Skaidrus Stoniškių opokos karjero vandens telkinys ima skleisti nemalonų kvapą…

Stoniškiečiai antrą kartą susitiko su uždarosios akcinės bendrovės „Glomus“ atstovais. Ši bendrovė planuoja gaivinti seniai apleistą ir likimo valiai paliktą netoli Stoniškių esantį opokos karjerą. Jau pradėta pumpuoti iš karjero ten susikaupusį didelį kiekį vandens į greta esantį nuvedamąjį kanalą.

Iš kairės – susirinkimo pirmininkas Petras Ubartas, sekretorė Loreta Maziliauskienė, UAB „Glomus“ direktorius Povilas Martinkus, projekto vadovas Julius Gudavičius.

Susirinko ne pyktis

Šįkart susitikime dalyvavo minėtosios bendrovės direktorius Povilas Martinkus ir opokos karjero eksploatavimo projekto vadovas Julius Gudavičius. Stoniškiečiai sakė, kad juos nuvylė (o kai kuriuos ir supykdė) pirmasis susitikimas su šios bendrovės atstovu, projekto vadovu J. Gudavičiumi.

Pradžioje kilo trumpas ginčas, kas šį susitikimą organizavo, o sutarę, kad ne pyktis susirinko, pasiūlė  susirinkimo pirmininką ir sekretorę. Pirmininku tapo neblogai Stoniškių reikalus žinantis buvęs šio ūkio direktorius, vėliau – Pagėgių savivaldybės tarybos narys, o dabar tik Stoniškių gyventojas Petras Ubartas. Sekretoriauti sutiko Loreta Maziliauskienė. Tad visos tądien stoniškiečių ir opokos karjero eksploatuotojų išsakytos mintys, vietos valdžios atstovų, susirinkime dalyvavusių apie 20 žmonių pavardės bus užfiksuotos susirinkimo protokole.

Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Edgaras Kuturys, pranešęs, kad susirinkime dalyvauja būdamas atostogose, perskaitė iš Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Pagėgių savivaldybei atsiųstą atsakymą „Dėl Stoniškių opokos telkinio naudojimo“.

Be kita ko, šiame rašte rašoma: „Atsakydama į Jūsų prašymą suteikti informaciją apie UAB „Glomus“ atnaujintą veiklą, siekiant iš naujo pradėti Pagėgių savivaldybės Stoniškių telkinio Žemaitkiemio sklypo opokos išteklių naudojimą, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) paaiškina, kad teisė naudoti šio telkinio išteklius 33,6 ha plote buvo suteikta bendrovei Tarnybos 2018-03-26 išduotu leidimu Nr. (….). Opokos išteklių gavybos atnaujinimo darbai vykdomi, vadovaujantis 2008 metais parengtu, suderintu su visomis suinteresuotomis institucijomis ir Tarnybos patvirtintu telkinio naudojimo (kasybos – rekultivacijos) projektu. Teisės aktuose numatyta projekto atnaujinimo procedūra, kuomet nuo parengto projekto yra praėję 20 metų.“

Vadovas atsiprašė

UAB „Glomus“ direktorius P. Martinkus susitikimą su Stoniškių seniūnijos gyventojais kalbą pradėjo atsiprašymu: „Pirmiausia norėčiau atsiprašyti už tai, kad mes kaip įmonė per vėlai pradėjome viešinimo procesą, apie planuojamą opokos gavybos atnaujinimą…“

Pasak bendrovės vadovo, yra užfiksuota apie 80 tūkstančių tonų metinė gavybos apimtis. Poveikio aplinkai vertinimas taip pat atliktas tokiam kiekiui. Patikinta, kad tokiu tempu kasant, naujų šios iškasenos atodangų neprireiks apie 15 metų. Eksploatacija numatyta pradėti nuo pietrytinio sklypo dalies. Išeksploatavus dalį karjero šlaitai bus lėkštinami ir užpilami nukastu grunto sluoksniu. Paviršius bus padengiamas augaliniu sluoksniu, apželdintas ir įrengta rekreacinė teritorija su giliavandeniu tvenkiniu. Visą aplinką numatoma apsodinti krūmais ir mišku. Ant esamų sąvartų numatytos apžvalgos aikštelės, šias kalvas sutvarkant.

Pasak bendrovės vadovo, karjere būtų dirbama viena pamaina, dirbs 5-6 darbuotojai: ekskavatorininkai, buldozerininkas, sunkvežimio vairuotojai. Iškasenos būtų smulkinamos ir automobiliniu transportu vežamos į cemento gamyklas. Kadangi gamyba vyktų žemiau žemės paviršiaus, patikinta, kad triukšmo poveikis gyventojams bus minimalus. Vasarą suintensyvėjus transportavimui, žadama laistyti kelius, kad būtų mažiau dulkių.

Susitikime dalyvavusi Pagėgių savivaldybės Architektūros ir kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Edita Gedgaudė, susirinkimo pirmininko paprašyta išsakyti dėl šio projekto savo nuomonę (mat gyvena netoli opokos karjero), sakė, kad yra atlikti poveikio aplinkai vertinimai, duotas leidimas ištekliams eksploatuoti ir ji asmeniškai nemato jokių problemų dėl šio projekto.  Jai antrino dar viena susirinko dalyvė, pareiškusi, kad nieko nenori pasakyti ir jokių pretenzijų dėl karjero neturi, tik atėjo pasiklausyti, apie ką čia kalbama.

Labiausiai rūpi dumblas ir žuvys

Beje, susirinkime ne vieną kartą buvo akcentuota, kad susirinkusieji neprieštarauja, kad būtų atnaujinta opokos kasyba. Jiems labiausiai rūpi du dalykai: kaip bus tvarkomas karjero, kuris per dešimtmečius tapo savotišku giliu ežeru, susikaupęs dumblas; kaip bus išsaugotos ten savaime (ar su kažkieno pagalba?) įsiveisusios žuvys.

Kokių ir kiek žuvų šiuo metu veisiasi buvusiame opokos karjere, niekas tiksliai negali pasakyti.

Gamybininkai iš pradžių bandė tikinti stoniškiečius, kad opokos karjeras yra skirtas naudingųjų iškasenų kasybai ir jokių žuvų ten neturėtų būti ir nėra… Deja, stoniškiečiai mano kitaip, jie žino, kad žuvų per laiką ten yra prisiveisę ir didžiai susirūpino, kad gamybininkai nesumanytų jas pražudyti vandenį išpumpavus likusiame dumble.

Supykdė žinutė FB

Opokos kasėjai ne tik bandė neigti, jog nemenkame ir apie 25 metrų gylio vandens telkinyje žuvų gal net nėra, jie papiktino gyventojus ir kitu savo veiksmu. Vienas vietos gyventojas feisbuke paskelbė iš pažiūros „nekaltą“ žinutę: „… galbūt esate žvejoję ar tiesiog girdėję apie Stoniškių karjerą, ežerą, kurio gylis siekia 25 metrus, o vanduo vienas skaidriausių Lietuvoje. Taigi, greitu metu jo NEBEBUS!!! Jau pradėti vandens išleidimo darbai. Verslininkams svarbiausia tik opoka, kuri yra giliai po žeme. Paklausus, kas atsitiks žuvims, atsakymas privertė drebėti. Tiesiog bus iškasama su dumblu ir palikta mirčiai. O žuvies ten daug…“

Pranešimo autorius dar priduria, kad šia informacija norintis atkreipti kuo didesnio rato žmonių dėmesį, gal ir valdžia pamatys.

Karjero eksploatuotojai nedelsdami reagavo į šią žinią socialiniuose tinkluose. Žinutės autoriui į namus jie pristatė raštą, kuriame rašoma: „Prašau jūsų Youtube ir kituose tinklapiuose neskleisti informacijos, kuri neatitinka faktinių aplinkybių dėl Stoniškių opokos karjero nusausinimo. Visų pirma ten yra ne ežeras, o dirbtinai susiformavęs vandens telkinys iškasto karjero vietoje. /…/ Prašau pateikti įrodymus dėl žuvies, kuri pagal jus bus supūdyta dumble…“

Raštas užbaigiamas įspėjimu, kad jeigu per tris dienas po šio rašto įteikimo autorius nepaneigs „tikrovės neatitinkančių faktų“ ir neatsiprašys, UAB „Glomus“ kreipsis į teisėsaugą dėl šmeižto ir nuostolių atlyginimo.

Suprantama, kad toks gamybininkų veiksmas gyventojų pasitikėjimo ir geranoriškumo opokos kasėjams tikrai nepridėjo…

Privalomasis nurodytas – išsaugoti žuvis

Gyventojų atstovai parodė iniciatyvą ir iš valdiškų instancijų, o konkrečiai iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, gavo minėtojo departamento direktoriaus pavaduotojos Jūratės Rūkštelienės pasirašytą patikinimą: „Dėl žuvų išteklių išsaugojimo UAB „Glomus“ bus duotas privalomasis nurodymas perkeliant jas į Pagėgių savivaldybės administracijos nurodytus vandens telkinius“.

Matyt, šis privalomasis nurodymas ir buvo įteiktas UAB „Globus“ vadovui prieš pat susitikimą su gyventojais atvykusių Aplinkos apsaugos departamento atstovų. Gal todėl į konkretų stoniškiečio Gintauto Stančaičio klausimą bendrovės vadovui: „Kaip konkrečiai organizuosit žuvų perkėlimą?“ šis negalėjo nieko konkretaus atsakyti. Ne vieną panašų klausimą dėl žuvų gelbėjimo išsakė ir kiti susirinkimo dalyviai.

Tiesa, P. Martinkus patikino, kad UAB „Globus“ neprieštaraus, jei perkeliant žuvis Stoniškių gyventojai ar asocijuotų žūklės mėgėjų organizacijų atstovai norės stebėti šį procesą ar patys savanoriškai dalyvauti.

Po susirinkimo nuvykus prie ežeru virtusio opokos karjero pasitiko iš ten sklindantis dumblo kvapas. Kol kas nusiurbta labai nedidelė dalis susikaupusio vandens, tačiau kvapas jau juntamas. Gali būti, kad dumblo bus gerokai storiau nei manyta.

Petras Skutulas, www.pamarys.eu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu kūrėsi ir

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite