę.

Pasak ponios Albinos, Rimanto mama Salomėja buvo labai darbšti ir tuo užkrėsdavo irkitas moteris, nuo pat draugijos įkūrimo pradžios ji buvusi metraštininkė. „Apie Rimantą galiu pasakyti, kad buvo mamai geras sūnus ir vairuotojas, visur ją nuveždavo, kur tik reikėdavo“.

Aktyvi visų Šilutėje vykstančių renginių dalyvė Kristina Šveikauskienė pasidžiaugė albume spausdinamomis nuotraukomis ir eilėmis.

Viskas turi tęsinį

Vakare dalyvavo bendraklasė Laima Giržadienė ir Rimanto muzikos mokytoja Vida Liudienė su savo mokiniais. Žygimanto Augusto ir Medos Siliūtės atliekama daina „Raudoni vakarai“, tarsi nukėlė į praeitį, kai Rimantas dar buvo mokinys. Mokytoja V.Liudienė prisiminė, kad kartą kontrolinio darbo paraštėje jis parašęs: „Mokytoja, kai aš pakviesiu jus į savo koncertą, jūs sėdėsite pirmoje eilėje“. „Ir štai, Rimantai, aš atėjau ir sėdžiu pirmoje eilėje, tuo labai džiaugiuosi. Inkiu tau kūrybinės sėkmės!“

Jautrių ir šiltų žodžių pasakė Laima Giržadienė: „Su Rimantu kartu mokėmės 4-8 klasėse. Gerai prisimenu dvi knygas, kurias jis man pasiūlė perskaityti. Jos abi buvo susijusios su didžių muzikantų gyvenimu – Anatolijaus Vinogradovo „Paganinio pasmerkimas“ ir Antonino Zhoržo „Vienas prieš likimą“ apie Liudviko van Bethoveno gyvenimą. Rimantas tikslo siekė nuosekliai, daug mokėsi. Trečioji knyga mus suvedė šiandien, kurioje susibėgo visos gražiausios spalvos“. Vėliau skambėjo eilės, kurias mokytoja skaitė kartu su savo mokine Rūta Mielyte. Knygos sutiktuvėse dalyvavo Biržų literatų klubo „Versmė“ narė Birutė Galvelienė.

Birutė Morkevičienė, Autorės nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima